Socialinių tinklų įtaka: nauda ir žala

Šiandien sunku būtų surasti žmogų, neturintį bent vieno iš socialinių tinklų paskyros. Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Ar poveikis skiriasi skirtingo amžiaus grupės žmonėms? Kokia socialinių tinklų teikiama nauda ir daroma žala psichologinei sveikatai? Bei kaip ta teikiama nauda pasinaudoti, o žalos išvengti?

Socialinių tinklų paplitimas ir vartotojai

Tyrimai atskleidžia, kad socialinių tinklų populiarumas tik didėja. Didžiausią šių socialinių tinklų vartotojų dalį sudaro jauno amžiaus asmenys. Apie 57 proc. socialinių tinklų vartotojų yra 18-29 metų amžiaus ir turi asmeninį profilį keliose skirtingose socialinių tinklų paskyrose. Lietuvoje kasdien internetu naudojasi 90 proc. 16-29 metų asmenų. Dabar mažai ką stebina vaizdas, kai jaunų žmonių kompanijoje sklendi tyla ir kiekvienas yra įnikęs į savo telefonų ekranus.

Socialinių tinklų nauda

Internetas - tai gigantiška informacijos talpykla. Informacinės technologijos savaime nėra nei geros, nei blogos. Šiuolaikinės technologijos padeda mokytis ir bendrauti bei plėsti akiratį, tačiau jas naudojant yra būtinas balansas bei nuosaikumas. Technologijos ir socialiniai tinklai turi didžiulę galią ir padeda žmonėms ilsėtis, mokytis ir dirbti.

Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudos. Pavyzdžiui, gali būti pagerinami asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai. Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su draugais ir plėsti pažįstamų ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir atvirai diskutuoti.

Internetas naudingas palaikant ryšį su tais, kurie jau serga ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, o tai gali padėti gauti anoniminį palaikymą ir susidoroti su iškilusiomis problemomis. Technologijos yra galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą. Tyrimai parodė, kad paaugliai, naudojantys mobiliąsias technologijas sveikatai pagerinti, rečiau praleidžia vizitus pas gydytojus ir geriau suvokia savo organizmą.

Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius

Taip pat socialiniai tinklai gali būti išnaudoti gyvų susitikimų kūrimui, verslui ir socialinei paramai: žmonės randa bendraminčių, mezga kontaktus su kitais asmenimis, dalinasi pasiekimais ir taip skatina fizinį aktyvumą bei iniciatyvas.

Socialinių tinklų žala ir rizikos

Nesaikingas naudojimasis internetu ir socialiniais tinklais gali pridaryti ypatingai daug žalos. Jautriausi yra paaugliai, kuriems gali kilti nemažai įvairių problemų. Dėl per didelio naudojimosi socialiniais tinklais gali atsirasti dėmesio sutrikimų ir depresijos požymių. Daug laiko praleidžiant prie kompiuterio ir kitų išmaniųjų įrenginių stipriai padidėja nutukimo rizika.

Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose.

Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. „Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S.

Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai.

Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

Fizinės sveikatos problemos ir miego sutrikimai

Per daug laiko, praleisto socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Tyrimai parodė, kad socialinių tinklų naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę, suprastina jo kokybę. Laikas, praleidžiamas prie ekranų, siejamas su ilgesne užmigimo, trumpesne bendra miego trukme ir įvairiais miego eigos sutrikimais.

Psichologiniai ir struktūriniai pokyčiai

Paaugliams, kurie nesaikingai naudojosi internetu ir socialiniais tinklais, pastebėti psichologiniai, funkciniai ir struktūriniai sutrikimai: dažniau pasireiškė ir nerimo simptomai, funkciniai negalavimai ir dėmesio problemos. Tyrėjai aptiko mikrostruktūrinius pokyčius paauglių, kurie priklausomi nuo interneto, smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą ir neurotransmiterių pakitimus.

Internetinės patyčios

Internetinės patyčios (angl. cyberbullying) - tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant ką nors įskaudinti ir įtraukti nelygų galių pasiskirstymą per elektroninę mediją. Tyrimuose nurodoma, kad net 20-40 proc. paauglių gali būti internetinių patyčių aukos. Bene pati pavojingiausia socialinių tinklų keliama žala yra internetinės patyčios.

Priklausomybė nuo socialinių tinklų: mechanizmai ir rizikos grupės

Socialiniai tinklai kelia priklausomybę, nes juose galime patenkinti savo dėmesio ir pagarbos poreikį per specifines šių kanalų funkcijas. T. y. patiktukai, komentarai, pasidalijimai. Jeigu įkeliame kokį nors turinį ir jis sulaukia daug pozityvių reakcijų, gauname dopamino dozę. Dopaminas, anot pašnekovo, yra kaip sėkmės hormonas.

