Socialinis darbas - dar besivystanti sistema, kuri orientuota ne vien į bendruomenės, bet ir į atskirų asmenų gerovę. Socialinis darbas pradžioje orientavosi į savanorišką sistemą ir palaipsniui pradėjo daugiau dėmesio skirti visuomenės ekonominei ir demokratiniai gerovei. Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra paplitęs visame pasaulyje, taigi Lietuvoje socialinis darbas taip pat nėra naujas reiškinys, nors mūsų visuomenės gyvenime tai viena iš naujausių profesijų.
Socialinio darbo tikslas yra socialinių problemų sprendimas, kurios atsiranda, kai žmogus susiduria su bendruomene ir visuomene. Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFWS) apibrėžia, jog socialinio darbo praktika yra pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą. Labai svarbu socialinio teisingumo, žmogaus teisių, kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai yra svarbūs socialiniam darbui.
Socialinis darbas, paremtas socialinio darbo, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir vietinių žinių teorijomis, įtraukia žmones ir struktūras, kad išspręstų gyvenimo iššūkius ir pagerintų gerovę. Socialinis darbuotojas, kaip savo srities žinovas, dirbdamas su klientais, teikdamas socialines paslaugas, bendradarbiaudamas kartu su kitais specialistais, dalyvauja įvairiuose profesiniuose amplua. Anot Johnson (2001), profesinė rolė - tai būdas, kurį darbuotojas naudoja parodyti save įvairiose situacijose. Socialinis darbuotojas turi gerai suprasti ir suvokti savo atliekamus vaidmenis.
Socialinio Darbuotojo Vaidmenys
Literatūroje nurodoma, kad socialiniai darbuotojai atlieka daugybę vaidmenų, įskaitant socialinį darbuotoją kaip advokatą, patarėją, darbuotoją, partnerį, rizikos vertintoją, priežiūros vadovą ir socialinės priežiūros darbuotoją. Žinoma, išvardinti ne visi galimi vaidmenys, tačiau akivaizdu, kad socialiniai darbuotojai gali atlikti gana prieštaringus vaidmenis. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad socialiniai darbuotojai skirtingomis aplinkybėmis gali atlikti skirtingus socialinius vaidmenis, pavyzdžiui, teikdami paslaugas skirtingoms paslaugų gavėjų grupėms bei skirtingu karjeros laikotarpiu.
Lietuvių literatūroje sutinkamas panašus požiūris į socialinio darbuotojo atliekamus vaidmenis. Kaip teigia Maričevaitė ir Povilaitienė (2023, p. 115), „socialiniai darbuotojai krizių centre atlieka įvairius vaidmenis, kurie nuolat kinta: tarpininko, gynėjo, konsultanto, vertintojo, analizuotojo, duomenų tvarkytojo, administratoriaus, koordinatoriaus, paslaugų teikėjo, mokytojo ir planuotojo vaidmuo“.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Apibendrinant galima teigti, kad socialinio darbuotojo vaidmuo krizių centre yra nevienareikšmiškas. Tiek užsienio, tiek lietuvių mokslininkai įvardija panašius vaidmenis, kuriuos atlieka socialinis darbuotojas. Nors socialiniams darbuotojams priskiriami vaidmenys laikui einant keičiasi, vis dėlto, vertybės ir principai, kuriais grindžiamas socialinis darbas, išlieka gana pastovūs.
Pagrindiniai Socialinio Darbuotojo Vaidmenys:
- Asmeninis konsultantas: Toks darbuotojas rūpinasi individualiais klausimais, tai yra stengiasi visapusiškai padėti konkrečiam su problemomis susiduriančiam asmeniui.
- Grupės darbuotojas: Toks socialinis darbuotojas rūpinasi probleminių bendruomenės grupių problemų sprendimu ir psichosocialinių poreikių tenkinimu.
- Organizatorius: Tai pagrindinis socialinio darbuotojo vaidmuo bendruomenėje. Darbuotojas turi sutelkti tam tikros bendruomenės ar tikslinės grupės narius, identifikuoti jos poreikius bei identifikuoti reikalingus išteklius tiems poreikiams tenkinti bei šiuos dalykus suderinti.
- Poreikių analizuotojas: Siekdamas patenkinti tikslinės grupės ar bendruomenės poreikius, socialinis darbuotojas visų pirma turi atlikti prioritetinių poreikių analizę.
- Projekto vadovas: Socialinis darbuotojas gali būti ir tam tikros projekto ar programos, skirtų bendruomenės naudai, vadovas. Socialinis darbuotojas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį poreikių analizėje, įgyvendinime ir valdant projektą, nes yra įsigilinęs į kiekvieno asmenis, grupės ir bendruomenės situaciją ir gyvenimą.
- Pagalbininkas: Vidurinės grandies vadovas, tarpininkas. Socialinis darbuotojas padeda bendruomenės nariams priimti paslaugas iš valdžios institucijų.
- Patarėjas, konsultantas: Kiekvienas visuomenės narys yra savitos prigimties, todėl socialinę atskirtį ar krizinę situaciją patiriančių žmonių individualizavimas ir jų poreikių tenkinimas yra didžiausia socialinių darbuotojų užduotis.
- Socialinis darbuotojas kaip advokatas: Į socialinį darbuotoją taip pat galima žiūrėti kaip į krizes patiriančių ar socialiai atskirtų asmenų advokatą. Šį vaidmenį atliekantis socialinis darbuotojas gali padėti asmenims ar grupėms, juos atstovaudamas, kalbėdamas jų vardu arba padėdamas jiems išreikšti savo norus, poreikius ir siekius.
