Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą?
Socialinių tinklų privalumai: ryšiai, parama ir informacija
Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Taip pat galimybė sergant, negalint išeiti iš namų ar tiesiog pasiilgus savo antrosios pusės bet kada paimti ir jiems parašyti. Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiausiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje. Savo reklamose socialiniai tinklai pabrėžia tik gerąsias puses: jie leidžia bendrauti su draugais, taip pat giminėmis, kurie gyvena toli vienas nuo kito, o kartu suteikia galimybę rasti naujų draugų. Socialiniai tinklai suteikia daugiau bendravimo galimybių, tuo pačiu naršymas socialiniuose tinkluose mažina gyvą bendravimą.
Socialiniai tinklai taip pat gali padėti kompensuoti socialinę izoliaciją: Li su kolegomis (2021) pastebėjo, kad ST naudojimas COVID-19 sukeltos pandemijos metu leido kompensuoti socialinės izoliacijos ir vienišumo efektą pasitenkinimui gyvenimu. Aptinkama, kad, kai naudodamasis socialiniais tinklais individas turi galimybę patirti susietumą, įsilieti į pozityvias sąveikas ar sulaukti socialinės paramos, tai gali mažinti nerimą ir didinti pasitenkinimą gyvenimu (Seabrook et al., 2016). Panašiai ir Goodfellow su bendraautoriais (2022) tyrimo rezultatai parodė, kad santykiai, pasižymintys glaudžiais bendruomenės ryšiais ir stipria socialine parama, gali sumažinti neigiamą vienišumo poveikį gerovei.
Teigiami pokyčiai: savivertės ir motyvacijos stiprinimas
Įrodyta, jog žmonių, kurie socialiniuose tinkluose dalinasi savo pasiekimais, savivertė auga, jiems išsiskiria dopaminas, motyvacijos hormonas, kuris skatina toliau siekti ir tobulėti. Socialiniai tinklai padeda labiau vertinti savo kultūrą, meną, tai bendradarbiavimas ir naujovės. Reikia nepamiršti labdaros organizacijų, kurios per socialinius tinklus didina žmonių sąmoningumą tam tikrais klausimais, padeda tiems, kuriems reikia pagalbos. Taigi taip, socialiniai tinklai turi daugybę teigiamų pusių.
Neigiama pusė: lyginimasis, patyčios ir FOMO
Socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Galime matyti, kaip mūsų draugai dalinasi nuostabiomis savo gyvenimo, laisvalaikio akimirkomis ir pasijausti labai vieniši, ne tokie šaunūs ir nuostabūs, kaip kiti. Tad čia kyla ir savivertės problemų - atrodo, visi tokie puikūs, nuotraukos tokios gražios, o mes jiems nesugebame prilygti. „Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
FOMO, arba „Fear of Missing Out“, reiškia baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų ir elgesio sutrikimai
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje. Per daug laiko, praleisto socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
Pasak medicinos psichologės: „Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų.“
Jaunų žmonių ypač pažeidžiamas statusas
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs.
2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų. „Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S. Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
Moksliniai tyrimai: nevienareikšmiai rezultatai ir mediacijos veiksniai
Vis dėlto, moksliniai tyrimai dar negali atskleisti ar ši įtaka yra teigiama, neigiama ar neutrali, tačiau jaunesnio amžiaus žmonės atrodo jautresni socialinės žiniasklaidos patirčiai nei kitos amžiaus grupės. Nors viešose diskusijose vis daugiau kalbama apie neigiamas virtualaus bendravimo pasekmes, reikia pripažinti, kad atliktų tyrimų rezultatai nėra vienodi. Dalis tyrimų atskleidžia, kad naudojimasis ST kelia nemažą riziką gerovei, tačiau skirtingų tyrimų pateikiami efekto dydžiai yra nevienodi ir priklauso nuo įvairių konteksto veiksnių, tokių kaip veiklos pobūdis (pvz., juokavimai ar neapykantos kurstymas, aktyvus ar pasyvus bendravimas) (Huang, 2022; Valkenburg, 2022).
