Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Šis įstatymas apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sampratą, nustato smurto artimoje aplinkoje subjektų teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimą ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymą.
Apsaugos nuo smurto orderio samprata ir paskirtis
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - tai prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Apsaugos nuo smurto orderis skiriamas tuomet, kai gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Skiriant orderį vertinama potencialaus smurto rizika.
Kada ir kas gali skirti orderį
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, atlikęs pavojaus rizikos vertinimą ir nustatęs smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti privalo priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15-os dienų laikotarpiui įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu. Šiuo atveju nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas.
Taip pat skaitykite: Projektų galimybės ministerijoje
Orderio įpareigojimai ir kontrolė
Toks asmuo gali būti įpareigotas nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, taip pat nesiartinti orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir vaikų. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys, dalyvaujantys vykdant prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą, turi duomenų, kad asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Skundų, teismų ir vykdymo procedūros
Įstatymas numato, kad policijos pareigūn(i)ų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti, galima skųsti apylinkės teismui per 15-ka dienų nuo sprendimo priėmimo. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį.
Apylinkės teisme, nagrinėjant gautus skundus, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiami policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, padavęs skundą, ir (ar) jo advokatas (atstovas), kiti suinteresuoti asmenys. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, arba policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą apygardos teismui. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo bylos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Orderio trukmė ir perėjimas į ikiteisminį tyrimą
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio paskyrimo momento, apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento.
Taip pat skaitykite: Ministerijos veiklos sritys
Policijos, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo funkcijos
Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga.
Kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir nustatęs riziką arba esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui nedelsdamas kreipiasi į apylinkės teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo.
Teismo sprendimas skirti šias priemones per 48 valandas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Policijos pareigūnas ar prokuroras, sulaikęs smurtautoją, nedelsdamas informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie smurtautojo laikiną sulaikymą ir jo paleidimą.
Pagalba smurtą patyrusiems asmenims ir prevencinės priemonės
Vyriausybės įgaliotos institucijos yra atsakingos už specializuotos pagalbos centrų programos parengimą. Specializuotos pagalbos centrai teikia nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims bei tarpininkauja ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis.
Smurtą patyrusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama galimybė gauti nemokamą psichologinę pagalbą telefonu visą parą. Smurtą patyrusiems asmenims gali būti teikiamos laikinojo apgyvendinimo paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybių biudžetų.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, įteikia jam psichologinės pagalbos telefono numerį ir kitą rašytinę informaciją apie pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ir nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje praneša specializuotos pagalbos centrui.
Prevencijos sistema ir institucijų bendradarbiavimas
Prevencijos priemonės įgyvendinamos pagal Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų parengtas programas. Savivaldybės institucijos prevencijos priemones numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) strateginiame veiklos planuose. Prevencijos priemonės finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų.
Prevencijos priemonių įgyvendinimą savivaldybėse koordinuoja savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija. Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos institucinę ir personalinę sudėtį tvirtina savivaldybės meras.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia pasiūlymus dėl valstybės politikos, jos įgyvendinimo, prevencijos ir pagalbos teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų) ir atlieka kitas nuostatuose nustatytas funkcijas.
Teisinė raida, tarptautiniai įsipareigojimai ir vertybiniai pokyčiai
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių greito valstybės institucijų įsikišimo ir laiku suteikiamos pagalbos smurto aukoms.
Siekiant efektyvesnės smurtą patyrusių asmenų apsaugos Seimas 2023 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Naujoje įstatymo redakcijoje numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti.
Be paminėtų pagrindinių reguliavimo pakeitimų, šiandien Lietuva jau yra kelių svarbių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, susijusių su moterų teisių apsauga ir moterų diskriminacijos panaikinimu, dalyvė. Lietuva yra ratifikavusi 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą. Lietuva taip pat yra Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo dalyvė. Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m. birželio 7 d., tačiau iki šiol jos neratifikavo, ir tai vis dar kelia daug diskusijų ir emocijų.
