Socialinių Tinklų Neigiama Įtaka: Kaip Apsisaugoti?

Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Jie leidžia palaikyti ryšius, dalintis akimirkomis, sužinoti naujienas ir netgi siekti profesinių tikslų. Tačiau vis dažniau kalbama apie neigiamą socialinių tinklų poveikį emocinei sveikatai.

Kalbėdami apie socialinius tinklus ir jų mums daromą įtaką, dažniausiai minime blogąją pusę. Tačiau svarbu žinoti, kad socialiniai tinklai gali turėti ir teigiamą reikšmę.

Teigiama Socialinių Tinklų Pusė

Psichologas P. Rakštikas teigia, kad socialiniai tinklai pirmiausia naudingi tuo, dėl ko jie ir buvo sukurti - kurti ir palaikyti ryšius. Naudodamiesi socialiniais tinklais, turime galimybę palaikyti ryšį su kur kas daugiau žmonių, nei gebame fiziškai. Taip pat turime galimybę aktyviai kurti ryšį su žmonėmis, kurie gyvena toliau. Mes čia ir dabar galime gauti žinutę, nusiųsti nuotrauką, vaizdo įrašą ir t. t.

Dar vienas aspektas - vis daugiau žmonių dalijasi, kad jie taip gauna informaciją. Minusas čia dėl jos tikrumo, bet, jeigu tai atmestume, gana greitai galime gauti labai aktualią informaciją, pavyzdžiui, katastrofų atveju, ir galime greitai reaguoti - pasižymėti ar iš karto didesniam ratui žmonių pranešti, kad esame saugūs.

Aišku, didžioji dalis žmonių socialinius tinklus naudoja pasyviai, taip irgi pasireiškia jų naudojimo minusas. Nes pirminė jų idėja buvo palaikyti ryšį, vadinasi, aš turiu ganėtinai įsitraukti, jeigu tą ryšį noriu palaikyti. Vis daugiau tas ryšys krypsta į pasyvumo pusę, o tai kuria ir tuos negatyvius išgyvenimus.

Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius

Tačiau, kad socialiniai tinklai duotų naudos, svarbu juos naudoti saikingai ir sąmoningai.

Neigiama Socialinių Tinklų Įtaka

P. Rakštikas teigia, kad yra du pagrindiniai matmenys, kaip galime čiuopti savo santykį su socialiniais tinklais: naudojimo kiekis ir būdas. Priklausomai nuo to, kokiu būdu juos naudojame, pasireiškia ir poveikis, kurį patiriame.

Vienas minusų - atsirandanti priklausomybė. Pradedame pamesti budrumą, sąmoningumą, kiek ir kam juos naudojame, nes socialiniai tinklai vis daugiau mums duoda nekokybiško turinio, o algoritmai vis daugiau mus stengiasi įtraukti. Tai yra akivaizdus socialinių tinklų kūrimo interesas, kad taptume daugiau vartojantys ir taip kurtume daugiau naudos jų kūrėjams. Taigi atsiranda priklausomybė, kuri paskui sunkiai keičiama.

Su tuo susijęs savivertės mažėjimas, nes socialiniai tinklai turi tokį įdomų efektą. Jau kasdienybėje daugiau ar mažiau lyginame save su kitais, nes būti labai išskirtiniam iš aplinkos yra toks nerimo šaltinis. Mums norisi būti panašiems į kitus ir kuo nors pranašesniems, nes tai užtikrina mūsų vieną bazinių poreikių - priklausyti bendruomenei, būti jos dalimi. Viena didžiausių baimių yra būti atskirtam. Kadangi siekiame priklausymo, nuolat save lyginame su kitais ir socialiniai tinklai tai padaro labai stipriai iškreiptu būdu.