Priklausomybė nuo interneto gali būti vertinama pagal liguisto lošimo modelį kaip impulsų kontrolės sutrikimas, kuriame nėra intoksikacijos. Priklausomybę nuo socialinių tinklų atspindi pasireiškę biopsichosocialinio priklausomybės modelio elementai: nuotaikos kaita, nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais, tolerancija, nutraukimo simptomai, konfliktai ir atkrytis.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Bandoma nustatyti, kokiems žmonėms gali grėsti sutrikimai naudojantis socialiniais tinklais: paaugliai, studentai, vieniši žmonės, intravertai. Paaugliai, kurie įpranta pasikliauti socialiniais tinklais, kad patenkintų pramogų, laiko praleidimo ir informacijos poreikius, dažniausiai buvo tie, kurie turėjo sunkumų riboti interneto naudojimo laiką. Tokie bruožai ir įpročiai galėtų būti kaip įspėjamieji ženklai tėvams ir mokytojams, kad paauglys vėliau gali tapti priklausomas nuo interneto.

Kaip atpažinti priklausomybę?

V. Liaugaudaitė patarė kiekvienam stebėti savo elgesį ir atkreipti dėmesį į signalus, rodančius, jog interneto naudojimas jau virsta problema: Jeigu jūs miegą iškeičiate į laiką internete. Jeigu mėginate nuslėpti, kiek laiko jame leidžiate. Jaučiatės įsitempę, suirzę neturėdami prieigos prie interneto. Apleidžiate namų ruošos darbus. Jūsų aplinkos žmonės ima skųstis, kad jūs per daug laiko praleidžiate internete. Blogą nuotaiką ar nervingumą išsklaido prisijungimas prie interneto. Vadinasi, jūs jau patiriate probleminio interneto naudojimo priklausomybės simptomus ir tada jau vertėtų sunerimti.

Lyčių skirtumai ir komorbidiškumas

Didesnė dalis mergaičių naudojosi socialiniais tinklais, o berniukai intensyviau žaidė interaktyviuosius žaidimus ir lankėsi suaugusiųjų tinklapiuose. Nustatytos ir šių veiksmų priklausomybės: mergaitės gerokai dažniau negalėjo atsispirti socialiniams tinklams, berniukai - vaizdo žaidimams. Mergaitės dėl veiklos socialiniuose tinkluose labiau jautėsi prislėgtos, o berniukams tai dažniau buvo nerimo dirgiklis.

Mokiniams, kurie yra priklausomi nuo socialinių tinklų, dažniau pasireiškė kitos elgesio priklausomybės (nuo maisto, apsipirkinėjimo), taip pat ir afektiniai sutrikimai (depresija, nerimas, manija).

Prevencija ir rekomendacijos

Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais.

Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.

Rekomendacijos, kaip padėti vaikams mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose: pastebėti ir spręsti jų problemas, psichologinius sutrikimus. Vaikams svarbu bendrauti su tėvais ir globėjais, turėti veiklos realiame pasaulyje. Gydytojams reikėtų pasiteirauti apie interneto naudojimą, šviesti ir skatinti naudoti šias technologijas tikslingai; reikėtų kalbėti apie duomenų ir asmeninio gyvenimo saugumą bei privatumą. Jei internetinės veiklos buvo tikslingos, probleminis jų naudojimas nepasireiškė. Šios veiklos dažniausiai buvo susijusios su informacijos ir naujienų paieška.

Kaip sustabdyti „Doom Scrolling“ | patarimai, kaip atsikratyti priklausomybės nuo socialinių tinklų 📲

Darbo su technologijomis higiena

Siekiant sumažinti neigiamą poveikį, rekomenduojama laikytis darbo su kompiuteriu higienos taisyklių: tinkama sėdėjimo poza, kas pusvalandį daryti pertraukas, pažiūrėti į tolį, sėdėti ne ilgiau kaip 3 val. taip sumažinant akių ir kaklo įtampą bei informacinio nuovargio riziką.

Kaip elgtis, jei problema rimta?

Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.

Santrauka

Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Informacinės technologijos padeda mokytis, bendrauti ir plėsti akiratį, tačiau jų naudojime būtinas balansas, ribos ir sąmoningumas. Pastebėjus priklausomybės požymius, svarbu imtis prevencinių veiksmų ir kreiptis pagalbos.

tags: #socialiniai #tinklai #nauda #ir #zala