Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Vyresni žmonės - mes, mūsų tėvai - taip pat vis daugiau pradedame tuo naudotis ir mėgautis šių tinklų privalumais. Tačiau tuo pačiu vis daugiau atliekama tyrimų ir mokslininkai vis labiau pradeda domėtis ne tik socialinių tinklų nauda, bet ir žala.
Taigi, kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Ar poveikis skiriasi skirtingo amžiaus grupės žmonėms? Kokia socialinių tinklų teikiama nauda ir daroma žala psichologinei sveikatai? Bei kaip ta teikiama nauda pasinaudoti, o žalos išvengti?
Socialiniai tinklai tapo neatskiriama šiuolaikinės visuomenės dalimi. Jie suteikia galimybę bendrauti, dalintis savo gyvenimo akimirkomis ir greitai gauti informaciją. Tačiau kartu su jų nauda atsiranda ir iššūkių: priklausomybė nuo ekranų, realybės iškraipymas, privatumo problemos ir sumažėjęs dėmesys kasdieniams dalykams.
Socialinių tinklų nauda
Socialiniai tinklai siūlo daugybę privalumų. Jie padeda palaikyti ryšius su šeima ir draugais, ypač gyvenant skirtinguose miestuose ar šalyse. Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Taip pat galimybė sergant, negalint išeiti iš namų ar tiesiog pasiilgus savo antrosios pusės bet kada paimti ir jiems parašyti. Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiausiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje. Iš tiesų tai - nuostabus dalykas.
Jie taip pat suteikia galimybę plėsti žinias, dalyvauti diskusijose ir rasti bendraminčių, net jei jie gyvena kitame pasaulio gale. Be to, dirbant ir mokantis nuotoliniu būdu, daug bendravimo perkeliama į virtualią erdvę ir socialinius tinklus. Per visuotinį karantiną internetas ir socialiniai tinklai prisideda prie galimybės dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu, bendrauti su draugais ir kolegomis, rasti pramogų neišeinant iš namų. Taigi šiuo laikotarpiu labiau pastebimas ir teigiamas bendravimo virtualioje erdvėje poveikis žmonių gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Siekiant veiksmingumo ir augimo nuolat skatinama bendrauti, dalytis informacija ir patirtimi. diskutuoti privačiose grupėse. Virtualioje erdvėje gali būti paprasčiau atsiskleisti ir įsitraukti į diskusijas - viešai dėstant nuomonę, reikia laiko pagalvoti ir aiškiai sudėlioti mintis, paskelbti informacijos šaltinius ir, žinoma, sumažinti scenos baimę.
Socialiniuose tinkluose galima sekti patikimus šaltinius, susijusius su profesija ar studijomis, taip sužinoti svarbiausias naujienas. Tai tik keletas pavyzdžių, kuo socialiniai tinklai išties naudingi. Tinkamai panaudojant teigiamas jų galimybes galima daryti tiesioginę įtaką žmones pasiekiančiai informacijai.
Pavyzdžiui, Iršado Huseino (Irshado Hussaino), Ozlemos Cakiros (Ozlem Cakir), Umugulsumos Kandegerės (Ümmügülsüm Candeğer) tyrime („Social Media as a Learning Technology for University Students“, 2018; „Ebsco ERIC“) pateikiama nuomonė, kad socialiniai tinklai itin svarbūs kaip mokymosi priemonė. Atsakingas jų naudojimas ne tik padeda studentams bendrauti virtualiai, bet ir suteikia tiesioginę prieigą prie daugybės naujausių, patikimų mokymosi šaltinių, kurie priimtinesni studentams.
Antino Kimo, Alano R. Deniso (Dennis) tyrime („Says Who? The Effects of Presentation Format and Source Rating on Fake News in Social Media“, 2019; „Ebsco Business Source Complete“) atlikti du bandymai parodė, kad paskatinimas atkreipti dėmesį į straipsnio šaltinį turėjo įtakos socialinių tinklų vartotojų pasitikėjimu naujiena. Išryškinus šaltinį, nesvarbu, koks jo patikimumas, skaitytojai buvo labiau linkę į naujieną žiūrėti skeptiškai. Nežinomų šaltinių vertinimui daug įtakos turi reitingai.
