Visuomenėje vis dažniau kalbama apie įvairių formų priklausomybes, apie jų atsiradimo bei gyvavimo ciklą, apie jų paplitimą pasaulyje ir jų destruktyvų poveikį ne tik asmenybei, bet ir aplinkai. Socialinis darbas su priklausomybių turinčiais asmenimis tikrai yra išskirtinis, specifinis.
Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologo darbo su vaikais, turinčiais protinę ir fizinę negalią, metodai. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant mokslinius tyrimus, ekspertų nuomones ir praktinius pavyzdžius. Straipsnyje siekiama pateikti išsamią apžvalgą apie tai, kaip psichologai gali veiksmingai dirbti su šia pažeidžiamų vaikų grupe, siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę ir padėti jiems pasiekti savo potencialą.
Negalės Samprata Ir Klasifikacija
Prieš pradedant nagrinėti psichologo darbo metodus, svarbu apibrėžti negalės sampratą ir jos klasifikaciją. Negalė apibrėžiama kaip sąveika tarp asmens ir jo aplinkos, kuomet asmuo dėl fizinių, psichinių ar intelektinių sutrikimų patiria sunkumų dalyvauti visuomenės gyvenime. Anot J. Ruškaus (2002), negalia yra sąveika tarp asmens ir jo aplinkos ir nėra visiškai aišku, ar sutrikusios psichikos žmogus yra tas, kuris nepasižymi mąstymo ir atminties savybėmis, ar tas, kuris neatitinka šiuolaikinės visuomenės standartų. Konkretaus psichinės negalios apibūdinimo nėra, tačiau ji apibrėžiama kaip harmonijos tarp protinės, fizinės ir dvasinės sveikatos stoka.
Protinė negalia - tai žmogaus būklė, kuriai būdingas visų raidos sričių sutrikimas, bet labiausiai - pažintinės funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis intelekto problemomis. Protinė negalia susijusi su sutrikimais, prasidėjusiais vaikystėje. Kartais asmenims su proto negale gali atsirasti psichikos ir elgesio sutrikimų. Anot A. Germanavičiaus (2008), proto negalė susijusi su sutrikimais, prasidėjusiais vaikystėje. Kartais asmenims su proto negale gali atsirasti psichikos ir elgesio sutrikimų. Jei pastarieji yra sunkūs, gali susiformuoti „mišri negalė“, tačiau paprastai vartojamas terminas, atitinkantis vyraujančią negalės priežastį. Protinis atsilikimas sudaro gausiausią intelekto sutrikimų grupę.
Pagal intelekto koeficientą (IQ) protinė negalia skirstoma į kelis laipsnius:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
- Lengvas protinis atsilikimas (IQ 50-69): asmenys gali turėti mokymosi sunkumų, tačiau dauguma suaugusiųjų gali dirbti, palaikyti socialinius santykius ir dalyvauti visuomeninėje veikloje. Tikėtina, kad tai gali sukelti kai kurių mokymosi sunkumų mokykloje: dauguma asmenų turi tam tikrų skaitymo ir rašymo problemų. Daugelis suaugusiųjų gali dirbti ir palaikyti gerus socialinius santykius bei dalyvauti visuomeninėje veikloje. Jie iš esmės sugeba užsiimti veikla, reikalaujančia daugiau praktinių, o ne akademinių įgūdžių, tarp to - atlikti nekvalifikuotą ar pusiau kvalifikuotą darbą.
- Vidutinis protinis atsilikimas (IQ 35-49): sukelia žymų protinės raidos sulėtėjimą vaikystėje, bet leidžia įgyti tam tikro savarankiškumo save aptarnaujant. Asmenys gali atlikti nesudėtingą praktinį darbą, tačiau jiems reikalinga priežiūra. Dažniausiai tai sukelia žymų protinės raidos sulėtėjimą vaikystėje, bet leidžia įgyti tam tikro savarankiškumo save aptarnaujant. Tačiau daliai šių žmonių reikia priežiūros visą gyvenimą. Suaugę asmenys su vidutiniu protiniu atsilikimu paprastai gali atlikti nesudėtingą praktinį darbą, tiktai būtina kruopščiai paruošti užduotis ir prižiūrėti. Tai, kad suaugę vidutinio protinio atsilikimo žmonės gyventų visiškai savarankiškai, pasitaiko retai. Apskritai šie žmonės yra normaliai judrūs iir fiziškai aktyvūs, ir tai, kad jie sugeba užmegzti kontaktą, bendrauti su kitais, dalyvauti nesudėtingoje socialinėje veikloje, liudija jų socialinį išsivystymą. Daugumai asmenų su vidutiniu protiniu atsilikimu nustatoma organinė etiologija.