Kai esame vienas prieš daugybės žmonių gyvenimų kratinį ir socialiniai tinklai dažniausiai rodo gražesnę pasaulio pusę, o dažnai netgi dirbtinai pagražintą, mes tarsi save lyginame su visiškai nelygiu priešininku. Ir mūsų, pasakysiu šaržuodamas, pilkas gyvenimas, kad ir koks jis fainas būtų, vis tiek yra pilkas, palyginti su bendriniu socialinių tinklų pasauliu. Kadangi ta kova yra labai nelygi, jeigu nesame sąmoningi, atsparūs, patiriame daug negatyvių išgyvenimų, kad mano gyvenimas nevisavertis, kad aš neįdomiai gyvenu, kad nežinau, ko noriu iš gyvenimo, nes, atrodo, visi socialiniuose tinkluose žino, ko jie nori, jiems sekasi ir pan. Tada gali ir nerimas atsirasti, ir įvairūs požymiai, simptomai, kuriantys psichologinį nesaugumą.

Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

Kitas dalykas, socialinius tinklus vartojame per ekranus, o ekranai turi papildomų šalutinių poveikių laikysenai, miegui, gali atsirasti nemiga, taip pat akių sausumas, galvos svaigimas. Tai yra papildomi negatyvūs ingredientai, dėl to labai svarbu būti sąmoningiems ir atkreipti dėmesį, kaip naudojamės socialiniais tinklais, ne tik kalbant apie kiekį, bet ir apie būdą: sėdėdami, gulėdami, eidami.

Kaip Atpažinti Neigiamą Poveikį?

P. Rakštikas pataria pradėti save stebėti. Galime pabandyti stebėti du momentus: vienas - kaip aš pradedu naudoti socialinius tinklus, kaip ten atsirandu, kitas - kaip aš jaučiuosi nustojęs tai daryti. Kalbu būtent apie tą akimirką, nes didžioji dalis žmonių pradeda naudotis intuityviai, automatiškai. Ir, jeigu pastebiu, kad tai darau nejučia, jau yra ženklas, kad vartoju juos nesveiku būdu.

Mes daugeliui dalykų dedikuojame savo laiką, juos planuojame, o laiką, kiek praleidžiame socialiniuose tinkluose, ko gero, planuoja retas. Tai yra įprotis, kuris atsiranda tarp veiklų ir pradeda bloginti jų kokybę, nes mūsų dėmesys tampa paviršutiniškas. Tad, jeigu pastebiu, kad neskiriu dedikuoto laiko, jau yra signalas.

Kitas momentas yra, su kokia emocija baigiu tai daryti. Jeigu baigiu su suirzimu, nusiminimu, dirglumu, nepasitenkinimu savimi, tomis emocijomis, kurios signalizuoja, kad aš nenaudingai praleidau laiką, jį iššvaisčiau, uždelsiau, vėl einu per vėlai miegoti ir panašiai, yra kitas signalas - kad tampu socialinio tinklo įkaitu.

Ką Daryti?

Psichologo teigimu, jeigu susiduriame su tuo, ką jis paminėjo, pasiūlymas, ką daryti, yra tik vienas - riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką. Reikėtų skirti labai aiškų laiką ir, mano siūlymas, tai daryti nei ryte, nei vakare. Nes rytas yra produktyviausias laikas, kai protas yra pailsėjęs ir galime nuveikti daugiausia. Vakaras skirtas šeimai, poilsiui, atsipalaidavimui ir tai niekaip nesuderinama su socialiniais tinklais.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Dažnai skundžiamės, kad neturime laiko. Tačiau, jei sutrauktume visą socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką į nuoseklų, pamatytume, kad susidaro net kelios valandos per dieną. Taigi čia galime nušauti kelis zuikius vienu šūviu: galime įvesti higienos naudojant technologijas ir gauti papildomo laiko sau naudingoms veikloms.