Kaip socialiniai tinklai keičia MUS? | Karolis Rimkus
Socialinių tinklų žala
Tačiau šis įrankis turi ir tamsiąją pusę. Per ilgas laikas praleistas socialiniuose tinkluose gali sukelti emocinius sunkumus, tokius kaip nerimas, pavydas ir depresija, ypač kai žmonės pradeda lyginti savo gyvenimą su kitų vartotojų rodomu „idealizuotu“ įvaizdžiu. Socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Galime matyti, kaip mūsų draugai dalinasi nuostabiomis savo gyvenimo, laisvalaikio akimirkomis ir pasijausti labai vieniši, ne tokie šaunūs ir nuostabūs, kaip kiti.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Tad čia kyla ir savivertės problemų - atrodo, visi tokie puikūs, nuotraukos tokios gražios, o mes jiems nesugebame prilygti. Nors geroji pusė ta, kad, jei žiūrėtume į vyresnius žmones, kuriems per 50 metų, jų socialinių tinklų vartojimas susijęs su depresijos simptomų mažėjimu. Taigi savivertė, depresija, vienišumo jausmas yra susiję su socialinių tinklų daroma žala, tačiau, kaip matome, naudos taip pat yra.
Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas. Paauglystėje intensyviai vyksta asmens savo tapatumo paieškos, iš vaikystės pereinama į suaugusiojo pasaulį, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti. Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis.
Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt. Paaugliai, kurių santykiai su tėvais, bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą.
Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniai tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas).
Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Pastaruoju metu daug diskutuojama apie mūsų visų gerovei kenkiančias interneto grėsmes. Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui.
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų* depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs.
2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. „Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.
Per daug laiko, praleisto praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Pasak medicinos psichologės: „Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų.
Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą. Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų.
„Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S. Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą.
Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
„Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.
* Jauni suaugusieji, angl. young adults - tai vystymosi amžiaus tarpsnis nuo vėlyvosios paauglystės iki visiškos suaugystės.
Taip pat galvokite apie tai, ką skelbiate socialiniuose tinkluose - ar skelbiate apie save kažką gražaus, dalinatės savo pasiekimais ar nesekmėmis. Įrodyta, jog žmonių, kurie socialiniuose tinkluose dalinasi savo pasiekimais, savivertė auga, jiems išsiskiria dopaminas, motyvacijos hormonas, kuris skatina toliau siekti ir tobulėti. Tuos pačius socialinius tinklus taip pat galima išnaudoti ne tik internetiniam bendravimui, bet ir gyvų susitikimų kūrimui.
Taigi, kaip yra iš tikrųjų - kenksminga ar žalinga? Turbūt kiekvienam iš mūsų reikėtų patiems pastebėti save ir paklausti ar nenudirbame kokių nors darbų dėl to, kad užsisėdime socialiniuose tinkluose. Kaip jaučiamės, kai būname feisbuke ilgesnį laiką, ar savijauta gerėja, ar prastėja. Kokios mintys sukasi mūsų galvose, kai apsilankome socialiniuose tinkluose ir pamėginti šiek tiek apriboti savo dalyvavimą šiuose tinkluose. Pavyzdžiui, pati pastarąją savaitę pabandžiau naudotis feisbuku tik po 17 val.
Socialiniai tinklai nuolat keičiasi ir prisitaiko prie vartotojų įpročiai. Akivaizdu, kad jie turi didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, todėl svarbu juos suprasti ir tinkamai panaudoti. Kaip tai padaryti, galima sužinoti naršant Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamose duomenų bazėse (www.lnb.lt/atradimai/duomenu-bazes/uzsienio) ir atvirosios prieigos (www.lnb.lt/atradimai/duomenu-bazes/atvirosios-prieigos-istekliai) šaltiniuose.
Statistika
Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime (85 proc.) 45-54 metų amžiaus interneto vartotojų, ir apie 75 proc. Lietuvoje internetas daugiausiai naudojamas ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas (62 proc. gyventojų), naujienoms skaityti (72 proc. gyventojų) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 proc. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Net 80 proc. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Ir viskas tam, kad būtų įrodyta, jog mūsų gyvenimas įdomus, pilnas nuotykių ir teigiamų emocijų, nors tai dažnai neatspindi tiesos.