- Sunkus protinis atsilikimas (IQ 20-34): reikalauja nuolatinės paramos. Asmenys kenčia nuo motorikos ar kitų sutrikimų, liudijančių centrinės nervų sistemos pažeidimą. Reikalauja nuolatinės paramos. Šiai grupei būdingi patys žemiausi pasiekimų lygiai. Dauguma sunkaus protinio atsilikimo žmonių kenčia nuo žymių motorikos ar kitų sutrikimų, liudijančių kliniškai reikšmingą centrinės nervų sistemos pažeidimą ar neišsivystymą.
- Gilus protinis atsilikimas (IQ mažesnis nei 20): savarankiškumas, valyvumas, bendravimas ir judrumas labai apriboti. Svarbu pažymėti, kad kiekvienas vaikas, turintis negalią, yra unikalus, todėl psichologas turi individualizuoti savo darbo metodus, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, gebėjimus ir aplinkos ypatumus. Savarankiškumas, valyvumas, bendravimas ir judrumas labai apriboti. Dauguma gilaus protinio atsilikimo asmenų yra nejudrūs, nesivaldantys ir gali bendrauti tik labai nedaugeliu rudimentinių neverbalinių formų. Jie beveik arba visiškai negali patenkinti savo pagrindinių poreikiųir todėl juos reikia nuolat prižiūrėti ir padėti jiems. Supratimas ir kalbos vartojimas yra apriboti, geriausiu atveju gali suprasti pagrindinius paliepimus ir ko nors nesudėtingai prašyti.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienas vaikas, turintis negalią, yra unikalus, todėl psichologas turi individualizuoti savo darbo metodus, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, gebėjimus ir aplinkos ypatumus.
Psichologo Vaidmuo Ir Funkcijos
Psichologas, dirbantis su vaikais, turinčiais protinę ir fizinę negalią, atlieka svarbų vaidmenį, padedant vaikams ir jų šeimoms įveikti iššūkius, susijusius su negalia.
- Psichologinis įvertinimas: psichologas atlieka išsamų vaiko psichologinį įvertinimą, siekiant nustatyti jo kognityvinius, emocinius, socialinius ir elgesio ypatumus. Įvertinimas padeda nustatyti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat jo poreikius ir galimybes.
- Intervencijos planavimas: remiantis įvertinimo rezultatais, psichologas planuoja individualizuotas intervencijas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tikslus. Intervencijos gali būti skirtos kognityvinių įgūdžių ugdymui, emocinės savireguliacijos gerinimui, socialinių įgūdžių lavinimui, elgesio problemų sprendimui ar kitoms sritims.
- Terapija ir konsultavimas: psichologas teikia terapines paslaugas vaikams ir jų šeimoms. Terapija gali padėti vaikams įveikti emocinius sunkumus, susijusius su negalia, pagerinti savivertę, išmokti įveikos strategijų ir sustiprinti tarpasmeninius santykius. Psichologas taip pat konsultuoja tėvus ir kitus šeimos narius, suteikdamas jiems informaciją apie negalią, padėdamas suprasti vaiko poreikius ir išmokti veiksmingų auklėjimo strategijų.
- Bendradarbiavimas su kitais specialistais: psichologas bendradarbiauja su kitais specialistais, tokiais kaip gydytojai, pedagogai, socialiniai darbuotojai ir ergoterapeutai, siekiant užtikrinti kompleksinę ir koordinuotą pagalbą vaikui ir jo šeimai.
- Švietimas ir advokacija: psichologas šviečia visuomenę apie negalią, siekdamas mažinti stigmą ir diskriminaciją.
Psichologinio Darbo Metodai
Psichologas, dirbdamas su vaikais, turinčiais protinę ir fizinę negalią, gali naudoti įvairius metodus, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tikslus. Kai kurie iš dažniausiai naudojamų metodų yra:
- Elgesio terapija: šis metodas pagrįstas mokymosi principais ir skirtas elgesio problemų sprendimui. Elgesio terapijos metu psichologas padeda vaikui išmokti naujų, adaptacinių elgesio formų ir atsisakyti nepageidaujamų elgesio modelių. Elgesio terapija gali būti ypač veiksminga sprendžiant agresijos, autoagresijos, impulsyvumo ir kitas elgesio problemas.