P. Rakštikas pasiūlė ir dar vieną būdą, kaip šiek tiek atsiriboti nuo socialinių tinklų ir pailsinti savo galvą: galima bandyti ir dienas be interneto. Pavyzdžiui, vieną dieną savaitgalį visiškai juo nesinaudoti. Čia svarbu įspėti, kad nereikėtų išsigąsti, jei pradžioje sukils įtampa. Bet šita įtampa paprastai atslūgsta padarius tai kelis kartus. Tai galiu pasakyti iš savo klientų patirties, kelis kartus savaitgaliais pasidarykite dieną be interneto ir įtampos emociją ims keisti malonumo emocija.

Jeigu esate įpratinę savo ratą, kad visada greitai sureaguojate ir atsakote į žinutes, pradėjus riboti laiką ir nebeatsakius iš karto žmonėms atsiranda nerimo, jie ima klausinėti, ar tau viskas gerai. Bet tokiu atveju galima drąsiai pasakyti, kad stengiatės riboti laiką socialiniuose tinkluose, jeigu skubu, bet kada gali man paskambinti.

Kaip Veikia Socialiniai Tinklai?

Su „Tele2“ skaitmeninio turinio vadove J. Antropik pasikalbėjome apie tai, kaip veikia socialiniai tinklai, pagal ką parenkamas matomas turinys. Socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins.

Dažniau matysite turinį draugų, su kuriais esate aktyviai bendravę žinutėmis, komentavę ar spaudę mygtuką „patinka“ ant jų įrašų. Algoritmai dažnai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų - veikia sniego gniūžtės principas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kokio turinio tipą labiau mėgstate, jeigu visuomet žiūrite vaizdo turinį, draugo įkelta statinė nuotrauka, pasak algoritmų, jums gali būti mažiau įdomi.

Vienas didžiausių kiekvieno socialinių tinklo tikslų yra mūsų praleidžiamas laikas juose, kuo daugiau turinio pamatysime, tuo didesnę piniginę grąžą turės socialinis tinklas. Įsitraukti į socialinius tinklus žmones skatina malonumų paieškos plačiąją prasme. Pasyvus laikas prie ekranų yra tarsi cukrus smegenims - jo norisi čia ir dabar, o pasisotinti yra sunku. Svarbu socialinius tinklus naudoti ne kaip atpildą už sunkią dieną. Naudojami nesąmoningai jie gali sukelti priklausomybę.

Socialiniai tinklai naudoja daugybę įvairių mechanizmų mūsų dėmesiui išlaikyti. Tarkime, algoritmas turinį rodo be jokių pertraukų, o tuomet sunku suprasti, kada jau laikas sustoti, nes vos pabaigus žiūrėti vieną vaizdo įrašą, iš karto pradeda rodyti kitą. Algoritmas analizuoja, kas jus domina, ir siūlo dar daugiau panašaus turinio. Iššūkis kiekvienam vartotojui yra atsispirti tokiam individualizuotam turiniui.

Patarimai, Kaip Sumažinti Socialinių Tinklų Naudojimą

J. Antropik pataria, kad norint sumažinti laiką socialiniuose tinkluose labai svarbu į savo kasdienybę įnešti daugiau sąmoningumo ir išskyrė keletą dalykų, kurie gali padėti:

• Laiko limitų nustatymas tam tikrai programėlei.
• Programėlių perstumdymas jūsų išmaniajame telefone. Galite perkelti jas truputį giliau, t. y. įkelti į aplanką.
• Rekomenduoju išjungti socialinių tinklų pranešimus, nes jie itin blaško ir skatina dar dažnesnį jų naudojimą.
• Taip pat siūlyčiau atsisakyti telefono bent valandą dvi prieš miegą.

Socialinių Tinklų Poveikis Vaikams ir Paaugliams

Per pastarąjį dešimtmetį, paauglių naudojimasis socialiniais tinklais masiškai išaugo. Tyrimai aptinka, kad prie socialinių tinklų praleidžiamas laikas gali tapti žalingu vaikams ir paaugliams praleidžiant daugiau nei 2 valandas prie ekranų per dieną. Na, o 7 ir daugiau valandų per dieną trunkantis naudojimasis socialiniais tinklais gali sąlygoti ir tam tikrą priklausomybės riziką.

