Socialinio būsto eilėje laukia apie 10,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Savivaldybės už parduotus savivaldybių būstus yra sukaupusios daugiau nei 13 mln. eurų socialiniams būstams pirkti, tačiau juos perka vangiai. 2017 metais savivaldybės nupirko 188 naujus socialinius būstus, kai tuo tarpu pardavė net 468, o 2018 metais nupirko 52 naujus, o pardavė 304 senus socialinius būstus.
Daugiausia socialinio būsto laukiančiųjų yra Vilniaus (16,1 proc. visų šalyje laukiančiųjų), Kauno (7,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) Klaipėdos (6,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) ir Šiaulių (5,2 proc. visų šalyje laukiančiųjų) miestų savivaldybėse.
Šilutės rajono savivaldybė nuo 2016 metų iš savo biudžeto neįsigijo nė vieno būsto, pardavė 19 būstų. 15 būstų nupirkta pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis. Pasak STT, nepaisant ilgų laukiančiųjų eilių ir to, kad socialiniai būstai sudaro tik nedidelę savivaldybės būsto fondo dalį, kai kuriose savivaldybėse socialinių būstų paskirtis keičiama į savivaldybių būstą.
Tai leidžia jį parduoti ar nuomoti kaip tarnybinį - asmenų, susijusių darbo santykiais su savivaldybe ar jos įstaigomis, apgyvendinimui.
STT pateiktais duomenimis, Birštone per 2015-2019 metus nupirktas vos vienas socialinis būstas, parduoti - penki. Neringos savivaldybė naujų būstų per šį laikotarpį nepirko, tačiau vieną pardavė.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Iš viso Birštono savivaldybėje tarnybinio būsto sąlygomis šiuo metu nuomojami keturi butai. Druskininkų savivaldybės žinioje šiuo metu yra 192 būstai, iš kurių 90 yra socialiniai būstai, 102 - savivaldybės būstai. Iš 102 savivaldybės būstų šeši yra išnuomoti savivaldybės darbuotojams.
Klaipėdoje savivaldybės būsto fondą sudaro 1571 butas, socialinis būstas sudaro 552, iš jų 544 išnuomoti, aštuonis ruošiamasi remontuoti. Kaip tarnybiniai nuomojami septyni butai. Neringos savivaldybėje, STT tyrimo duomenimis, yra socialinio būsto laukiančių nuo 1994 metų. Būsto fondą sudaro 74 būstai, iš jų 16 - socialinių. Tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms priskirti septyni būstai, visi išnuomoti.
Panevėžio savivaldybės būsto fondą šiuo metu sudaro 700 savivaldybės būstų, iš kurių - 194 socialiniai būstai. Iš jų - 24 laisvi. Pernai metų pabaigoje 14 savivaldybės būstų buvo nuomojami darbuotojams. Socialinio būsto čia laukia apie 283 asmenys.
Šiaulių miesto savivaldybės būsto fondą sudaro 830 gyvenamųjų patalpų, iš jų 303 - savivaldybės socialiniai būstai. Administracijos darbuotojams šiuo metu yra išnuomoti trys tarnybiniai būstai, vienas tarnybinis būstas yra laisvas.
Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybės nurodė, kad tarnybinių būstų neturi, tačiau nedetalizavo, ar yra būstų, kurie nuomojami darbuotojams.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Situacija Šilutės rajone
Šilutės rajono savivaldybė taip pat duomenų apie tarnybinį būstą nepateikė. Pasak STT, informacija apie savivaldybių būstą, nuomojamą tarnybinio būsto sąlygomis, bei jo nuomininkus nėra skelbiama viešai savivaldybių interneto svetainėse, nors tai numato įstatymas.
Nereglamentuota, kas būstuose gali gyventi „Mūsų nuomone, situacija, kai socialinių būstų, sudarančių tik nedidelę savivaldybės būsto fondo dalį, paskirtis keičiama į savivaldybės būsto ir tokios gyvenamosios patalpos nuomojamos ir asmenims, susijusiems su savivaldybe darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, o ne taikomos kitos finansinės paramos būsto nuomai priemonės, kai savivaldybėse yra ilgos laukiančiųjų socialinio būstų asmenų, gali būti vertinama kaip ydinga antikorupciniu požiūriu“, - teigiama STT išvadoje.
