Socialiniai tinklai ilgą laiką atrodė kaip neišsemiamas informacijos, bendravimo ir pramogų šaltinis. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau signalų rodo, kad šios platformos praranda patrauklumą daliai vartotojų. Straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės priežastys ir tendencijos, lemiančios socialinių tinklų patrauklumo mažėjimą, remiantis Lietuvos ir tarptautiniais tyrimais bei ekspertų komentarais.
Poveikis psichikos sveikatai ir emocinis atsparumas
Įmonės „Tele2“ ir Vilniaus universiteto atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje su rizikingu socialinių tinklų naudojimu susiduria daugiau nei ketvirtadalis gyventojų. Prie tyrimo prisidėjusi raidos psichologė, docentė Inga Truskauskaitė aiškina, jog rizikingai socialiniais tinklais besinaudojančių Lietuvos gyventojų dalis per metus pakilo nuo 23% iki 27% ir tai nėra atsitiktinis sutapimas. „Kai žmogui sunkiau susidoroti su kasdieniu stresu, socialiniai tinklai gali tapti patogiu ir lengvai pasiekiamu prasiblaškymo šaltiniu - ne kaip komunikacijos priemonė, o kaip savijautą laikinai gerinantis įrankis.
Svarbu turėti omenyje, kad rizikingas naudojimas ir priklausomybė nuo socialinių tinklų yra skirtingi dalykai. Priklausomybės rizikos grupėje, tyrimo duomenimis, atsidūrė apie 6% gyventojų - panašiai kaip kitose ES šalyse. Jos teigimu, Lietuvos gyventojai nuo kitų ES šalių skiriasi žymiai aukštesniu nerimo ir depresijos paplitimo rodikliu bei žemesniu emociniu atsparumu, o šios aplinkybės yra svarbios.
J. Burkauskas pažymi, kad naršymas, vaizdo įrašų žiūrėjimas ar bendravimas internete gali suteikti momentinį atsipalaidavimo jausmą ir nukreipti dėmesį nuo problemų. Tačiau realybėje dažniausiai būna kitaip - socialiniai tinklai gali tapti būdu vengti sudėtingų jausmų ar problemų sprendimo, todėl žmogus linkęs vis dažniau grįžti prie naršymo kaip prie lengvai prieinamo būdo nuotaikai pagerinti ar „pabėgti“ nuo rūpesčių.
Algoritmai ir įtraukiantis dizainas
Ne mažiau svarbų vaidmenį vaidina ir pačių socialinių tinklų veikimo principai. Socialinių tinklų platformos kuriamos taip, kad kuo ilgiau išlaikytų vartotojo dėmesį. Algoritmai nuolat pateikia turinį, kuris sukelia emocines reakcijas ir skatina grįžti į platformą. I. Truskauskaitė aiškino, kad socialiniai tinklai sukurti taip, jog vartotojui būtų sunku nuo jų atsitraukti: besikeičiantis turinys, judantys vaizdai ir greitai gaunama informacija skatina dopamino išsiskyrimą smegenyse. Dėl to žmogus nori dar ir dar kartą grįžti prie telefono.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
A. Dulkys pastebi, kad algoritmai veikia visiškai priešingai nei naudingai mūsų smegenims: „Jie veikia taip, kad mes įsitrauktume kuo labiau, gautume kuo dažnesnes ir didesnes dopamino dozeles ir tai yra visiškai identiškas procesas bet kokiai priklausomybei.“
FOMO, idealizuotas turinys ir vienišumo jausmas
Aktyviai įsitraukus į socialinių tinklų turinį daliai žmonių gali tapti sunku vėliau padaryti pauzę, nes atsiranda nerimas ar baimė praleisti svarbius įvykius (vadinamasis FOMO). Be to, socialiniuose tinkluose dažnai matome idealizuotus kitų žmonių gyvenimo fragmentus - keliones, sėkmę ar „tobulą“ išvaizdą. Dėl to vartotojai lygina savo kasdienybę su kitų atrinktomis akimirkomis, o tai gali sukelti kaltės, pavydo, pykčio jausmus bei nepasitenkinimą savimi.