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dažnas socialinių tinklų naudojimas lemia prastesnę tiriamųjų psichinę sveikatą. Vis dėlto, tarp merginų šis santykis buvo labiau susijęs su elektroninėmis patyčiomis ir nepakankamu miegu. Ankstesniuose tyrimuose taip pat buvo nustatyta, kad miegas ir internetinės patyčios yra galingesni jaunų žmonių gerovės veiksniai nei naudojimasis skaitmeniniu ekranu.
Lyčių skirtumai ir mechanizmai
Vaikinų grupėje sąryšio tarp internetinių patyčių, miego bei fizinio aktyvumo ir psichinės sveikatos nebuvo rasta. Tai rodo, kad socialinių tinklų naudojimas neišstumia vaikinų fizinio aktyvumo taip, kaip tarp merginų. Autorių nuomone prastesnę vaikinų psichinę sveikatą lemia kiti, dar nenustatyti mechanizmai. Šie lyčių skirtumai gali būti susiformavę ir dėl skirtingo lyčių įsitraukimo į socialinių tinklų naudojimą.
Socialinių tinklų turinys, motyvai ir I‑PACE modelis
Vieni svarbių ST naudojimo aspektų galėtų būti naudojimosi socialiniais tinklais lūkesčiai. Pagal asmens, emocijų, kognicijų ir veiksmų sąveikos modelį (I‑PACE) lūkesčiai, t. y. mintys apie tai, ką asmuo tikisi gauti iš naudojimosi internetu, veda prie sprendimo naudotis internetu ir veikia elgesį. Empiriniai tyrimai atskleidžia, kad skirtingų lūkesčių paskatinto elgesio virtualioje aplinkoje efektai individo gerovei ir psichikos sveikatai nėra analogiški. Pasitraukimas į virtualią realybę siekiant išvengti nemalonių emocijų siejasi su neigiamu poveikiu: naudojimasis ST ar internetu, tikintis nepatirti neigiamų emocijų, pasižymi didesne rizika probleminiam interneto naudojimui pasireikšti, o tai žalingai veikia individo gyvenimą daugeliu aspektų.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Vienišumas, nerimastingumas ir moderuojantis socialinių tinklų vaidmuo
Vienišumas apibrėžiamas kaip nemaloni patirtis, kylančia dėl trokštamų ir turimų socialinių santykių neatitikimo. Poreikis priklausyti ir turėti socialinių sąveikų su aplinkiniais yra bazinis psichologinis žmogaus poreikis. Iš svarbių asmenybės bruožų, galinčių turėti neigiamą įtaką individo gerovei, galime išskirti nerimastingumą. Nerimastingumas yra santykinai stabilus asmenybės bruožas, besireiškiantis tendencija suvokti situacijas kaip grėsmingesnes ir patirti daugiau su tuo susijusių nemalonių emocijų.
Kai kurie rezultatai rodo, kad naudojimasis socialiniais tinklais siekiant patirti pozityvių emocijų statistiškai reikšmingai moderuoja vienišumo ir nerimastingumo ryšį su gerove. Tai reiškia, kad socialiniai tinklai gali tiek silpninti, tiek stiprinti vienišumo ir nerimastingumo poveikį gerovei, priklausomai nuo to, kaip ir kodėl jie yra naudojami.
Didžiųjų tyrimų duomenys: socialiniai santykiai ir pasitenkinimas gyvenimu
Eilė Europos mokslininkų keletą metų stebėjo žmonių santykius tiek realiame gyvenime, tiek socialiniuose tinkluose, ir galiausiai padarė išvadą, jog socialinių tinklų daroma neigiamą įtaka gali būti labai rimta. Tyrime dalyvavo daugiau nei 50 tūkst. Tyrimo metu buvo užduodami klausimai, kuriuose buvo teiraujamasi, ar žmonės patenkinti savo gyvenimu, kaip dažnai jie matosi su draugais akis į akį, ar jie pasitiki kitais žmonėmis. Tyrimo metu gauti duomenys rodo, kad asmeninis bendravimas ir pasitikėjimas kitais tiesiogiai įtakoja žmonių gyvenimą ir pasitenkinimą juo. Tie, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, daug rečiau su kitais bendrauja asmeniškai, o kartu mažėja jų pasitikėjimas kitais žmonėmis.