Baudžiamasis ir procesinis kontekstas: BPK ir specialieji apsaugos poreikiai
Siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų teises ir labiau apsaugoti nuo pakartotinės viktimizacijos, buvo priimtas Baudžiamojo proceso kodekso 36-2 str., apibrėžiantis specialiuosius apsaugos poreikius. Specialiųjų apsaugos poreikių nustatymas įtvirtintas Lietuvos įstatymų leidėjui įgyvendinant ES Nusikaltimų aukų direktyvą, kurioje reglamentuotos pagrindinės asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, pažeidžiamų liudytojų teisės, paramos ir apsaugos standartai.
Iš esmės keitėsi ir pats baudžiamasis procesas, kuriame imta pripažinti, kad nukentėjusieji nėra tik įrankiai teisėsaugos institucijų rankose siekiant ištirti bylą, tačiau jie taip pat yra ir proceso dalyviai, kurie turi individualių poreikių, o konkrečiai - poreikį atgauti saugumo, pasitikėjimo jausmą. Tuo tikslu buvo įtvirtinti papildomi apsaugos garantai aukoms, taip pat vadinamieji specialieji apsaugos poreikiai.
Smurto samprata, porūšiai ir pasekmės
Smurtas artimoje aplinkoje, apimantis visas smurto formas, laikomas pavojingesne smurto forma ir to priežastys yra įvairios, tačiau pagrindinė jų yra ta, kad smurtauja žmogus, su kuriuo sieja artimas emocinis ryšys, kuriuo auka turėtų pasitikėti, todėl daroma žala yra gerokai didesnė. Smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo formos, pagrindinės priežastys paprastai yra susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį.
Vertinant apsaugą nuo psichologinio smurto artimoje aplinkoje, baudžiamajame kodekse yra kriminalizuotos tik pavojingiausios jo apraiškos (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, terorizavimas ir kt.). Visai neseniai prie psichologinio smurto priskirtas ir persekiojimas. Persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika, sutrikdanti aukos privatų gyvenimą, sukurianti nuolatinę įtampą ir nerimą. Be to, persekiojimas gali būti pavojingas tuo, kad tam tikrais atvejais jis gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui.
Teismų praktika ir konstitucinė šeimos samprata
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto. Tai, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 str., rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais.
Taigi prioritetą teikiant asmenų tarpusavio santykių turiniui, o ne santykių išraiškos formai, išplėstas šeimos nariams priskirtinų asmenų ratas. Iš esmės keitėsi ir pats baudžiamasis procesas, kuriame imta pripažinti nukentėjusiuosius kaip proceso dalyvius turinčius specialius apsaugos poreikius.
Statistiniai duomenys ir problemos mastas
Lietuvos policijos duomenimis, vien per pirmąjį pusmetį nuo įstatymo dėl orderio skyrimo įsigaliojimo pradžios, gauta apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, daugiau nei 7 tūkstančiams asmenų išduota daugiau nei tūkstančių orderių.
Perspektyvos, trūkumai ir siūlymai
Pagrindinis skirtumas - nuo 2023 m. įsigaliojo smurto orderio institutas, kurio paskirtis yra efektyviai apsaugoti auką nuo jos smurtautojo. Galiausiai darbe aptariamos smurto orderio perspektyvos, pagrindžiamas jo poreikis, aptariami trūkumai bei pateikiami siūlymai, kaip jo reguliavimas galėtų būti patobulintas.
Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje, matyt, teks grįžti prie ilgai trunkančių, bet efektyviausių sprendimų - visuomenės švietimo, koks elgesys yra normalus, o koks - žalingas, net jei sunku tai identifikuoti, taip pat emocinio intelekto stiprinimo, tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieškos ir kt.
Santrauka dėl teisinių priemonių
- Apsaugos nuo smurto orderis - prevencinė priemonė, skiriama 15 dienų.
- Policijos pareigūnas privalo priimti sprendimą ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo gavimo.
- Orderio įpareigojimai: išsikelti, nesilankyti, nesiartinti, nebendrauti.
- Skundai teismui - apylinkės teismui per 15 dienų, apygardos teismui apylinkės sprendimą skundžiantys per 7 dienas.
- Specializuota pagalba ir psichologinė pagalba - prieinama nemokamai, kontaktai perduodami nukentėjusiajam.
tags: #apsaugos #nuo #smurto #artimoje #aplinkoje #istatymas