Ko gero, retas gali pasigirti patiriantis malonumą lankydamasis pas odontologus. Jei vieni vizitai nors ir nemalonūs, daugiau mažiau pakenčiami, po rimtesnių procedūrų tikrai ne darbas būna galvoje. Vis tik gauti nedarbingumo pažymėjimą tokiais atvejais gali nebūti taip paprasta kaip, pavyzdžiui, eilinio peršalimo atveju atvykus pas šeimos gydytoją.
Kada odontologas gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą?
Yra numatytos situacijos, kai odontologas turi galimybę išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Kalbant apie privačias odontologines klinikas, reglamentas galioja tik toms įstaigoms, kurios turi sutartį su ligonių kasomis ir „Sodra“. Tada nedarbingumą galima išduoti daugiausiai trims dienoms.
Žalgirio klinikos Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas, veido ir žandikaulių chirurgas Nerijus Stukas komentavo: „Jei tai yra skubos tvarka atvykę pacientai ir jie atvyksta dienos metu, kai dirba poliklinikos, tada juos ambulatoriškai sugydome ir dėl nedarbingumo sprendžia gydytojas. Jei procedūra yra nepakankamai didelės apimties, tada galima pacientą tiesiog išleisti, o nedarbingumą jau paskiria šeimos gydytojas su tam tikra diagnoze. Jei gydytojas mato, kad atlikta intervencija tiesiogiai trukdo darbui, tad gali išduoti nedarbingumą vadovaujantis ligoninės reglamentu pagal diagnozę“.
Pasak gydytojo, jei paciento būklė sunkesnė, galima išduoti nedarbingumą ir daugiau nei 3 dienoms, jei situacija paprastesnė - tik vienai dienai, jei tai pacientui trukdo tą dieną atlikti darbą, bet kitą - jau netrukdys. „Jei nutinka taip, kad pagalba suteikiama nakties metu arba po poliklinikos darbo valandų ir žmogui už tą dieną reikėtų nedarbingumo, jį ir išduodame, jei liga sutrukdė tiesioginiam jo darbui. Toliau nedarbingumą, jei yra poreikis, jau tęsia šeimos gydytojas.“
Teisinis principas: gydantis gydytojas išduoda pažymėjimą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad, vadovaujantis nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėmis, asmens sveikatos būklės bei darbingumo vertinimą atlieka asmenį gydantis gydytojas. „Todėl po odontologinių procedūrų nedarbingumo pažymėjimą gali išduoti tik procedūrą atlikęs gydytojas, įvertinęs paciento galimybę dirbti“, - komentavo SAM.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Pasak N. Stuko, kalbant apie situacijas, kai nedarbingumą išduoda šeimos gydytojas, tai yra tiesiog koduojama kaip priežiūra po tam tikrų procedūrų. „Tam yra atskiri ligonių kasų kodai kaip tolesnė ar chirurginė, ar skubioji priežiūra ir pan. Bet gydytojams reikia gerai įsivertinti, ar išties reikia to nedarbingumo.“
Kokios procedūros dažniausiai motyvuoja nedarbingumą?
„Dažniausiai mes nedarbingumą išduodame tada, kai atliekame chirurgines intervencijas. Sakykime, protinių dantų šalinimą, kai atstatome prarastą kaulą, kai pacientas guli pas mus ligoninėj dėl uždegimo, dėl įvairių traumų patirtų. Kai, pavyzdžiui, netgi atstatinėjam implantais visą burną.“
Gydytoja, burnos chirurgė Ieva Gentvilienė sakė, kad nedarbingumo pažymėjimas dažniausiai išduodamas po chirurginių intervencijų, pavyzdžiui, protinių dantų šalinimo, prarasto kaulo šalinimo, taip pat, kai pacientas guli ligoninėje dėl įvairių uždegimų, traumų bei atliekant implantacijas. „Tokios didesnės chirurginės intervencijos tikrai reikalauja ilgesnio gijimo, įvertindami paciento būklę tą nedarbingumo pažymėjimą galime išduoti“.
Po paprasto plombavimo pacientui neturėtų būti skiriamas nedarbingumo pažymėjimas. Tačiau, jei operacija sunkesnė, kai skiriami vaistai nuo skausmo, antibiotikai, veidas gali tinti, pažymėjimą tikrai galima gauti.