Duomenys apie skaitmeninių technologijų naudojimą Lietuvoje 2023 m. sausio mėn.
Kaip išvengti neigiamo poveikio?
Yra keletas ženklų, kurie rodo, kad socialinių tinklų naudojimas daro neigiamą poveikį. Vienas jų - nuolatinis poreikis tikrinti pranešimus ar slinkti naujienų srautu be aiškios priežasties. Taip pat verta pažymėti, jog nuolatos naudojantis socialiniais tinklais užsienio kalba, gali atsirasti sunkumų reiškiant savo mintis savo gimtąja kalba. Kitas svarbus požymis - emocinė priklausomybė. Norint išlaikyti pusiausvyrą tarp realaus gyvenimo ir socialinių tinklų, reikia sąmoningų pastangų.
Naudodamiesi socialiniais tinklais, nustatykite laiko ribas. Daugelis telefonų turi funkcijas, leidžiančias sekti, kiek laiko praleidžiate prie ekranų, ir netgi blokuoti tam tikras programėles po nustatyto laiko. Užuot tik pasyviai slinkę turinį, stenkitės sąmoningai naudotis socialiniais tinklais. Skirkite bent kelias valandas per dieną, kai sąmoningai atsitraukiate nuo telefonų ir kompiuterių. Stenkitės daugiau laiko skirti veikloms, kurios stiprina ryšius su žmonėmis realiame gyvenime. Tai gali būti pokalbiai su draugais, bendri pomėgiai ar laikas gamtoje. Kartais verta savęs paklausti: kokią naudą man teikia socialiniai tinklai? Ar jie padeda siekti tikslų, ar atima laiką ir energiją?
Svarbūs aspektai - naudojimo kiekis ir būdas. Paklaustas apie neigiamą socialinių tinklų įtaką ir kada ji pradeda atsirasti, P. Rakštikas sakė, kad yra du pagrindiniai matmenys, kaip galime čiuopti savo santykį su socialiniais tinklais. Tai yra naudojimo kiekis ir būdas. „Priklausomai nuo to, kokiu būdu juos naudojame, pasireiškia ir poveikis, kurį patiriame. Turbūt idealiausias variantas yra, jeigu juos naudojame ribotą laiką ir įsitraukdami. Tai reiškia, kad socialinius tinklus naudojame komunikacijai su žmonėmis, tam, kad sužinotume kažkokias pagrindines naujienas čia ir dabar, bet visa tai darome labai ribotą laiką. Ir čia turbūt yra sunkiausia dalis, nes apriboti socialinius tinklus tampa vis sudėtingiau. Anksčiau per juos tik stebėdavome, kas ir ką įdeda, vėliau atsirado susirašinėjimo funkcija, paskui ir galimybė pirkti, taip jų funkcionalumas vis labiau įtvirtina jų vis dažnesnį naudojimą.
Vienas minusų - atsirandanti priklausomybė. Pradedame pamesti budrumą, sąmoningumą, kiek ir kam juos naudojame, nes socialiniai tinklai vis daugiau mums duoda nekokybiško turinio, o algoritmai vis daugiau mus stengiasi įtraukti. Tai yra akivaizdus socialinių tinklų kūrimo interesas, kad taptume daugiau vartojantys ir taip kurtume daugiau naudos jų kūrėjams. Taigi atsiranda priklausomybė, kuri paskui sunkiai keičiama. Su tuo susijęs savivertės mažėjimas, nes socialiniai tinklai turi tokį įdomų efektą. Jau kasdienybėje daugiau ar mažiau lyginame save su kitais, nes būti labai išskirtiniam iš aplinkos yra toks nerimo šaltinis. Mums norisi būti panašiems į kitus ir kuo nors pranašesniems, nes tai užtikrina mūsų vieną bazinių poreikių - priklausyti bendruomenei, būti jos dalimi. Viena didžiausių baimių yra būti atskirtam. Tačiau apie tai nesusimąstome, nes yra jausmas, kad nuolat esame susijungę su žmonėmis, bet, kadangi siekiame priklausymo, nuolat save lyginame su kitais ir socialiniai tinklai tai padaro labai stipriai iškreiptu būdu.