- Kognityvinė terapija: šis metodas skirtas keisti neigiamas ir disfunkcines mintis ir įsitikinimus, kurie sukelia emocinius sunkumus ir elgesio problemas. Kognityvinės terapijos metu psichologas padeda vaikui identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis, išmokti realistiškesnio ir pozityvesnio mąstymo.
- Žaidimų terapija: šis metodas ypač veiksmingas dirbant su mažais vaikais, kurie negali verbalizuoti savo jausmų ir išgyvenimų. Žaidimų terapijos metu psichologas naudoja žaidimus, žaislus ir kitas kūrybines priemones, kad padėtų vaikui išreikšti savo jausmus, įveikti traumas ir išmokti įveikos strategijų.
- Meno terapija: šis metodas naudoja įvairias meno formas, tokias kaip piešimas, tapyba, lipdymas ir muzika, kad padėtų vaikui išreikšti savo jausmus, pagerinti savivertę ir lavinti kūrybinius įgūdžius. Meno terapija gali būti ypač naudinga vaikams, turintiems bendravimo sunkumų. Meno terapija - tai kūrybinis tikrovės perteikimas vaizdais (R. Mockienė, 2011).
- Šeimos terapija: šis metodas skirtas pagerinti šeimos santykius ir spręsti šeimos problemas, kurios gali turėti įtakos vaiko gerovei. Šeimos terapijos metu psichologas padeda šeimos nariams geriau suprasti vienas kitą, išmokti veiksmingo bendravimo ir konfliktų sprendimo strategijų.
- Socialinių įgūdžių mokymas: šis metodas skirtas lavinti socialinius įgūdžius, tokius kaip bendravimas, bendradarbiavimas, empatija ir konfliktų sprendimas. Socialinių įgūdžių mokymas gali padėti vaikams geriau integruotis į visuomenę, užmegzti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis.
- Sensorinė integracija: šis metodas skirtas padėti vaikams, turintiems sensorinių apdorojimo sunkumų. Sensorinės integracijos terapijos metu ergoterapeutas padeda vaikui integruoti sensorinę informaciją, gautą iš įvairių jutimų, tokių kaip rega, klausa, lytėjimas, skonis, uoslė ir judėjimas.
- Delfinų terapija: individualūs ir grupiniai bendravimo su delfinais užsiėmimai, kurie skirti žmonėms su fizine, protine negalia, sergantiems neurologinėmis ligomis, patyrusiems psichoemocines traumas.
Socialinio Darbuotojo Vaidmuo Ir Veikla
Socialinis darbuotojas atlieka svarbų vaidmenį, padedant asmenims su protine negalia ir jų šeimoms. Socialinio darbuotojo veikla apima:
- Pagalbos teikimas: socialinis darbuotojas teikia pagalbą asmenims su protine negalia ir jų šeimoms, padėdamas jiems gauti reikiamas paslaugas ir išteklius, tokius kaip finansinė parama, būstas, sveikatos priežiūra, ugdymas ir užimtumas.
- Advokacija: socialinis darbuotojas advokatauja už asmenų su protine negalia teises ir interesus, siekdamas užtikrinti, kad jie būtų gerbiami ir įtraukti į visuomenę.
- Konsultavimas: socialinis darbuotojas konsultuoja asmenis su protine negalia ir jų šeimas, padėdamas jiems įveikti emocinius sunkumus, susijusius su negalia, ir išmokti įveikos strategijų.
- Užimtumo organizavimas: socialinis darbuotojas organizuoja užimtumo veiklas asmenims su protine negalia, siekdamas padėti jiems įgyti įgūdžių, pasitikėjimo savimi ir socialinės integracijos. Užimtumas gali apimti darbinę veiklą, savanorišką veiklą, laisvalaikio užsiėmimus ir sociokultūrinį ugdymą.
- Bendradarbiavimas: socialinis darbuotojas bendradarbiauja su kitais specialistais, tokiais kaip psichologai, gydytojai, pedagogai ir ergoterapeutai, siekiant užtikrinti kompleksinę ir koordinuotą pagalbą asmenims su protine negalia ir jų šeimoms.
