Socialinio darbo organizavimas Lietuvoje

Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra paplitęs visame pasaulyje, taigi Lietuvoje socialinis darbas taip pat nebenaujas reiškinys. Nors mūsų visuomenės gyvenime tai viena iš naujausių profesijų. Socialinis darbas dar besivystanti sistema, kuri orientuota ne vien į bendruomenės gerovę, taip pat ir į atskirų asmenų gerovę. Socialinis darbas pradžioje orientavosi į savanorišką sistemą ir palaipsniui pradėjo daugiau dėmesio skirti visuomenės ekonominei ir demokratiniai gerovei.

Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFWS) apibrėžia, jog socialinio darbo praktika yra pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą. Socialinis darbas, paremtas socialinio darbo, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir vietinių žinių teorijomis, įtraukia žmones ir struktūras, kad išspręstų gyvenimo iššūkius ir pagerintų gerovę. Labai svarbu socialinio teisingumo, žmogaus teisių, kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai yra svarbūs socialiniam darbui.

Socialinio darbo tikslas yra socialinių problemų sprendimas, kurios atsiranda kai žmogus susiduria su bendruomene ir visuomene.

Socialinis darbuotojas kaip savo srities žinovas, dirbdamas su klientais, teikdamas socialines paslaugas, bendradarbiaudamas kartu su kitais specialistais, dalyvauja įvairiuose profesiniuose amplua. Anot Johnson (2001), profesinė rolė - tai būdas, kurį darbuotojas naudoja parodyti save įvairiose situacijose. Socialinis darbuotojas turi gerai suprasti ir suvokti savo atliekamus vaidmenis.

Lietuvoje, dažniausiai už vaikų apsaugą atsakingi teritoriniai vaiko teisių skyriai, kurie planuoja ir vykdo prevencinę darbo programą su tėvais, vertina ir sistemina gautas žinias apie neprižiūrimus, be tėvų priežiūros likusius vaikus, analizuoja įvaikinimo klausimus, rekomenduoja ir paskiria pedagoginę, teisinę pagalbą, gina vaikų interesus, esant poreikiui tarpininkauja teisme ir t.t.

Taip pat skaitykite: Socialinio pedagogo darbo specifika

2018 metų sausio 19 dieną buvo patvirtintas „Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas“, kuriame patvirtinta globos centro veiklos tikslas ir funkcijos. Apraše numatomos socialinio darbuotojo, dar kitaip vadinamo globos koordinatoriaus paslaugos. Globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą šeimoms: organizuoja pagalbą glaudžiai kontaktuojant su kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais globos centro specialistais, sudarydamas sąlygas vaikui palaikyti ryšį su broliais, seserimis, biologiniais tėvais, derindamas teikiamas paslaugas ir pagalbą biologinei vaiko šeimai su socialiniais darbuotojais, teikiančias paslaugas šeimai. Kiekvienam globėjui yra priskirtas socialinis darbuotojas (globos koordinatorius), kuris jų šeimai teikia paslaugas ir yra atsakingas už pagalbą globos metu.

Globėjai atlieka labai svarbų vaidmenį globojamo vaiko ir biologinės šeimos bendravime, todėl labai svarbu, kad vaikas būtų paruošiamas susitikimams su šeima, o globėjai turėtų žinių, kaip pasiruošti susitikimams. Šiame etape svarbu, jog specialistai dirbantys su šeima teiktų profesinę paramą ryšio su biologine šeima palaikymui. Globėjai teigia, jog vertina socialinių darbuotojų įsitraukimą š problemų sprendimą, žmonės teigia, jog vertina specialistų pagalbą planuojant biologinių šeimų susitikimus, globėjai įvardina, kad viena iš didžiausių pagalbų tai bendradarbiavimas tiek su globėjais, tiek su biologiniais vaiko tėvais, specialistai sudaro veiksmų planą. Kartais globėjams sunku palaikyti kontaktą su tėvais, todėl šį pagalba globos procese yra labai vertinama (Austerberry, et. al., 2013). Darbo su globėjais ir biologiniais vaiko tėvais procese svarbus informacijos perdavimas. Anot Harber ir Oakley (2012).

Kalbant apie pagalbą globėjams, galima teigti, kad paslaugų sistema yra skurdi, Lietuvoje socialiniai darbuotojai labiau suinteresuoti dirbti su biologinėmis šeimomis, negu su globėjais. Didžiausią paramą šeimos galėjo gauti iš vaiko teisių specialistų, tačiau galima teigti, kad parama buvo nepakankama. Nesenai pradėjus steigtis globos centrams, kurių klientų tikslinė grupė globėjai ir globojami vaikai.

Sunku vertinti paslaugų kokybė, tačiau jau vien tai, kad socialiniai darbuotojai dirba tik su šia tiksline grupe yra pagirtina.

Socialinio darbo organizavimas Lietuvoje

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija (LSDA)

  • Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija (LSDA) nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. vykdo Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centro (toliau - PKTC) funkcijas.
  • Viena iš PKTC veiklų - mokymų socialinių paslaugų srities darbuotojams organizavimas.

Džiaugiamės galėdami Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) Vilniaus skyriaus narius pakviesti dalyvauti susirinkime - konferencijoje „Skirtumai, kurie daro mus vertingais: kalba Vilniaus kraštas“. Renginys vyks 2023 m. balandžio 5 d. 9.00-14.30 val. Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centre, Didlaukio g. 84, Vilnius. Renginio dalyvius registruoja grupių koordinatoriai.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Kviečiame Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) narius 2023 m. balandžio 14 d. 11 val. dalyvauti Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos rinkiminiame - ataskaitiniame suvažiavime, kuris vyks Raudondvario dvare, Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno rajonas. LSDA narių atstovavimas suvažiavime - 1 delegatas nuo 7 LSDA narių. Prašome LSDA skyrių deleguotus narius iki 2023 m. balandžio 7 d.

Mieli Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) nariai, prašome Jūsų įvertinti pastarųjų 5 metų Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos veiklą.

Artėjant savivaldos rinkimams socialiniai darbuotojai užduoda 3 klausimus būsimiems miestų merams. Kviečiame klausytis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentės Jūratės Tamašauskienės interviu LRT radijuje. Apie socialinių darbuotojų kasdienybės iššūkius ir jų įveiką.

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) užsakymu atliktas žvalgomasis tyrimas atskleidė, kad socialinių paslaugų sferos darbuotojai galimai patiria perdegimą darbe. Tyrimo metu buvo klausiama, kokių kompetencijų pasigenda socialiniai darbuotojai savo praktikoje.

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija pateikė pasiūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Balandžio 1 d. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, kur buvo svarstoma NVO ir socialinių darbuotojų apsaugos priemonių situacija karantino sąlygomis.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

tags: #socialinio #darbo #organizavimas