Tarnybos teigimu, nėra reglamentuota, kaip turėtų būti vykdoma tarnybinio būsto kontrolė, netikrinama, ar tarnybiniu būstu nėra leidžiama naudotis kitiems asmenims, nėra aiškiai reglamentuojama, kas gali gyventi tarnybiniuose būstuose ir kokius kriterijus jie turi atitikti.
Taip pat nustatyta, kad kai kuriose savivaldybėse tarnybinio būsto nuomos sutartys sudaromos ne laikotarpiui, kol žmogus eina konkrečias pareigas, bet penkeriems ar dvidešimčiai metų, kas gali sukelti teisinių problemų, jeigu reikėtų tokius nuomininkus iškeldinti.
Todėl tarnyba siūlo svarstyti teisinio reguliavimo tikslinimą, pašalinant neaiškumus, detalizuoti savivaldybės, socialinio bei tarnybinio būsto naudojimo kontrolės aspektus ir viešinti informaciją apie savivaldybės socialinį bei tarnybinį būstą.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Neringos, Druskininkų, Birštono miestų ir Šilutės rajono savivaldybės, kuriose atliktas vertinimas, per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos turi informuoti STT, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į pasiūlymus.
Lietuvos savivaldybės turi 13,2 mln. Eur socialiniams būstams, bet eilėje laukia 10,5 tūkst. šeimų. Atitinkamai Šilutės rajone yra 114 000 Eur nepanaudotų lėšų (už parduotus Savivaldybės būstus), kai eilėje būstui gauti laukia 171 asmuo ar šeima.
Žvelgiant į šiuos skaičius natūraliai kyla klausimas, kodėl Savivaldybė, turėdama neišnaudotų lėšų, neperka socialinių būstų, kai eilėje laukia tiek žmonių? Paaiškėjo, kad Savivaldybė mielai nupirktų butų ir būtų pasiryžusi mokėti daugiau nei 500 Eur už 1 kv. m, jeigu tik kas pasiūlytų. Daugiau kaip 500 Eur už 1 kv.
Perkant butą Savivaldybė turi dengti 15 proc. Per 3 metus buvo nupirkta 14 butų (penkioliktam užsakytas turto vertinimas) iš 38, numatytų pagal projektą. Savivaldybė yra panaudojusi 319 000 Eur lėšų, taigi liko 478 000 Eur.
Savivaldybė nuolat deda skelbimus į laikraščius, kad perka socialinius butus, tačiau būna mėnesių, kai nesulaukia nė vieno pasiūlymo. A. 2016 metais, perkant socialinį būstą, buvo numatyta daugiausiai sumokėti 350 Eur už 1 kv. m. Dabar tos ribos nebėra ir Savivaldybė sumokėtų daugiau nei 500 Eur už 1 kv. m. Pavyzdžiui už tvarkingą 2 kambarių, 65,39 kv. m butą Savivaldybė sumokėtų 32 000 Eur.
Savivaldybė taip pat apmoka nekilnojamojo turto vertintojo, notaro išlaidas. Anksčiau Savivaldybė butus pirko ir kaimuose, su krosnimis, bet vėliau jų atsisakė, nes stovintys eilėje žmonės nenori gyventi kaime.
„Turime atsižvelgti į jų norus ir butus šiuo metu perkame tik mieste“, - sakė A. A. Stakvilevičienė primena, kad parduodamas butas turi būti tvarkingas, nesupelijęs, neišklaipytomis grindimis. „Bet kai nuvažiuojame ir matome, kad tapetai vyniojasi nuo viršaus į apačią, durys supuvę, tokių neperkame. Už paliekamus baldus Savivaldybė papildomai nemoka, tačiau bute turi likti lempos, jungtukai, kriauklės.
Savivaldybės Ūkio skyriaus Turto poskyrio vyriausioji specialistė Nijolė Grigonienė išskiria dvi skirtingas kategorijas - Savivaldybės ir socialinius būstus. Socialiniuose būstuose gyvena tik mažas pajamas, kurios negali viršyti nustatytų vyriausybės dydžių, gaunančios šeimos.
N. Grigonienė priminė, kad socialiniai būstai Šilutėje perkami iš ES lėšų, vykdant projektą. Savivaldybė įneša 15 proc. buto vertės. Perkant butą, Savivaldybės indėliui padengti, naudojami pinigai už parduotą Savivaldybės būstą, t. „Šiuos pinigus kaupiame, laikome Savivaldybės indėliui perkant butus.