Lietuvos duomenys ir emocinis atsparumas
Naujausio tyrimo duomenimis, aukštu emociniu atsparumu - gebėjimu susidoroti su gyvenimo sunkumais ir stresu - pasižymėjo 63 proc. šalies gyventojų, kai metais anksčiau ši dalis siekė 58 proc., rodo antrus metus iš eilės „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas. Aukštą priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką patiria 6 proc. gyventojų, tačiau tarp 18-24 m. Lietuvoje su rizikingu socialinių tinklų naudojimu susiduria daugiau nei ketvirtadalis gyventojų, o tai, apklausos duomenimis, išlieka vienu svarbiausių veiksnių, galinčių paveikti žmonių savijautą. Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“.
Praktiniai patarimai: kaip naudotis atsakingai ir sumažinti žalingą poveikį
Turbūt kiekvienam iš mūsų reikėtų patiems pastebėti save ir paklausti ar nenudirbame kokių nors darbų dėl to, kad užsisėdime socialiniuose tinkluose. Kaip jaučiamės, kai būname feisbuke ilgesnį laiką, ar savijauta gerėja, ar prastėja. Kokios mintys sukasi mūsų galvose, kai apsilankome socialiniuose tinkluose ir pamėginti šiek tiek apriboti savo dalyvavimą šiuose tinkluose.
Jei ūpą prarandate naršydami soc. tinkluose, pamėginkite bent pusdienį atsiriboti. Pamėginkite pastebėti, kaip keisis jūsų savijauta darant reguliarias naudojimosi soc. tinklais pertraukas. Jeigu yra galimybė, pamėginkite savaitę kažkaip fiksuoti kiekvieną į galvą ateinančią neigiamą mintį apie save. Šalia pasižymėkite, kas ją sukėlė. Sužinoję kokie dirgikliai lemia jūsų prastą savijautą, pirmiausia pasvarstykite, ar galima kaip nors lengvai kurį nors iš jų pašalinti.
Štai keletas patarimų, kaip suvaldyti FOMO (baimę praleisti ką nors svarbaus): ribokite socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką; išjunkite nebūtinus pranešimus; nejauskite pareigos reaguoti tuoj pat; paklauskite savęs, nuo ko bėgate; susiraskite įdomios veiklos. Pamėginkite dažniau bendrauti gyvai, leisti laiko gamtoje, užsiimti fizine veikla ir pomėgiais.
Šeimos taisyklės ir ribojimai
Praktinis veiksmas, kurį siūloma tėvams, yra nustatyti taisykles, ribojančias prie ekranų praleidžiamą laiką namuose - ir ne tik vaikams. Projekto duomenys rodo, kad kuo daugiau laiko tėvai praleis prie ekranų, tuo ilgiau tai darys ir jų vaikai. Be to, kuo labiau tėvai yra priklausomi nuo savo išmaniųjų telefonų, tuo prastesnė jų vaikų psichikos sveikata. Kai šeimos nustato ribas, žmonės yra aktyvesni ir apskritai laimingesni. Viskas formuojasi šeimoje - taip, kaip kadaise davėme įrenginį, nupirkome, sukūrėme socialinius tinklus. Turėtume stebėti, tikrai žiūrėti, išdrįsti pamatyti ir būti su vaiku.
Strategijos ilgalaikiam santykiui su socialiniais tinklais
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.
Jeigu norime keisti savo santykį su socialiniais tinklais, verta pagalvoti apie švelnų įpročio keitimą vietoje bukos drausmės: identifikuoti, ką socialiniai tinklai kompensuoja jūsų gyvenime, ir bandyti tos pačios vertės ar patirties rasti realiame pasaulyje. Pavyzdžiui, jei socialiniai tinklai teikia bendravimą, organizuokite reguliarus susitikimus su draugais; jei jie suteikia motyvacijos, dalinkitės pasiekimais realioje erdvėje ir t.t. Švelnus įpročio keitimas ir realių veiklų integravimas yra tvaresnis nei griežtas „nukirtimas“.
