Darbo kodekso 31 str. nustato, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Tačiau darbo sutarties šalys gali susitarti, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą. Tokiu atveju gali būti susitarta dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą, kuri neapmokestinama.
Susitarimas dėl priemonių naudojimo ir kompensacijos
- Darbdavio ir darbuotojo sudarytas susitarimas dėl darbuotojo priemonių ar turto naudojimo gali būti įrašytas darbo sutartyje arba atskirame susitarime, kuris būtų pridedamas prie darbo sutarties.
- Priemonės ar turtas turi būti naudojami tik darbo funkcijoms atlikti, pavyzdžiui, asmeninis kompiuteris, telefonas ar automobilis.
- Kompensacija ar jos paskaičiavimo būdas turi būti nustatyti įmonės apskaitos ir darbo tvarkos dokumentuose, pavyzdžiui, įmonės apskaitos politikoje gali būti nustatyta kompensacijos dydžio apskaičiavimo tvarka.
Tokia kompensacija paprastai priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. Darbo kodekso 31 straipsnis numato, kad darbuotojo gauta kompensacija už asmeninių priemonių naudojimą darbe yra neapmokestinama, jei laikomasi susitarimo ir pateikiami atitinkami dokumentai.
Degalų kompensacija darbo santykiuose
Degalų kompensacija darbuotojui yra viena iš dažniausiai klaidingai suvokiamų sričių. Dažnai darbdaviai mano, kad privalo padengti visas kuro išlaidas, tačiau pagal DK 107 str. 2 d., darbdavys privalo kompensuoti komandiruotės metu darbuotojo patirtas papildomas išlaidas - transporto, nakvynės ir degalų. Tai nėra darbdavio gera valia, o tiesioginė pareiga pagal įstatymą.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) reikalauja skaičiuoti kompensaciją pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą. Vien fiksuota norma, pavyzdžiui, „100 kilometrų”, nepakanka - būtina turėti degalų pirkimo čekius ir sąskaitas faktūras. Be to, degalų sąnaudos turi būti kompensuojamos pagal faktines išlaidas, pateikus kvitus - VMI pozicija čia yra vienareikšmė, į fiksuotos kompensacijos sumą degalų įtraukti negalima.
Darbuotojams, naudojantiems tarnybinius automobilius asmeniniais tikslais, darbdavys privalo skaičiuoti pajamas natūra. Tarifas yra 0,75 proc. automobilio tikrosios rinkos kainos per mėnesį, jei darbdavys apmoka ir degalus. Tai praktiškai reiškia, pavyzdžiui, kad jei automobilio vertė yra 50 000 EUR, pajamos natūra per mėnesį sieks 375 EUR, nuo kurių mokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir „Sodros” mokesčiai.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
VMI reikalavimai dėl kompensacijų
VMI itin kritiškai vertina sandorius susijusius su degalų kompensavimu ir rekomenduoja laikytis ekonominio pagrįstumo principo: jei įmonė negali įrodyti ekonominio pagrįstumo, visos nuomos pajamos gali būti pripažintos darbo užmokesčiu, o sunaudoti degalai - pajamomis natūra.
Alternatyva - panaudos sutartis, tačiau ir čia yra niuansas, nes pagal panaudą degalus turėtų pirkti pati įmonė tiesiogiai, savo vardu ir sąskaita. Nuo 2023 m. birželio 1 d. DK 144 str. 8 d. pripažinta netekusia galios, anksčiau galiojusi kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą, susijusį su kelionėmis ar važiavimu, panaikinta.
Elektromobilių krovimo išlaidų kompensavimas
Elektromobilių krovimo išlaidų kompensavimui galioja specialūs VMI reglamentai (2023-12-13 raštas Nr. R-4881). Jeigu darbdavys sudaro trišalę sutartį su darbuotoju ir elektros energijos tiekėju ir tiesiogiai apmoka tiekėjui už tarnybinio elektromobilio krovimą darbuotojo namuose, tai nelaikoma pajamomis natūra.