Užimtumo Reikšmė Ir Organizavimas
Kiekvienas žmogus yra vertingas, kad ir kas jis yra, kad ir koks jis yra, kad ir ką jis sugeba. Pats žmogaus gyvenimas jau savaime yra vertingas ir prasmingas. Visi žmonės turi vienodą teisę į žmogaus vertą egzistavimą. Visuomenė privalo sudaryti tokias pat sąlygas visiems savo nariams. Žmogus turi teisę gyventi, neatsižvelgiant į amžių, negalę, visuomeninę padėtį. Visiems žmonėms, tame tarpe ir žmonėms su negalia, svarbi yra nuolatinė ir reguliari veikla. Veikla žmogui reikalinga kaip duona, nes ji suteikia gyvenimui turinį ir prasmę. Užimtumą galima aapibūdinti kaip įdomų ir ilgalaikį užsiėmimą. Tai gali būti tiek darbinė, tiek nedarbinė veikla.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Anot I. Leliūgienės (2002) teigia, kad užimtumas globos įstaigoje organizuojamas ir yra skirtas prarastų darbo ir bendravimo sugebėjimų atnaujinimui arba jų formavimui, bei aktyvaus gyvenimo palaikymui ir formavimui. Mokslininkė (2003) teigia, kad socialinę ir protinę žmogaus sveikatą stiprina tinkami tarpasmeniniai santykiai. Būti suvoktam kitų - galimybė geriau suvokti save.
Sociokultūrinis ugdymas - tai paslauga, kuri teikiama individams, grupėms bei organizacijoms ir kuria siekiama jų kultūrinio ir visuomeninio veiklumo (M. Spierts, 2003).
Alternatyvioji komunikacija
Kas yra alternatyvioji komunikacija? Alternatyvioji komunikacija - tai įvairios priemonės, padedančios asmenims, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų geriau išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius.
Socialinis darbas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje rašoma, kad „socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka".
Socialinio darbuotojo kompetencijos
Pasaulį matau kaip nuolatos besikeičiantį, todėl reikalaujantį vis atnaujinti gebėjimus orientuotis prieštaringoje ir nepastovioje aplinkoje. Socialinis darbuotojas kasdien susiduria su situacijomis, kurios neturi aiškaus vienareikšmio sprendimo. Pasaulio dinamiškumas ir socialinis darbas siejasi neapibrėžtumu, kuris yra nuolatinis šios profesijos palydovas. Tai verčia socialinį darbuotoją darbinėje aplinkoje reflektuoti savo profesinę veiklą, aprėpti praktinius įgūdžius, teorines žinias, profesines bei asmenines vertybes, gebėti kūrybiškai tai pritaikyti teikiant pagalbą socialiai pažeidžiamiausiems visuomenės nariams.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų statistika (2011-2015 m. bei 2015-2016 m.), priklausomų asmenų nuo alkoholio ir narkotinių - psichotropinių medžiagų mažėja, tačiau ESPAD atliktas tyrimas parodė, jog paaugliai ir jaunimas vis labiau įninka į kitus žalingus įpročius, ypač didelė priklausomybės nuo interneto rizika. Taipogi, anot Bulotaitės (2009) ir Kuorienės (2002), vis dažniau atsiranda naujų priklausomybių: nuo azartinių lošimų, pirkimo, sekso, darbo, interneto, kompiuterinių žaidimų ir socialinių tinklų, maisto, tabako, kofeino ir t.t.
Socialinio darbuotojo kompetencijos, užtikrinant informacijos ir komunikacijos prieinamumą žmonėms su proto negalia
Socialiniai darbuotojai, komunikuodami su asmenimis, turinčiais proto negalią, dažnai naudoja lengvai suprantamą kalbą. Siekdami prisitaikyti prie individualių klientų poreikių, naudoja pagalbines priemones, tokias kaip piktogramos, paveikslėliai, nuotraukos. Norėdami būti geriau išgirsti ir suprasti, bendraudami su paslaugų gavėjais kuria ramią ir neišblaškančią aplinką, naudojasi informacinių technologijų kuriamais patogumais. Skaitmeninės priemonės: kompiuteris, mobilusis telefonas, vaizdo kūrimo projektorius leidžia vykdyti efektyvesnę veiklą. Socialiniai darbuotojai žmones su proto negalia skatina bendrauti įtraukdami juos į darbines veiklas, užimtumus. Tiesioginę komunikaciją specialistai plėtoja kalbėdami su klientais jiems suprantamu būdu.
Svarbiausi profesiniai įgūdžiai, reikalingi socialiniams darbuotojams, užtikrinant informacijos perdavimą žmonėms su proto negalia, yra empatija, gebėjimas taikyti psichologines žinias ir patikimumas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialiniams darbuotojams užtikrinti komunikacijos galimybes žmonėms su proto negalia trukdo: ribotos žmonių su proto negalia mąstymo galimybės, neigiamas visuomenės požiūris į žmones su proto negalia ir per mažas lengvai suprantamos kalbos vartojimas.