Žinoma, už šią sumą galėtume nupirkti keletą butų, bet tuomet negalėtume prisidėti prie projekto. Už 140 000 Eur išeitų maksimaliai trys arba geresnės kokybės du butai. Už sukauptas lėšas Savivaldybė turi socialinius būstus suremontuoti, juos prižiūrėti, keisti langus, apmokėti kai kurių renovacijos išlaidas.
Nuomininkams nereikia mokėti, viską apmoka Savivaldybė. „Būna nenumatytų atvejų, pavyzdžiui, prakiūra vamzdynai, gyvatukai. Bėgam, gelbėjam, kad neužpiltų kaimynų“, - pasakojo N. Šiuo metu eilėje socialiniam būstui gauti laukia 171 žmogus. Eilė juda lėtai, per metus atsilaisvina tik vienas kitas butas.
Turto poskyrio specialistė antrina kolegei A. Stakvilevičienei, kad niekas nenori gyventi kaime. Visgi ji randa svarių argumentų tai pateisinti. Socialinių būstų nuomininkai - mažas pajamas gaunantys žmonės ar šeimos. Dažnai jie neturi automobilių, todėl kyla problemų norint nuvažiuoti į mokyklas, darbus, pas gydytojus. Didesnis atstumas yra ir papildomos išlaidos, nes mieste visur galima nueiti pėsčiomis.
Anot N. Grigonienės, vieni žmonės yra tvarkingi, atsakingai moka mokesčius, butą prižiūri lyg savo. Neatsakingus gyventojus Savivaldybė turi teisę iškeldinti. Turto poskyrio vedėja Zita Tautvydienė priminė, kad nuo šių metų rugsėjo 1 dienos sustiprinta kontrolė dėl būstų naudojimo ir jų priežiūros.
Jeigu asmuo 3 mėnesius nemoka komunalinių mokesčių, Savivaldybė jį gali paduoti į teismą. Kaip ir anksčiau kalbintos specialistės, jis įvardina, kad didžiausia problema ta, jog Šilutėje nėra parduodamų butų pasiūlos.
Redakcijai ne kartą teko girdėti kalbas, kad Savivaldybė galėtų pastatyti namą, skirtą vien tik socialiniams būstams. Administracijos direktorius tokius pasvarstymus paneigia. Anot jo, Savivaldybė tokioms statyboms turėtų skirti apie 1,5 ml. eurų. „Nebent galėtų privatus verslas statyti namą, o Savivaldybė galėtų iš jo nupirkti būstus“, - mano V.
Priminsime, kad iki 2016 metų Savivaldybė pinigų socialiniams būstams pirkti gaudavo iš valstybės.
Socialinio būsto eilėje laukia apie 10,5 tūkst. Lietuvos gyventojų, tačiau savivaldybės socialinius būstus perka vangiai, o esamus naudoja ne tik kaip socialinius, bet ir kaip tarnybinius.
Šilutės panorama. Šaltinis: silute.lt
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, savivaldybės už parduotus savivaldybių būstus yra sukaupusios daugiau nei 13 mln. eurų socialiniams būstams pirkti, tačiau juos perka vangiai. Pavyzdžiui, 2017 m. savivaldybės nupirko 188 naujus socialinius būstus, kai tuo tarpu pardavė net 468, o 2018 m. Lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus, turi būti naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai. Tačiau, nepaisant ilgų laukiančiųjų eilių ir to, kad socialiniai būstai sudaro tik nedidelę savivaldybės būsto fondo dalį, kai kuriose savivaldybėse socialinių būstų paskirtis keičiama į savivaldybių būstą.
Nėra aiškiai detalizuota, kokia tvarka savivaldybės gyvenamosios patalpos priskiriamos ir nuomojamos tarnybinio būsto sąlygomis, kokia tvarka jie nuomojami su savivaldybe darbo santykiais susijusiems asmenims, nenustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti nuomininkai, nevertinamos jų pajamos ir kita informacija.
Savivaldybių būsto fondai ir socialinio būsto laukiantieji
| Savivaldybė | Būsto fondas (butai) | Socialinis būstas (butai) | Laukiantys socialinio būsto (asmenys/šeimos) |
|---|---|---|---|
| Klaipėda | 1571 | 552 | 602 |
| Panevėžys | 700 | 194 | 283 |
| Šiauliai | 830 | 303 | Neskelbia |
| Druskininkai | 192 | 90 | 98 |
| Neringa | 74 | 16 | 30 |
| Šilutės rajonas | - | - | 171 |
tags: #socialiniai #butai #siluteje