Informacija, technologijos ir reklamos įtaka
Information is power. Per socialinius tinklus kiekvienas prisijungęs turi neribotą galią informacijos srautą papildyti savo žinių banku ir dalintis asmeninėmis idėjomis. Tačiau kuo toliau, tuo mažiau socialiniai tinklai išties yra „socialūs“ ir vis labiau tampa reklamos teritorija. Visa taip vadinamų socialinių tinklų dinamika yra vis auganti reklamos įtaka. Vietoje socialumo, bendruomenės didžiąja dalimi matyti reklaminį ir panašų turinį. Šioje vietoje kyla klausimas - kur yra takoskyra tarp sveiko smalsavimo, domėjimosi kitų žmonių gyvenimais ir patologinio santykio su kitų žmonių gyvenimais?
Kaip atpažinti probleminį naudojimąsi ir nuo ko pradėti
Pastaruoju metu daug kalbame apie ekranų laiką. Ar ekranų laiko rodiklis yra tinkamas lakmuso popierėlis? Tai - vienas iš parametrų, bet jam reiktų daugiau konteksto. Reiktų žiūrėti ne vien į ekrano laiką, bet ir į naudojamas programėles, kiek kartų buvo aktyvuotas telefonas, paimtas ar atrakintas. Galbūt ekrano laikas yra nedidelis, tačiau telefonas yra labai dažnai tikrinamas. Tai irgi gali rodyti žmogaus impulsyvumą arba priklausomybę. Jeigu žmogus jaučia, kad jo santykis su socialiniais tinklais jam pačiam nebėra naudingas - nuo ko siūlytumėt pradėti: griežtas „nukirtimas“ ir laiko ribojimas, judėjimas pamažu, kitų veiklų integravimas? Labiau naudingas švelnus įpročio keitimas ar reiklumas sau?
Bukas draudimas dažnai yra netvarus; tvarumas atsiranda tada, kai savo realiame gyvenime patiriame tai, ko klaidingai siekiame socialiniuose tinkluose. Išsigryninę, kokias sritis „padengia“ soc. tinklai, verta atrasti tas sritis realybėje ir įtraukti į jas svarbius žmones.
Prevencija, intervencijos ir visuomenės atsakas
Mokslininkai skatina vykdyti kuo daugiau prevencinių ir intervencinių programų siekiant gerinti jaunų žmonių psichinę sveikatą. Tyrimai rodo, kad jauniems žmonėms svarbu skatinti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą, skatinti sveikus įpročius: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymą ir atvirus pokalbius.
| Problema | Galimos pasekmės | Patarimas |
|---|---|---|
| Per didelis ekranų laikas | Prasta miego kokybė, akių įtampa | Nustatyti laiką, išjungti pranešimus |
| Lyginimasis | Savivertės sumažėjimas, depresija | Ugdyti kritinį mąstymą, riboti poveikį |
| Internetinės patyčios | Padidėjęs nerimas, depresija | Pranešti, ieškoti paramos, riboti sąveikas |
| Priklausomybė | Izoliacija, gyvenimo kokybės pablogėjimas | Konsultacijos, detoksas, įpročių keitimas |
Į ką verta atkreipti dėmesį ir ką daryti dabar
- Stebėkite savo elgesį: ar socialiniai tinklai trukdo darbui, santykiams ar miegui.
- Ribokite pranešimus ir nusistatykite konkrečias laikų ribas.
- Skatinkite realius susitikimus ir šeimos taisykles dėl ekranų naudojimo.
- Ugdykite kritinį mąstymą ir priminkite sau, kad internete dažnai matome tik dalį istorijos.
- Jei jaučiate, kad pats nebevaldote vartojimo, kreipkitės pagalbos į specialistus.
Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Šiandienos žmogaus savivertę gali formuoti ne tik soc. tinklai, bet ir visa eilė kitų veiksnių. Jei socialiniai tinklai tampa realaus gyvenimo pakaitalu, tuomet įvyksta nepageidaujami efektai ir mūsų gyvenimo realybė pradeda įgauti veidrodžių karalystės efektą.
tags: #socialiniai #tinklai #psichologija