- Socialinis darbuotojas kaip partneris: Į socialinį darbuotoją taip pat galima žiūrėti kaip į nepalankioje padėtyje esančių arba neįgalių asmenų ar grupių partnerį, dirbantį jiems.
- Socialinis darbas kaip rizikos ir poreikių vertintojas: Skiriamas svarbus vaidmuo vertinant poreikį ir riziką daugelyje paslaugų gavėjų grupių.
- Socialinis darbuotojas, kaip priežiūros vadovas: Socialiniai darbuotojai taip pat gali atlikti priežiūros vadovo vaidmenį.
- Socialinis darbuotojas kaip socialinės kontrolės palaikytojas: Socialinis darbuotojas gali būti laikomas socialinės kontrolės palaikytoju.
Šakių socialinių paslaugų krizių centre apsilankė MPRC Kudirkos Naumiesčio skyriaus mokytojos ir studentės.
Socialinio Darbuotojo Vaidmuo Dirbant Su Globėjais
Globėjai, augindami tėvų globos netekusius vaikus, susiduria su įvairiomis problemomis, todėl neretai į pagalbą ateina socialines paslaugas teikiantys darbuotojai (Snieškienė, 1999). Lietuvoje dažniausiai už vaikų apsaugą atsakingi teritoriniai vaiko teisių skyriai, kurie planuoja ir vykdo prevencinę darbo programą su tėvais, vertina ir sistemina gautas žinias apie neprižiūrimus, be tėvų priežiūros likusius vaikus, analizuoja įvaikinimo klausimus, rekomenduoja ir paskiria pedagoginę, teisinę pagalbą, gina vaikų interesus, esant poreikiui tarpininkauja teisme ir t.
2018 metų sausio 19 dieną buvo patvirtintas „Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas“, kuriame patvirtinta globos centro veiklos tikslas ir funkcijos. Apraše numatomos socialinio darbuotojo, dar kitaip vadinamo globos koordinatoriaus paslaugos. Globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą šeimoms: organizuoja pagalbą glaudžiai kontaktuojant su kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais globos centro specialistais, sudarydamas sąlygas vaikui palaikyti ryšį su broliais, seserimis, biologiniais tėvais, derindamas teikiamas paslaugas ir pagalbą biologinei vaiko šeimai su socialiniais darbuotojais, teikiančias paslaugas šeimai.
Kiekvienam globėjui yra priskirtas socialinis darbuotojas (globos koordinatorius), kuris jų šeimai teikia paslaugas ir yra atsakingas už pagalbą globos metu. Globėjai atlieka labai svarbų vaidmenį globojamo vaiko ir biologinės šeimos bendravime, todėl labai svarbu, kad vaikas būtų paruošiamas susitikimams su šeima, o globėjai turėtų žinių, kaip pasiruošti susitikimams. Šiame etape svarbu, jog specialistai dirbantys su šeima teiktų profesinę paramą ryšio su biologine šeima palaikymui. Globėjai teigia, jog vertina socialinių darbuotojų įsitraukimą š problemų sprendimą, žmonės teigia, jog vertina specialistų pagalbą planuojant biologinių šeimų susitikimus, globėjai įvardina, kad viena iš didžiausių pagalbų tai bendradarbiavimas tiek su globėjais, tiek su biologiniais vaiko tėvais, specialistai sudaro veiksmų planą. Kartais globėjams sunku palaikyti kontaktą su tėvais, todėl šį pagalba globos procese yra labai vertinama (Austerberry, et. al., 2013). Darbo su globėjais ir biologiniais vaiko tėvais procese svarbus informacijos perdavimas. Anot Harber ir Oakley (2012).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kalbant apie pagalbą globėjams, galima teigti, kad paslaugų sistema yra skurdi, Lietuvoje socialiniai darbuotojai labiau suinteresuoti dirbti su biologinėmis šeimomis, negu su globėjais. Didžiausią paramą šeimos galėjo gauti iš vaiko teisių specialistų, tačiau galima teigti, kad parama buvo nepakankama. Nesenai pradėjus steigtis globos centrams, kurių klientų tikslinė grupė globėjai ir globojami vaikai. Sunku vertinti paslaugų kokybė, tačiau jau vien tai, kad socialiniai darbuotojai dirba tik su šia tiksline grupe yra pagirtina.
Socialinio Darbuotojo Įtaka Bendruomenės Gerovei
Gebėjimui į paslaugų gavėjų problemų sprendimus įtraukti daugiau žmonių ir institucijų didelis dėmesys skiriamas E. Flaszynska tyrime (2015). Autorės teigimu, atskirtiesiems efektyviausia pagalba yra ta, kuri sujungia daug žmonių ir institucijų, nes skatinami tokio bendradarbiavimo atstumti asmenys keičia savo požiūrį iš pasyvaus į aktyvesnį, taip sugebėdami patenkinti pagrindinius savo poreikius ir tapti labiau nepriklausomi bei išmokti įveikti savo krizines situacijas.
M. Gotea, A. Roşculeţ (2019, p. 128) teigimu, „socialinis darbuotojas - tai svarbus veikėjas, skatinantis įvairovę, toleranciją, gerbia teises, socialinį teisingumą, lygias žmonių galimybes bei tolerantišką dvasią visuomenėje“.
Socialinis darbas bendruomenėje skatina įvairovę ir toleranciją.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #darbuotojo #vaidmenys #pirmines #sveikatos #prieziuros