Privatūs kabinetai ir sutartys su „Sodra“
„Odontologai neišduoda nedarbingumo pažymėjimų vien dėl to, kad jie nėra sudarę sutarčių su „Sodra“. Visose viešose įstaigose pažymėjimai yra išduodami, o privatūs kabinetai sutarčių neturi, todėl nedarbingumo pažymėjimų jie išduoti ir negali“, - pasakojo vienas pašnekovas.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
„Išties labai retas atvejis, kad nedarbingumus dalintume dirbdami privačiose klinikose“, - sakė chirurgas. Pasak pašnekovo, nors dauguma privačių klinikų turi sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, mat yra suinteresuotos atlikti protezavimą su valstybės kompensacija, tačiau nedarbingumai yra dalinami retai. „Be to, sutartis su ligonių kasomis yra vienas dalykas, dar turėtų būti atskira sutartis ir su „Sodra“.“
„Sodros“ Panevėžio teritorinio skyriaus direktorius Alfonsas Petrauskas tvirtino, kad visos privačiai dirbančios klinikos ar odontologijos kabinetai gali savo pacientams išduoti nedarbingumo pažymėjimus, tereikia pasirašyti sutartį su „Sodra“. „Tai elementarus kreipimasis, visiškai nesudėtingas, todėl neįsivaizduoju, kodėl pacientai ir toliau vaikomi po kitas gydymo įstaigas.“
Praktiniai atvejai ir problema pacientui
Panevėžio miesto poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai, odontologė Ramunė Vedlugienė pasakojo, jau kuris laikas susiduriama su problema, kad privačiose odontologijos klinikose besigydantys pacientai po dantų implantavimo ar chirurginių burnos operacijų kreipiasi į savo šeimos gydytoją, kad šis išrašytų nedarbingumo pažymėjimą. Bėda, kad šeimos gydytojas be išsamesnių tyrimų to negali padaryti. Ar tikrai konkrečiu atveju reikalingas nedarbingumo pažymėjimas, nuspręsti turi teisę tik odontologijos specialistas. Tad šeimos gydytojas siunčia pas odontologą, o šis - jau pas antrinio lygio specialistą - burnos chirurgą, kuris įvertina būklę dėl uždegimo, taip pat kodėl ir koks gydymas yra reikalingas.
Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja odontologijai ir Lietuvos odontologų rūmų tarybos narė Santa Miežinienė tvirtino, kad tokie atvejai, kai privatūs odontologai savo pacientus siunčia šeimos gydytojams dėl nedarbingumo, nėra pavieniai. „Pacientai tiesiog atakuoja šeimos gydytojus, esą šie privalo išduoti nedarbingumo pažymą, nes taip sakė juos gydęs odontologas. Bet jie tikrai neprivalo.“
„Gaila ir pačių pacientų: kodėl žmogus po operacijos turi apvažiuoti kokias tris gydymo įstaigas, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą? O jam pažadama, kad atlikus operaciją užteks tik nuvažiuoti pas gydytoją ir pažymėjimą gaus. Taip neturėtų būti“, - tvirtino S. Miežinienė.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų bankroto rizika
Šeimos gydytojo perspektyva: papildomas administracinis krūvis
Kiek kitaip šią situaciją mato šeimos gydytoja, Šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Jurga Dūdienė: „Privačios įstaigos to vengia, nes tai yra biurokratinis, administracinis darbas. Mes, šeimos medicina, kartais būname kaip šiukšlių dėžė. (...) Šeimos gydytojai turi išrašyti ne tik nedarbingumo pažymėjimus, bet ir rekomenduotus nuskausminamuosius vaistus ir antibiotikus. Susiduriame su problema, kad pacientas turi papildomai kreiptis į dar vieną gydytoją ir šeimos gydytojai gauna papildomus pacientus, taigi turime atiminėti laiką iš suplanuotų, poliligotų, susirgusių, karščiuojančių ir visų kitų pacientų.“
„Gydytojai tikrai galėtų patys tai padaryti, reikia tik geranoriškumo, šiek tiek įgūdžių ir viskas įmanoma“, - dėstė J. Dūdienė. „Mes, šeimos gydytojai, visuomet paprašome savo pacientų: kai jūs būsite pas specialistą ir kai jums sakys, kad va, čia išrašys šeimos gydytojas, pasakykite, kad mes (šeimos gydytojai - LRT.lt) irgi turime savo suplanuotus pacientus, tikrai gali ir jie siuntimą parašyti. (...) Mes prašome, kad pacientai būtų aktyvūs ir tikrai žinotų, kad ir specialistai gali išrašyti siuntimus, nedarbingumo pažymėjimus ir vaistus.“
Praktiniai patarimai pacientui
- Prieš planinę sudėtingą odontologinę procedūrą (implantacija, kelių dantų šalinimas) pasitarkite su gydytoju dėl galimo gijimo laikotarpio ir ar reikalingas nedarbingumas.
