Darbuotojo darbo priemonių naudojimo kompensavimo tvarka

Kompensavimo už darbo priemonių naudojimą tvarka reglamentuojama Darbo kodekso nuostatomis ir įmonės vidiniais dokumentais; tai apima tiek darbdavio suteikiamas priemones, tiek darbuotojo asmeninį turtą, kurį darbuotojas naudoja darbo funkcijoms atlikti. Darbo kodekso 31 str. nustatyta, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Tačiau darbo sutarties šalys gali susitarti, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą. Tokiu atveju gali būti susitarta dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą, kuri neapmokestinama.

Darbuotojo priemonių ar turto naudojimo susitarimas gali būti įrašytas darbo sutartyje arba atskirame susitarime, kuris pridedamas prie darbo sutarties; priemonės ar turtas turi būti naudojami (reikalingi) tik darbo funkcijoms atlikti (pvz., asmeninis darbuotojo kompiuteris, telefonas, automobilis ir pan.).

Kompensacijos teisinis pagrindas ir sąlygos

Laikytina, kad tokios konkrečiai nenurodytos, bet įstatyme numatytos kompensacijos galėtų būti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu atitinka tokias sąlygas:

• Egzistuoja rašytinis darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbuotojo priemonių ar turto naudojimo;
• Priemonės ar turtas turi būti naudojami (reikalingi) tik darbo funkcijoms atlikti;
• Kompensacija ar jos paskaičiavimo būdas turi būti nustatyti įmonės apskaitos ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo tvarką;
• Kompensacijos dydis turi būti ekonomiškai pagrįstas.

Kompensacija ar jos paskaičiavimo būdas turi būti nustatyti įmonės apskaitos ir darbo tvarkos dokumentuose, pavyzdžiui, įmonės apskaitos politikoje gali būti nustatyta kompensacijos dydžio apskaičiavimo tvarka ir asmeninio turto naudojimo sąlygos ar/ir tokios kompensacijos mokėjimas reglamentuotas darbdavio patvirtintose kompensacijos mokėjimo taisyklėse.

Pavyzdys: kompensacija už automobilio naudojimą

Įsivaizduokime, kad darbuotojas, pagal susitarimą su darbdaviu, naudoja savo asmeninį automobilį darbo reikmėms. Darbo sutartyje aiškiai nurodyta, kad darbuotojas gauna kompensaciją už automobilio amortizaciją ir degalus. Įmonės vidaus taisyklėse nustatytas kompensacijos dydis, apskaičiuotas pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių ir degalų sąnaudas. Tokiu atveju, ši kompensacija gali būti laikoma neapmokestinama, jei atitinka visas aukščiau išvardintas sąlygas.

Taip pat skaitykite: darbo priemonių naudojimo tvarka

Pokyčiai dėl kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą ir kuro kompensavimo

Kaip teigiama, pirmieji pokyčiai įvyko nuo 2022 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo DK 144 str. pakeitimas dėl kompensacijos dydžio darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Iki tol darbuotojams už nurodyto pobūdžio darbą galėjo būti mokama 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o nuo 2022 m. lapkričio 1 d. tokia kompensacija buvo pakeista į ne didesnę kaip 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Visgi nuo 2023 m. birželio 1 d. DK apskritai atsisakoma galimybės darbuotojams mokėti kompensaciją už darbą aukščiau nurodytomis sąlygomis. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso (DK) pakeitimai, kurie reikšmingai paveikė darbuotojų, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kuro kompensavimo tvarką. Iki tol galiojusi galimybė mokėti kompensaciją, siekiančią iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, buvo panaikinta.

Advokatų kontoros ILAW LEXTAL partneris, advokatas Mantas Mikalopas komentare žiniasklaidai komentuoja plačiau apie šiuos pokyčius. Toliau pateikiame advokato išaiškinimą.

Kas keičiasi ir kaip reaguoti į pokyčius?

Paskutinės redakcijos DK 144 str. 8 d. skambėjo taip: darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos. Kaip ir minėta, visos šios teisės akto straipsnio dalies nebelieka.

Iš to kyla kelios aktualios situacijos/klausimai:

1. Jeigu šiuo metu darbuotojo darbas atitinka aukščiau nurodytas sąlygas ir darbo sutartyje yra numatyta, kad darbuotojui mokama kompensacija, kaip elgtis po birželio 1-osios? DK 45 str. 1 d. nustato, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Kitaip tariant, jeigu darbo sutartyje „juodu ant balto“ su darbuotoju buvo sutarta dėl kompensacijų mokėjimo, vienašališkai pakeisti tokią sąlygą ir kompensacijų nebemokėti (nors ir pasikeitus DK) būtų neteisinga.
2. Jeigu nebegalima mokėti neapmokestinamųjų kompensacijų už darbuotojo atliekamą kilnojamojo pobūdžio darbą ar darbą, susijusį su kelionėmis/važiavimu, galbūt po birželio 1-osios galima traktuoti tokį darbą kaip komandiruotę ir mokėti darbuotojui dienpinigius, kurie pagal bendrą taisyklę taip pat nėra apmokestinami? DK 107 str. 1 d. nustato komandiruotės apibrėžimą - tai darbuotojo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Problema yra ta, kad darbuotojas, dirbantis kilnojamojo pobūdžio darbą (statybininkas, vairuotojas, paštininkas ir kt.) dažnai neturi būtent nuolatinės darbo vietos. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, komandiruote negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio.
3. Panaikinus kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą, darbą, atliekamą lauko sąlygomis, arba susijusį su kelionėmis ar važiavimu, kyla klausimas, ar dar yra galimybių darbuotojui mokėti kokias nors kitas neapmokestinamas kompensacijas. DK 31 str. 1 d. numatyta, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.

Kaip pažymėta, laikytina, kad tokios konkrečiai nenurodytos kompensacijos galėtų būti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu atitinka aukščiau nurodytas sąlygas: rašytinį susitarimą, naudojimą tik darbo funkcijoms atlikti, nustatytą paskaičiavimo tvarką ir ekonomišką pagrindimą. Nereiktų klaidingai suprasti, kad čia kalbama apie tokias kompensacijas, kaip, tarkime, kompensuojamos darbuotojo, dirbančio kilnojamojo pobūdžio darbą, išlaidos pagal pateiktus čekius už maitinimąsi. Nors ir suprantama, kad darbuotojas, neturėdamas galimybės pavalgyti namuose ar pasišildyti iš namų atnešto maisto, galimai patiria didesnes išlaidas valgydamas maitinimo įstaigose, tačiau tokių išlaidų padengimas, greičiausiai, būtų apmokestinamas.

Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija

Praktiniai patarimai darbdaviams

• Peržiūrėti darbo sutartis ir vidaus tvarkas, kad būtų aiškiai įrašyta, ar darbuotojas naudoja savo priemones ir kokia kompensacija už tai mokama;
• Jeigu kompensacija darbo sutartyje yra numatyta, nepanaikinti jos vienašališkai - DK 45 str. 1 d. nustato, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu;
• Apsvarstyti galimybę persitarti su darbuotojais dėl kompensacijų pakeitimų arba pasiūlyti alternatyvas, o jei susitarimo nebus, įvertinti teisines galimybes (pvz., DK 57 str. 1 d. galimybė atleisti su įspėjimu ir išeitine išmoka);
• Jeigu tęsiama kompensacijų mokėjimo praktika po įstatymo pakeitimo, pasiruošti, kad nuo tokių kompensacijų gali tekti skaičiuoti ir mokėti mokesčius kaip nuo darbo užmokesčio, kas padidins sąnaudas;
• Nustatyti aiškias apskaitos taisykles ir pagrįsti kompensacijų dydžius, kad jie būtų pripažįstami kaip ekonomiškai pagrįsti;
• Jei įmanoma, numatyti kompensacijų apmokėjimo mechanizmus vidaus dokumentuose: apskaitos politikoje, darbo tvarkos taisyklėse ar atskiruose susitarimuose.

Ar galima darbuotojo išvyką laikyti komandiruote?

DK 107 str. 1 d. nustato komandiruotės apibrėžimą - tai darbuotojo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Problema yra ta, kad darbuotojas, dirbantis kilnojamojo pobūdžio darbą (statybininkas, vairuotojas, paštininkas ir kt.) dažnai neturi būtent nuolatinės darbo vietos. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, komandiruote negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio.

Tuo atveju, jeigu darbo sutarties šalys darbo sutartimi susitaria dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, nėra pagrindo darbuotojo darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikuoti kaip komandiruočių. Nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, būtų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją. Kitaip tariant, galima daryti išvadą, kad darbuotojo išvyką laikyti komandiruote galima tik tada, kai darbuotojas turi nuolatinę darbo vietą ir iš jos išvyksta.

Kompensacijos ekonominis ir mokesčių aspektas

Jeigu darbo sutartyje „juodu ant balto“ su darbuotoju buvo sutarta dėl kompensacijų mokėjimo, vienašališkai pakeisti tokią sąlygą ir kompensacijų nebemokėti būtų neteisinga. Juk darbuotojas supras ir pajus, kad jo pajamos sumažėjo. Čia ir iškyla pagrindinė problema: jeigu iki birželio 1-osios dienos kompensacijos už aukščiau nurodyto pobūdžio darbą galėjo būti mokamos ir jos nebuvo apmokestinamos, tai po birželio 1-osios iš DK pašalinus tokią galimybę, kompensacijų suma turėtų būti apmokestinama kaip su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios darbuotojo pajamos. Taigi darbdavys atsidurs situacijoje, kai vienašališkai pakeisti darbo sutarties negali, tačiau, tęsdamas iki tol buvusią praktiką mokėti kompensacijas, nuo jų turės paskaičiuoti ir sumokėti mokesčius kaip nuo darbo užmokesčio. Tai, be abejo, išaugins sąnaudas.