Kai elektromobilis kraunamas įmonės teritorijoje ar viešose stotelėse ir šios išlaidos apmokamos darbdavio, jos pripažįstamos įmonės veiklos sąnaudomis. Pajamos natūra skaičiuojamos pagal tą pačią 0,75/0,70 proc. taisyklę.
Įmonė privalo patvirtinti elektros sunaudojimo normas elektromobiliams, atsižvelgdama į gamintojo nurodytas normas ir veiklos specifiką. VMI rekomenduoja atlikti bandomąjį važiavimą, pagal kurio rezultatus nustatyti realias normas.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Darbuotojų kelionės lapai ir FR0521 deklaracija
Darbuotojai, važinėjančius tarnybiniais ar darbo reikmėms naudojamais automobiliais, privalo pildyti kelionės lapus, kuriuose nurodoma kelionės data, maršrutas, tikslas, nuvažiuotas atstumas ir sunaudotas kuras. Teisės aktai nenustato konkrečios formos, tad įmonė pati turi nusistatyti tvarką vidiniame dokumente.
Visos įmonės, naudojančios automobilius veikloje, turi iki vasario 15 d. VMI teikti FR0521 deklaraciją, kurioje deklaruojamas per metus sunaudotas degalų kiekis pagal kiekvieną transporto priemonę.
Išeitinė kompensacija ir jos sąsaja su darbo priemonėmis
Tikėtina, kad daugeliui darbuotojų teko girdėti apie išeitinę išmoką, kuri suteikia finansinę apsaugą netekus darbo. Nors išeitinė išmoka tiesiogiai nėra susijusi su kompensacija už darbo priemonių naudojimą, jos skyrimo tvarka dažnai kinta kartu su darbuotojo garantijomis.
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, numatyta Darbo kodekse, mokama įvairiais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės. Pavyzdžiui, atleidžiant dėl darbdavio ekonominių sprendimų, organizacinės restruktūrizacijos ar kitų svarbių priežasčių. Ši išmoka suteikia darbuotojui finansinę apsaugą ir leidžia prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
| Darbo stažas | Išeitinė išmoka pagal DK 57 (VDU) | Ilgalaikio darbo išmoka (VDU) |
|---|---|---|
| Iki 1 metų | 0,5 | Nepriklauso |
| 1 metai ir daugiau | 2 | Nepriklauso |
| 5-10 metų | 2 | 1 |
| 10-20 metų | 2 | 2 |
| Daugiau nei 20 metų | 2 | 3 |
Darbo stažas yra svarbus veiksnys, didinantis išeitinės kompensacijos dydį. Ilgesnį laiką toje pačioje įmonėje dirbę darbuotojai gali tikėtis didesnių kompensacijų.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Kompensacijos už darbo priemonių naudojimą svarba
Kompensacijos už darbo priemonių naudojimą tvarka užtikrina tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisių apsaugą. Darbuotojai gauna kompensaciją už asmeninių priemonių naudojimą darbo metu, o darbdaviai ginasi nuo galimų ginčų dėl papildomų išlaidų.
Darbdavys ir darbuotojas turi aiškiai susitarti dėl priemonių naudojimo sąlygų ir kompensacijos dydžio, o visa ši informacija turėtų būti užfiksuota įmonės vidiniuose dokumentuose. Tokia praktika padeda efektyviai valdyti išlaidas ir užtikrina darbo santykių skaidrumą.
Patartina atkreipti dėmesį
- Nepakanka žodinio susitarimo - būtina turėti raštišką susitarimą dėl priemonių naudojimo ir kompensacijos.
- Kompensacijos dydis turi būti pagrįstas, o išlaidos dokumentuotos patikimais kvitais ir sąskaitomis.
- Darbuotojo asmeninio turto naudojimas darbui turi būti susijęs tik su darbo funkcijomis, kitaip kompensacija gali būti neapmokestinama.
Tokiu būdu darbo priemonių naudojimo kompensavimo tvarka derina darbdavio ir darbuotojo interesus ir prisideda prie sklandžių darbo santykių bei finansinės apsaugos užtikrinimo.
tags: #kompensacija #uz #priemoniu #naudojima #sufleris