Lietuvos teisingumo ministerija pati ketina imtis veiksmų, kad galėtų pervesti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) priteistą kompensaciją vienam iš Rugsėjo 11-osios išpuolių JAV organizatorių palestiniečiui Abu Zubaydah'ai už neteisėtą kalinimą vadinamajame Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime netoli Vilniaus.
CŽV būstinė
Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas Ričardas Dzikovičius BNS sakė, kad Abu Zubaydah'os advokatė yra pateikusi kalinio patvirtintą įgaliojimą pervesti pinigus.
„Kad mes galėtume atlikti kompensacijos pavedimą į pareiškėjo sąskaitą bei atsiskaityti su jo atstove teisininke, mums reikalingas tvarkingas įgaliojimas. Teisininkė jau turi įgaliojimą, tačiau pagal teisės aktų reikalavimus šis įgaliojimas turi būti apostilizuotas“, - sakė jis.
Pasak ministerijos atstovo, tai užsienio šalies institucijų patvirtinimas, kad dokumentas yra tikras, išduotas jos institucijų.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
„Negaliu pakomentuoti, kodėl teisininkė visą šį laiką nesikreipė į JAV institucijas dėl to įgaliojimo apostilizavimo, tačiau siekiant nedelsti Lietuvos institucijos pasiūlė jai pagalbą ir sutiko tarpininkauti su JAV institucijomis apostilizuojant įgaliojimą“, - teigė Č. Dzikovičius.
„Mes kreipsimės į JAV ir pabandysime patys apostilizuoti jos įgaliojimą“, - sakė jis.
Pasak Teisingumo ministerijos atstovo, tai padarius iškart bus galima pervesti priteistą kompensaciją. Palestiniečio advokatė yra pateikusi prašymą, kad bylinėjimosi išlaidos, tai yra, jos atlyginimo dalis, būtų pervesta į jos sąskaitą, o Abu Zubaydah'a kompensacija - į jo šeimos nario.
Iš viso EŽTT Lietuvai yra priteisęs sumokėti 130 tūkst. eurų: 100 tūkst. eurų - Abu Zubaydah'ai, 30 tūkst. eurų - jo atstovei.
A. Zubaydah'a įtariamas prisidėjęs prie Rugsėjo 11-osios išpuolių ir šiuo metu kalinamas Gvantanamo bazėje Kuboje.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Saudo Arabijoje gimęs palestinietis prieš daugiau nei trejus metus Europos Žmogaus Teisių Teisme laimėjo bylą prieš Lietuvą. Teismas nusprendė, kad jis neteisėtai laikytas slaptame kalėjime Lietuvoje ir įpareigojo sumokėti 130 tūkst. eurų.
Lietuva iki šiol nepripažįsta, kad šalyje veikė CŽA kalėjimas - 2016-aisiais tuometis teisingumo viceministras Paulius Griciūnas Strasbūro teisme sakė, kad pastatas Antaviliuose buvo žvalgybos paramos centras, bet ne kalėjimas ar sulaikymo centras.
2009-aisiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko parlamentinį tyrimą, tačiau paskelbė nenustatęs, kad CŽA sulaikyti asmenys buvo atvežti į Lietuvą, nors pripažino, kad sąlygos tam buvo.
2014-ųjų gruodį JAV Senatas paskelbė ataskaitą apie slaptus CŽA įkalinimo centrus. Joje minimas ir „violetiniu“ vadinamas centras, veikęs 2005-2006 metais. Žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose, šalia Vilniaus.
Tačiau už neteisėtą sulaikymą jūs galite pareikalauti kompensacijos. Savo sulaikymo neteisėtumą galite apskųsti prokurorui. Skundą galite pateikti tik ikiteisminio tyrimo metu. Jeigu jūsų netenkina prokuroro sprendimas, jūs galite jį apskųsti aukštesniam prokurorui. Aukštesniojo prokuroro sprendimas savo ruožtu gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimui teisėjui.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Prokuroras ar pareigūnas (ar ikiteisminio tyrimo teisėjas) nusprendžia, kad jūsų sulaikymas buvo neteisėtas. Jūs apskundėte savo sulaikymo teisėtumą, tačiau galutinis sprendimas buvo ne jūsų naudai, arba jūs neskundėte savo sulaikymo.
Tokiomis aplinkybėmis žymiai geriau kreiptis į teismą tada, kai baudžiamoji byla jūsų atžvilgiu yra baigta, nes teismas, spręsdamas dėl jūsų sulaikymo teisėtumo, tikėtina, kad norės atsižvelgti į jūsų baudžiamosios bylos baigtį, todėl gali sustabdyti procesą, kol bus baigta baudžiamoji byla.
Iš valstybės daugiau kaip 7 mln. litų kompensacijos už esą neteisėtą kalinimą reikalaujantis anarchizmo idėjų propaguotojas J.Marozas tikino, kad valstybei turėtų atstovauti ne Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas, o prezidento Valdo Adamkaus dekretu paskirtas šalies vadovui prilygintas asmuo.