Galimos darbdavio strategijos

• Pasiūlyti darbuotojui keisti darbo sutarties sąlygas (atsisakant kompensacijų) ir, esant darbuotojo sutikimui, įforminti tai raštiškai;
• Analizuoti, ar tam tikri darbuotojų išvykimai gali būti traktuojami kaip komandiruotės, atsižvelgiant į nuolatinės darbo vietos požymį;
• Jei tęsiama kompensacijų mokėjimo praktika, pasirūpinti mokesčių administravimu - nuo kompensacijų gali tekti skaičiuoti mokesčius kaip nuo darbo užmokesčio;
• Pritaikyti vidaus dokumentus ir apskaitos politiką, kad kompensacijų mokėjimas atitiktų teisės aktų reikalavimus ir būtų apskaitytas tinkamai.

Darbo priemonių sauga ir techniniai reikalavimai

16 straipsnis numato: 1. Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. 2. Įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai. Tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms į rinką darbo priemonėms netaikomi techninių reglamentų nustatyti reikalavimai, darbo priemonės turi atitikti kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. 3. Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. 4. Potencialiai pavojingus įrenginius remontuoja, pertvarko, jų techninę būklę prižiūri ir tikrina tik specialiai paskirti atlikti tokius darbus darbuotojai.

Kitos susijusios darbo tvarkos nuostatos

Darbuotojas taip pat turi teisę iš darbo vietos pasišalinti fiziologiniams poreikiams tenkinti. Šis laikas, suteikiamas darbuotojams, kad jie galėtų tenkinti asmeninės higienos ir fiziologinius poreikius, prilyginamas darbo laikui ir neįskaitomas į papildomas ar specialias pertraukas. Laikas, skirtas darbo higienos poreikiams tenkinti (persirengti, nusiprausti, asmeninių apsaugos priemonių priežiūrai ir kitoms reikmėms) darbo laiku (prieš pradedant dirbti darbo vietose, dirbant ir po darbo), nustatomas atsižvelgiant į darbo ar gamybos pobūdį, naudojamas medžiagas ir taip pat neįskaitomas į papildomas ar specialias pertraukas. Šis laikas nustatomas darbo tvarkos taisyklėse, jeigu darbuotojų atstovai nesiūlo dėl jo susitarti kolektyvinėje sutartyje.

Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

Esant reikalui palikti darbo vietą dėl kitų priežasčių (pvz., įvykus vandentiekio avarijai namuose, vežant vaiką į sveikatos priežiūros įstaigą, tvarkant dokumentus valstybinėse įstaigose ir pan.), nerekomenduotina palikti darbo vietą savavališkai. Darbdavys įmonės vidaus aktuose gali patvirtinti tvarką, kurioje aptariama, kada ir kaip darbuotojams leidžiama, esant būtinumui, tam tikram laikui palikti darbo vietą, kaip informuojama apie darbo vietos palikimą, kaip apmokama už nedirbtą laiką ir pan. Jei nėra tokios patvirtintos tvarkos, darbuotojas iš darbo vietos dėl asmeninių priežasčių pasišalinti gali tik šalių susitarimu, t. y. prašyti administracijos leidimo tam tikru metu neatvykti į darbą arba tuo laiku suteikti nemokamas atostogas ar dalį kasmetinių.

Rūkymo ir darbo aplinka

Pirmiausiai akcentuotina, kad darbo vietose, esančiose uždarose patalpose, rūkyti draudžiama. Darbdavys gali įrengti specialias patalpas (vietas), kuriose leidžiama rūkyti, tačiau tai darbdaviui nėra privaloma.

Santrauka ir praktinio pobūdžio žinutės

• Jeigu darbuotojo darbo sutartyje yra numatyta kompensacija už priemonių naudojimą, ją keisti be darbuotojo sutikimo negalima.
• Nuo 2023-06-01 panaikinta galimybė mokėti neapmokestinamas kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą, darbą lauke ar darbą, susijusį su kelionėmis/važiavimu, todėl darbdaviai turi persvarstyti vidaus praktiką ir apskaitą.
• Neapmokestinamos kompensacijos už asmeninio turto naudojimą galimos, jei yra rašytinis susitarimas, aiškus paskaičiavimo metodas ir ekonomiškai pagrįstas dydis bei jos reglamentuotos įmonės dokumentuose.
• Komandiruotės traktuotė turi būti vertinama atsižvelgiant į nuolatinės darbo vietos buvimą; kilnojamojo pobūdžio darbuotojams dienpinigiai gali būti priskirti darbo užmokesčiui prilyginamoms pajamoms.

tags: #kompensacija #uz #priemoniu #naudojima