Jauna abiturientė Rita pasakoja, kad matydama draugų keliones ir draugų būrelius ji kartais jaučiasi vieniša: „Galbūt yra diena, kur nelabai nori kažkur eiti ir pamatai, kaip žmonės keliauja, ką veikia su draugais ir kyla toks jausmas, kad galbūt tu per mažai darai gyvenime.“ Naujausi tyrimai atskleidžia, kad net 41 procentas tautiečių būtent dėl socialinių tinklų jaučiasi vieniši.
Skaitmeninės patyčios, informaciniai burbulai ir dezinformacija
Dar viena iš plačiai žinomų socialinių tinklų rizikų yra skaitmeninės patyčios, su kuriomis neretai susiduria žmonės tiek asmeninio virtualaus bendravimo metu, tiek komentarų forma viešai. Nepaisant matomumo lygio, patyčios vyksta gana izoliuotoje skaitmeninėje erdvėje, kur patyčių skleidėjui gana lengva pasislėpti nuo atsakomybės.
Taip pat prie socialinių tinklų pavojų galima priskirti informacinius burbulus, kuriuose gali būti specialiai pateikiama klaidinanti ir net žalinga informacija. Socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių platformų, kurioje plinta klaidinanti informacija. Politinės kampanijos, pandemijos metu plintančios sąmokslo teorijos ir trečiųjų šalių įtakos bandymai - tai tik keli pavyzdžiai, kaip dezinformacija gali formuoti viešąją nuomonę.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Paauglių ir jaunimo pažeidžiamumas
Paauglystėje intensyviai vyksta asmens tapatumo paieškos, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus ir dažniau linkę į rizikingą elgesį internete. Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta - jis tampa vis rizikingesnis: paaugliai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio svetainėmis, populiarėja elektroninės patyčios.
Vilniaus universiteto ir „Tele2“ tyrimas atskleidžia, kad tarp jaunų žmonių priklausomybės rizika gali šoktelėti iki 20 procentų. „Jaunimo grupė pasižymi ir žemesniu psichologiniu atsparumu - jų grupėje yra beveik dvigubai daugiau nerimo ir depresijos riziką patiriančių“, - teigia I. Truskauskaitė.
Perteklinis naudojimas ir laiko riba
„Dažnas, rizikingas naudojimasis socialiniais tinklais yra daugiau nei trys valandos per dieną ir kai tikrinam telefoną daugiau kaip 10 kartų per dieną“, - aiškino „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė. Ekspertai nurodo orientacinį laiką, kuris jau yra rizikingas - tai 3 valandos per dieną arba daugiau. Tačiau tai yra individualu: kažkam užtenka ir 15 minučių, kad pamatytas įrašas priverstų pasijusti prastai.
Skaitmeninė higiena ir edukacija
Reikalingas švietimas ir edukacija apie tai, su kokiomis grėsmėmis skaitmeninėje erdvėje galime susidurti. Vykdomi projektai ragina išmokti atpažinti emociškai manipuliatyvų turinį, nepasiduoti impulsyviam dalinimuisi nepatikrinta informacija ir naudotis faktų tikrinimo įrankiais. Valstybės ir institucijos gali prisidėti įtraukdamos medijų raštingumo ugdymą į mokyklas, remdamos nepriklausomą žurnalistiką ir skatindamos socialinių medijų platformas prisiimti atsakomybę už dezinformaciją.
Hibridinių neuroninių tinklų mokymo metodai ir dirbtinio intelekto sprendimai tapo būtini kovoje su dezinformacija, kadangi jie greitai ir tiksliai įvertina informacijos patikimumą.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kaip socialiniai tinklai praranda patrauklumą?
- Algoritmų manipuliacija: vartotojai vis labiau suvokia, kad turinys yra pritaikytas taip, kad palaikytų jų dėmesį ir skatintų priklausomybę.
- Psichikos sveikatos iššūkiai: didėjantis nerimas, depresija ir žemesnis emocinis atsparumas mažina norą naudotis platformomis, kurios stiprina neigiamas emocijas.