HBSC tyrimo duomenys rodo, kad probleminiu socialinių tinklų naudojimusi pasižymi beveik pusė 5-11 klasių moksleivių, o dar 1 iš 8 yra būdinga didelė priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika.

Jeigu tėvai pastebi, kad vaikas per daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, svarbiausia yra pradėti nuo atviro pokalbio. Nustačius ribas, svarbu susitarti dėl laiko, skirto socialiniams tinklams, ir ieškoti alternatyvių įdomių veiklų.

Kuo dar gali būti pavojingi socialiniai tinklai?

• Vaikai ir paaugliai ne visada žino kuo galima, o kuo nederėtų dalintis internete.
• Socialinių tinklų platformos dažnai renka ir naudoja įvairius vartotojų duomenis komerciniais ar finansiniais tikslais.
• Vaikai gali tapti tapatybės vagysčių aukomis.
• Socialiniuose tinkluose neretai galima sutikti iš esmės klaidingos informacijos (melagienų).

Tėvai turėtų šviesti vaikus apie socialinių tinklų pavojus: kaip saugoti savo privatumą, ir išlaikyti pagarbą sau, kaip bendrauti su nepažįstamaisiais ir kodėl nereikėtų dalintis asmeninio ar seksualinio pobūdžio turiniu.

„Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė primena ir apie kitą, itin dažnai internete sutinkamą, patyčių grėsmę. Nuolatos priminkime vaikams, kad įžeidžianti frazė internete tokia pati skaudi kaip ir gyvenime.

Naudinga drauge susipažinti ir su kibernetinių patyčių apibrėžimu: tai - grasinančio, bauginančio, priekabiaujančio ar žeminančio turinio siuntimas arba dalinimasis su jaunesniu nei 18 metų asmeniui arba apie jį.

Bene svarbiausia, ką tėvai ar globėjai gali padaryti vaikui susidūrus su patyčiomis internete - jį palaikyti. Stenkitės išlikti ramūs ir priminkite vaikui, kad jis gali sulaukti pagalbos. Paremkite vaiką, o prireikus, kreipkitės ir į socialinių tinklų administratorius bei kitas įstaigas ar institucijas, kurios padės susidoroti su patiriamais iššūkiais.

Socialiniai tinklai neabejotinai tapo reikšminga vaikų ir paauglių gyvenimo dalimi, tačiau jų naudojimui būtinas aiškus supratimas apie grėsmes. Bendradarbiaujant tėvams, mokytojams ir vaikams, galima sukurti saugią skaitmeninę aplinką, kuri skatins teigiamą vaikų augimą ir vystymąsi.

Statistika

Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime (85 proc.) 45-54 metų amžiaus interneto vartotojų, ir apie 75 proc. Lietuvoje internetas daugiausiai naudojamas ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas (62 proc. gyventojų), naujienoms skaityti (72 proc. gyventojų) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 proc.

Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Net 80 proc. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra.

2022 m. Lietuvoje atliktas studentų socialinių tinklų naudojimo tyrimas atskleidė neraminančius rezultatus: priklausomybė nuo socialinių tinklų nustatyta daugiau nei 20 proc. tirtų studentų.

Rodiklis	Duomenys
Interneto vartotojai iki 25 metų (kasdien)	95% (2019 m.)
Studentų, priklausomų nuo socialinių tinklų	>20% (2022 m.)

Supratimas apie socialinių tinklų veikimą ir jų galimą poveikį yra pirmas žingsnis link sveikesnio ir sąmoningesnio naudojimosi jais. Atminkite, kad socialiniai tinklai - tai tik įrankis, o nuo mūsų priklauso, kaip jį naudosime.

tags: #socialiniai #tinklai #neigiama