Pasak J. Antropik, vienas didžiausių kiekvieno socialinių tinklo tikslų yra mūsų praleidžiamas laikas juose, kuo daugiau turinio pamatysime, tuo didesnę piniginę grąžą turės socialinis tinklas: „Įsitraukti į socialinius tinklus žmones skatina malonumų paieškos plačiąją prasme. Pasyvus laikas prie ekranų yra tarsi cukrus smegenims - jo norisi čia ir dabar, o pasisotinti yra sunku. Svarbu socialinius tinklus naudoti ne kaip atpildą už sunkią dieną. Naudojami nesąmoningai jie gali sukelti priklausomybę. Socialiniai tinklai naudoja daugybę įvairių mechanizmų mūsų dėmesiui išlaikyti. Tarkime, algoritmas turinį rodo be jokių pertraukų, o tuomet sunku suprasti, kada jau laikas sustoti, nes vos pabaigus žiūrėti vieną vaizdo įrašą, iš karto pradeda rodyti kitą.
Daugelis kūrėjų supranta pirmųjų jūsų dėmesio sekundžių svarbą, tad, jeigu turinys sudomino jau pirmomis sekundėmis, yra kur kas didesnė tikimybė, kad vaizdo įrašą žiūrėsite iki galo, o tuomet vėl atsiras naujas turinys ir naujas kabliukas jūsų dėmesiui išlaikyti. Algoritmas analizuoja, kas jus domina, ir siūlo dar daugiau panašaus turinio. Iššūkis kiekvienam vartotojui yra atsispirti tokiam individualizuotam turiniui. Padarykite testą ir pabandykite (su jų leidimu) pažiūrėti artimųjų matomą turinį. Jeigu jūsų pomėgiai skirtingi, pamatysite, kad būnant tame pačiame socialiniame tinkle jausmas - lyg būtumėte kitame pasaulyje.“
Paklausta, kokiu patarimu pasidalytų, ką daryti, kad socialinių tinklų vartojimas taptų apčiuopiamesnis ir juose nepaskęstume, skaitmeninio turinio vadovė J. Antropik sakė, kad norint sumažinti laiką socialiniuose tinkluose labai svarbu į savo kasdienybę įnešti daugiau sąmoningumo ir išskyrė keletą dalykų, kurie gali padėti: „Laiko limitų nustatymas tam tikrai programėlei. Svarbiausia blaiviai įvertinti, kiek laiko praleidžiate dabar ir koks jūsų tikslas. Po tam tikro jūsų nurodyto laiko programėlė užsiblokuos, o norėdami ja vėl naudotis turėsite paspausti kelis mygtukus, tai padės įvertinti, kiek laiko šiandien jau praleidote tam tikrame socialiniame tinkle. Padeda ir programėlių perstumdymas jūsų išmaniajame telefone. Galite perkelti jas truputį giliau, t. y. įkelti į aplanką. Tai padeda, kai socialinį tinklą įsijungiate nesąmoningai, vos paėmę telefoną į rankas. Rekomenduoju išjungti socialinių tinklų pranešimus, nes jie itin blaško ir skatina dar dažnesnį jų naudojimą. Dažniausiai socialinių tinklų pranešimai nebūna tokie svarbūs ir juos užtenka patikrinti tik tam tikrais laiko intervalais.
Taip pat siūlyčiau atsisakyti telefono bent valandą dvi prieš miegą. Daug žmonių būtent paskutinę dienos valandą skiria prasiblaškymui socialiniame tinkle ir į tai iškeičia savo miegą, tuomet pabunda neišsimiegoję ir šį ciklą vėl kartoja kitą dieną.“
Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, galintis praturtinti mūsų gyvenimą, jei naudojame juos atsakingai. Tačiau jie taip pat gali tapti dideliu iššūkiu, jei jų naudojimas nėra subalansuotas. Atkreipdami dėmesį į tai, kaip socialiniai tinklai veikia mūsų emocinę ir fizinę būseną, galime sukurti harmoningesnį santykį su technologijomis.