- Jei gydymo įstaiga privati, paklauskite, ar turi sutartį su „Sodra“ ir ar gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą.
- Jei gydytojas žada išduoti pažymėjimą, paprašykite, kad tai būtų padaryta prieš išvykstant iš klinikos arba su aiškia informacija, kaip bus atliktas pratęsimas, jei reikės.
- Po procedūros, jei jaučiate, kad jūsų darbingumas sutrikęs (stiprus skausmas, tinimas, negalėjimas kalbėti ar dirbti), informuokite gydytoją, kuris atliko procedūrą - būtent jis turi vertinti poreikį skirti nedarbingumą.
- Jei šeimos gydytojas reikalauja papildomų tyrimų ar apžiūros, supraskite, kad tai daroma siekiant užtikrinti, jog nedarbingumas skirtas pagrįstai.
Dantų Implantai: Ką reikia žinoti apie šiuolaikinius sprendimus | Tomas Stumbrys
Dantų implantavimo mitai ir tiesa (santrauka)
- Mitas: Implantai labai skausmingi ir visiškai rizikingi. Tiesa: implantai yra viena iš patikimiausių metodikų, sėkmė - apie 96-99%.
- Mitas: Implantacija visuomet reiškia ilgą nedarbingumą. Tiesa: dažniausiai užtenka vietinės nejautros ir trumpalaikio gijimo; nedarbingumas reikalingas tik po sudėtingesnių chirurginių intervencijų.
- Mitas: Implantai dažnai „neprigyja“. Tiesa: prigijimą įtakoja paciento burnos higiena, ligos, rūkymas ir implanto kokybė.
- Mitas: Implantas matomas aplinkiniams. Tiesa: tinkamai protezuotas implantas vizualiai atkartoja natūralius dantis.
Gijimo procesas po implantacijos - trumpai
Įsriegus implantą, reikalingas laikas oseointegracijai: apatinis žandikaulis sugyja maždaug per 3 mėnesius, viršutinis - per 3-6 mėnesius. Tarp įsriegimo ir nuolatinio protezavimo galima turėti laikiną dantį. Po procedūros rekomenduojama: vartoti vaistus nuo skausmo, ilsėtis, šalinti tinimą ledu, valgyti skystą ir pravėsusį maistą, po kelių dienų sugrįžti prie įprastos burnos higienos.
Komplikacijos ir prevencija
Nors retai, tačiau gali kilti komplikacijų: nepakankamas kaulo kiekis, infekcija, implanto skilimas arba implanto judėjimas. Iki 3 proc. atvejų implantai gali būti atmetami. Norint sumažinti riziką, svarbu kokybiški implantai, gera burnos higiena, nerūkymas arba rūkymo sumažinimas bei, esant parafunkcijoms, naktinės apsaugos naudojimas.
Valstybinės garantijos ir kompensacijos
Valstybinės ligonių kasa (VLK) primena, kad teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamas sveikatos priežiūros (taip pat - ir odontologo) paslaugas turi tik privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys. Dėl odontologo paslaugų pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa, prie kurios asmuo yra prisirašęs.
Pirminio lygio odontologo paslaugoms siuntimo nereikia. Jei pasienis reikia specializuotos odontologinės pagalbos, pirminio lygio gydytojas odontologas išrašo siuntimą gydytojo odontologo specialisto konsultacijai gauti. Siuntimą gali išrašyti ne tik gydytojas odontologas, tačiau ir gydytojas specialistas, ir siuntime nurodoma trumpa anamnezė, objektyvūs duomenys, atlikti tyrimai, taikytas gydymas, preliminari diagnozė, siuntimo konsultuoti tikslas ir kokio gydytojo odontologo konsultacijos yra siunčiamas pacientas.
Santraukos pastebėjimai
- Teisiškai nedarbingumą turi skirti gydantis gydytojas - dažniausiai procedūrą atlikęs specialistas.
- Privatūs kabinetai gali išduoti pažymėjimus tik turėdami sutartį su „Sodra“; dauguma privačių klinikų to nedaro arba tai daro retai.
- Po mažų procedūrų nedarbingumas paprastai nereikalingas; dažniau skiriamas po chirurginių intervencijų.
- Pacientams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti apie galimybę gauti nedarbingumą ir, jei įmanoma, suderinti laisvas dienas pagal galimą gijimą.
tags: #gali #isduoti #stamatologas #nedarbingumo