- Vienišumo jausmas: lyginimasis su kitų idealizuotais gyvenimais sukelia nepasitenkinimą ir atstūmimą nuo socialinių tinklų naudojimo.
- Perteklinis turinys ir nuovargis: informacijos gausa veda prie nuovargio, nusivylimo ir poreikio atsiriboti.
- Dezinformacija ir poliarizacija: išaugusi dezinformacija mažina pasitikėjimą platformomis kaip patikimu šaltiniu.
- Skaitmeninės patyčios ir saugumo problemos: žmonės bijo viešumo ir reakcijų, todėl mažina aktyvumą arba visai traukiasi.
Praktiniai patarimai ir prevencijos žingsniai
- Stebėkite, kiek laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose ir įvertinkite savo jausmus po naršymo; jeigu dominą nerimas ar prastesnė nuotaika, verta mažinti laiką.
- Skirkite daugiau dėmesio gyviems santykiams ir hobiui: daugiau skaityti, sportuoti, vaikščioti gamtoje.
- Ugdykite kritinį mąstymą ir skaitmeninį raštingumą: tikrinkite šaltinius ir nepasiduokite impulsyviam dalinimuisi.
- Naudokite technines priemones: ekrano laiko ribojimus, pranešimų filtrus ar „do not disturb“ režimą.
- Jeigu pastebite priklausomybės požymius (miegas, darbas, santykiai kenčia), kreipkitės į specialistus.
- Šeimos lygiu kurkite saugias naudojimosi taisykles vaikams ir paaugliams; tėvų pavyzdys yra svarbus.
Teigiamos socialinių tinklų pusės ir atsakingas naudojimas
Vis dėlto socialiniai tinklai turi ir teigiamų aspektų: jie leidžia susirasti bendruomenes, keistis informacija, dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu. Tinkamai panaudojami, jie suteikia prieigą prie aktualių profesinių žinių ir leidžia stiprinti idėjų lyderystę. Pavyzdžiai rodo, kad socialiniai tinklai gali mobilizuoti visuomenę geriems darbams, pavyzdžiui, žmonės gali susivienyti paramos akcijoms.
Todėl svarbiausia - suvokti, kokią naudingą funkciją socialiniai tinklai atlieka jūsų gyvenime, ir riboti tuos naršymo modelius, kurie kenkia emocinei savijautai.
Trumpa statistinė lentelė: socialinių tinklų naudojimo rizikos rodikliai Lietuvoje
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Rizikingai naudotojai | 23% → 27% |
| Priklausomybės rizika (viso populiacijos) | ~6% |
| Priklausomybės rizika (jaunimas) | iki ~20% |
| Man jaučiasi vieniši dėl socialinių tinklų | 41% |
| Rizikingas laikas per dieną | ≥ 3 val. |
Kas toliau? Tendencijos ir rekomendacijos
Socialiniai tinklai ir toliau keisis: platformos prisitaikys prie naudotojų elgesio, politikos reguliavimas gali stiprėti, o atsakomybė už dezinformacijos plitimą - didėti. Ekspertai ragina šviesti visuomenę apie skaitmeninę higieną, stiprinti medijų raštingumą mokyklose ir plėtoti dirbtinio intelekto sprendimus kova su melaginga informacija.
I. Truskauskaitė pabrėžia, kad būtina atkreipti dėmesį į savo jausmus: „Kaip Asta ir sakė, turi suprasti, kaip tu jautiesi panaudojęs tam tikrus socialinius tinklus... Jeigu tas jausmas yra nerimas, depresiškumas, padėjus telefono aparatą ar bet kurį išmanųjį prietaisą, verta susimąstyti, ar tai yra naudinga veikla.“
Visuomenėje vyksta diskusija apie tai, kaip balansuoti skaitmeninį ir realų gyvenimą, kaip apsaugoti jaunimą ir kaip skatinti atsakingą naudotojų elgesį. Prevencija, parama šeimai, mokyklose įgyvendinta medijų raštingumo programa ir individualus dėmesingumas gali padėti sumažinti socialinių tinklų neigiamą poveikį ir išsaugoti jų teigiamas funkcijas.
tags: #socialiniai #tinklai #nebeidomu