Tokius prašymus kaunietis pateikė po jam nepalankaus Kauno apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta J.Marozui skirti 2 mln. eurų už patirtą neturtinę bei 5 tūkst. 800 eurų turtinę žalą. Šiuos pinigus kaunietis žadėjo skirti Lietuvos moksliniam socialiniam vystymui.
Mokslų daktaras savo skunde teismui teigė, kad Lietuvos teisėsauga apribojo jo laisvę 415 dienų. Už grotų vyriškis išbuvo keturis mėnesius.
„Aš dar ir šiandien jaučiuosi nesavas, buvau atsidūręs tokiose sąlygose, kad mano fizinės kančios yra nulis prieš tai, ką patyriau morališkai", - sakė J.Marozas.
Pareigūnų nemalonę J.Marozas užsitraukė, kai dar 2002-ųjų spalio 30-ąją be žinios dingo automobiliais prekiaujančios bendrovės „Bruksus" akcininkas ir vadovas 44 metų Rimgaudas Butautas.
Policija iškėlė baudžiamąją bylą dėl neteisėto laisvės atėmimo verslininkui. Po kelių dienų Miško gatvėje, kurioje gyvena J.Marozas, buvo rastas užrakintas, be jokių grumtynių pėdsakų R.Butauto automobilis „Volkswagen Passat".
Kadangi J.Marozas pažinojo R.Butautą, netrukus jo namuose apsilankė policija ir atliko kratą. Jos metu buvo rastas kilimas, ant kurio buvo rasta kraujo dėmių - vėliau ekspertai patvirtino, kad rasta kraujo grupė sutampa su dingusiojo krauju.
Teisėsaugininkai buvo įsitikinę, kad užčiuopė R.Butauto dingimo, kurį mano esant nužudytą, pėdsakus, nes verslininkas dingo po to, kai apsilankė J.Marozo namuose.
Tačiau sulaikytasis aiškino su R.Butauto dingimu neturįs nieko bendra, nes pastarąjį sumušė ir išsivedė į jo namus patekę nepažįstami nusikaltėliai. Šios versijos pareigūnams paneigti nepavyko.
„Manęs vėliau areštinėję prokuroras klausė, ar buvo skanios dešrelės?" - J.Marozas tvirtino, kad pareigūnai neoficialiuose pokalbiuose jį kaltino, esą jis galėjęs verslininką nužudyti ir net suvalgyti.
J.Marozas buvo sulaikytas ir iki 2003 metų kovo 20 dienos buvo laikomas už grotų. Vėliau prokuratūra įtariamajam paskyrė namų areštą, o nuo 2003-iųjų rugpjūčio 4 dienos - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
R.Butauto žmogžudyste sunkinančiomis aplinkybėmis J.Marozas buvo apkaltintas 2003 metų vasario 24-ąją. Dėl šių įtarimų jis 129 dienas buvo suimtas, 63 dienas praleido namų arešte griežtomis ir 74 dienas - švelnesnėmis sąlygomis.
Iki šiol teisėsaugininkams nepavyko rasti nei dingusio R.Butauto kūno, nei surinkti pakankamai J.Marozo kaltės įrodymų.
Kauno miesto apylinkės teismas vėliau panaikino J.Marozui pareikštus įtarimus dėl per ilgai užsitęsusio tyrimo.
Tačiau jis kol kas nėra baigtas - policijos pareigūnams kol kas nepavyko rasti lavono.
Lietuvos valstybei atstovaujantys teisininkai prašė J.Marozo skundą atmesti, esą dar nebaigtas ikiteisminis tyrimas, nerastas R.Butauto kūnas.
„Kol kas pareigūnai dirba operatyvinį darbą, bet šioje byloje - nieko naujo", - sakė Generalinės prokuratūros atstovė.
Beje, J.Marozas prašė, kad jo bylą nagrinėtų prisiekusiųjų teismas - esą jis bus nešališkas. Tačiau toks jo prašymas buvo atmestas - bylas Lietuvoje nagrinėja prezidento paskirti teisėjai.
Ar priteisti kompensaciją už kardomąjį kalinimą, Lietuvos apeliacinis teismas ketina paskelbti gegužės 2-ąją.
Paviešino vaizdus iš atakos, per kurią buvo nukautas „Islamo valstybės“ lyderis
Kompensacijos už neteisėtą kalinimą Lietuvoje: Pagrindiniai aspektai
Šioje byloje ir kituose panašiuose aptariami svarbūs kompensacijos už neteisėtą kalinimą klausimai. Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius aspektus:
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Teisinis pagrindas | Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, nacionalinė teisė |
| Kompensacijos dydis | Priklauso nuo kalinimo trukmės, sąlygų ir patirtos žalos |
| Atsakingos institucijos | Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, teismai |
| Svarbūs atvejai | Abu Zubaydah byla, J. Marozo byla |
tags: #kompensacija #valstybes #uz #neteiseta #kalejima