Socialinis draudimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių žmogaus socialinį saugumą tiek dirbant, tiek netekus darbo. Lietuvoje šią sistemą administruoja „Sodra” - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Dirbantys asmenys gauna prieigą prie šių paslaugų per darbdavio mokamus socialinio draudimo įmokas arba per savarankiškai mokamas įmokas.
Tačiau, kai asmuo nutraukia savo darbo santykius, kyla klausimų, kiek laiko galioja socialinis draudimas ir kaip išsaugoti socialinę apsaugą. Socialinis draudimas - tai valstybinė sistema, kuri užtikrina gyventojų socialinę apsaugą ir finansinę paramą įvairiais gyvenimo atvejais, pvz., ligos, nedarbo, motinystės, tėvystės, pensijos ar darbo netekimo atvejais.
Bet kas nutinka, jei darbo santykiai nutrūksta? Pirmiausia svarbu žinoti, kad socialinio draudimo galiojimo trukmė priklauso nuo to, kokio tipo draudimu buvo apdraustas asmuo ir ar jis imsis kokių nors veiksmų po darbo sutarties nutraukimo.
Sveikatos draudimas
Sveikatos draudimas Lietuvoje yra viena iš svarbiausių socialinio draudimo dalių, nes jis suteikia teisę gauti nemokamas ar kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal "Sveikatos draudimo įstatymo" 8 straipsnio 4 dalį, asmenys, nurodyti įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 2-11 dalyse (išskyrus draudėjus), šio įstatymo 9-12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalis.
Taigi, sveikatos draudimas galioja dar 2 mėnesius po darbo pabaigos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Norint išsaugoti sveikatos draudimą po šio laikotarpio, yra keletas būdų:
- Pradėti savarankiškai mokėti PSD įmokas.
- Registruotis Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui.
Nedarbo draudimas
Nedarbo draudimas suteikia finansinę paramą asmenims, kurie netenka darbo ir registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai. Jei šios sąlygos tenkinamos, asmuo gali gauti nedarbo draudimo išmoką, kuri paprastai skiriama ne ilgiau nei 9 mėnesiams per vienus metus.
Šiuo metu maksimali nedarbo išmoka gali siekti daugiau nei 800 eurų 2021 02 01
Pensijų draudimas
Pensijų draudimas, kuris apima valstybinės socialinio draudimo pensijos kaupimą (pavyzdžiui, senatvės pensijai), nutrūksta, kai baigiasi darbo santykiai, ir už asmenį nebeskiriamos įmokos į pensijų fondą. Jeigu asmuo vėl pradeda dirbti arba užsiima savarankiška veikla, pensijų draudimas taip pat automatiškai atsinaujina, nes vėl pradedamos skirti įmokos.
Svarbu! Pertraukos socialinio draudimo sistemoje gali turėti neigiamų pasekmių.
Socialinio draudimo įmokos
Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Įmokos dydis dažniausiai dalijamas maždaug per pusę darbdaviui ir dirbančiajam, bet būna ir kitaip (pvz., Lietuvoje didesnę dalį sumoka darbdavys).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (arba šias įmokas už juos mokėjo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys).
Socialinio draudimo išmokų paskirtis - kompensuoti apdraustajam asmeniui visą ar dalį turėto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų, kurių jis neteko, suteikiant jam nuolatinį ar laikiną pragyvenimo šaltinį. Išmokos dažniausiai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui (atitinkamai ir mokėtoms įmokoms). Kai kurios socialinio draudimo rūšys griežtai nesieja išmokų su buvusiu uždarbiu, pvz., sveikatos draudimas, kuris apdraustiesiems kompensuoja visas ar dalį sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų.
Socialinio draudimo rūšys
Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (organizuojamas profsąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas. Seniausias yra kolektyvinis socialinis draudimas, kuris atsirado Europoje 19 a. antroje pusėje kartu su profesinėmis sąjungomis (pvz., savitarpio pagalbos, ligonių ir nedarbo kasos Didžiojoje Britanijoje). Valstybinio socialinio draudimo pradžia - 1881 Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos, vėliau t. p. invalidumo ir senatvės socialinio draudimo įsteigimo aktas; nuo tada valstybinis socialinis draudimas plito visame pasaulyje (pirmiausia labiau industrializuotose šalyse).
21 a. pradžioje vienose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje) valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos pagrindinė dalis, kitose (Danijoje) jo vaidmuo mažesnis.
Išvados
Socialinio draudimo sistema Lietuvoje suteikia gyventojams svarbią apsaugą įvairiais gyvenimo atvejais, tačiau, nutraukus darbo santykius, ši apsauga tampa laikina. Norint užtikrinti nuolatinę socialinę apsaugą, svarbu žinoti galiojimo sąlygas ir imtis reikiamų veiksmų.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #draudimo #galiojimas