Šiame straipsnyje aptarsime socialinių laidų poveikį visuomenei, įskaitant realybės šou, internetinę televiziją ir socialinių tinklų įtaką nuomonės formavimui bei socialiniam verslui.
Socialinė atsakomybė, žiniasklaida ir visuomenės lūkesčiai
Iki šių dienų nėra vieno visuotinai priimto įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) apibrėžimo. Kiekviena įmonė skirtingai supranta ir pateikia, ką jiems reiškia socialinė atsakomybė. Nors yra daugybė socialinės atsakomybės apibrėžimų, dažniausiai socialinė atsakomybė siejama su verslo ir visuomenės sąveiką, kuri skatina derinti įmonių veiksmus, tam, kad būtų išlaikyta pusiausvyra, siekiant ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės veiklos rezultatų. Daugeliui Lietuvos įmonių, ĮSA principų ir praktikos įgyvendinimas yra išties svarbus. Socialinės atsakomybės svarbą įrodo įmonių įgyvendinamos socialiai atsakingos iniciatyvos.
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pristato leidinį „Verslas ir socialinė atsakomybė: nuo koncepcijos praktikos link“, kuriame ne tik nagrinėjami socialinės atsakomybės teoriniai, koncepciniai aspektai ar probleminės sritys verslo sektoriuose, tačiau pristatomas ir LVK 2021 m. Leidinyje pristatoma net 14 Lietuvos organizacijų socialinės atsakomybės gerųjų pavyzdžių. Tarp jų: UAB ,,Kvapų namai“, AB ,,Lietuvos paštas“, UAB,, Yukon Advanced Optics Worldwide“, UAB ,,Emplastrum“, UAB ,,Mezgimo akademija“, UAB ,,Joniškio grūdai“, AB ,,Smiltynės perkėla“, UAB ,,ARIMEX“, VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, UAB ,,Visma Lietuva“, UAB ,,Tele2“, UAB ,,Scandagra“ ir UAB ,,KPMG Baltics“.
Įmonių geruosiuose pavyzdžiuose galite skaityti apie ĮSA pradžią organizacijose, darbuotojų įsitraukimą į socialines iniciatyvas, aplinkosauginius aspektus, bendruomeniškumą, socialines investicijas bei sąžiningą ir skaidrią įmonių veiklą. Visą informaciją atskleidė organizacijų atstovai, užimantys vadovaujančias pareigas arba pareigas, susijusiąs su įmonių socialinės atsakomybės realizavimu, savo srities ekspertai.
Realybės šou: asmeninio gyvenimo viešinimas ir žiūrovų dėmesys
Visuomenės narių poreikis atvirai kalbėti apie privataus gyvenimo detales, privertė žiniasklaidą taikytis prie visuomenės norų. Atsiradus technologinėms galimybėms, žiniasklaidos atstovai pradėjo kurti asmeninio gyvenimo viešinimo kanalus. Praėjus keliems metams nuo komercinių televizijų atsiradimo, buvo pradėti kurti realybės šou. Ten atvirai demonstruojamas vienoje patalpoje izoliuotų paprastų žmonių kasdieninis gyvenimas. Realybės šou transliacijos susilaukė didelio žiūrovų dėmesio. Kelis mėnesius trunkantis asmeninio gyvenimo demonstravimas išpopuliarino dalyvius.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Asmeninio gyvenimo viešinimas vyko dar prieš atsirandant realybės šou laidoms. Atlikus tyrimą, išaiškėjo, jog tiesioginio realybės šou poveikio socialinės medijos formai - socialiniam tinklui nėra. Asmeninio gyvenimo viešinimo kanalai priklauso nuo to laikotarpio komunikacijos priemonių. Žmonės, kurie pasirenka priklausyti daugumai, būti bendruomenės nariu, turi siekti būti pripažintam, turi prisitaikyti prie technologinių, kultūrinių pokyčių.
Internetinė televizija kaip kultūrinė jėga
Skaitmeninės žiniasklaidos karaliavimo eroje internetinė TV tapo svarbia kultūrine jėga, formuojančia pokalbius ir puoselėjančia bendruomenes taip, kaip dar prieš dešimtmetį buvo neįsivaizduojama. Internetinės televizijos atsiradimas iš esmės pakeitė žiniasklaidos vartojimą. Dauguma populiariųjų platformų peržengė tradicinio transliavimo ribas ir siūlo daugybę laidų ir filmų vienu mygtuko paspaudimu.
Internetinė TV padėjo kurti bendruomenes. Gerbėjai iš viso pasaulio bendrauja dėl bendrų interesų, aptarinėja ir analizuoja kiekvieną mėgstamų laidų aspektą. Šios bendruomenės, dažnai susikūrusios socialinės žiniasklaidos platformose ir forumuose, suteikia priklausymo jausmą ir erdvę bendraminčiams įsitraukti, teorizuoti ir išreikšti savo fandomiškumą. Socialinės žiniasklaidos platformos sustiprino internetinės televizijos įtaką, nes suteikė erdvę, kurioje galima akimirksniu reaguoti ir sąveikauti.
Tiesioginis transliavimas per laidų premjeras ar finalinius epizodus tapo bendruomeniniu įvykiu, sukuriančiu virtualų žiūrėjimo vakarėlį, kuriame žiūrovai gali dalytis įspūdžiais realiuoju laiku. Internetinė TV taip pat atliko svarbų vaidmenį skatinant įvairovę ir reprezentaciją. Visame pasaulyje veikiančios transliacijų platformos žiūrovus supažindino su įvairesnėmis istorijomis ir požiūriais.
Šios platformos tapo ne tik pramoga, bet ir vertingu švietimo šaltiniu. Dokumentiniai filmai ir edukacinės programos, skirtos mokslui, istorijai, kultūrai ir dabartiniams įvykiams, rado savo vietą transliacijos platformose. Nepaisant daugybės privalumų, internetinės televizijos įtaka neapsieina be iššūkių. Pavyzdžiui, žiūrėjimo be saiko reiškinys kelia susirūpinimą dėl jo poveikio psichikos sveikatai ir gyvenimo būdui.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialiniai tinklai: realybės iliuzija ir nuomonės formavimas
Laidoje „Nepatogūs klausimai“ apsilankiusi atlikėja Ieva Zasimauskaitė ėmė garsiai svarstyti apie iliuzijomis ir melu pagrįstą šių dienų kasdienybę. Jos nuomone, žmonės nori matyti ištobulintą realybę. „Reklama irgi negali būti, kad tu ateini su smirdančiais dantimis, be makiažo, reklamuoji kažkokį gražų dalyką - keista būtų. Tai man atrodo, kad telikas ir Instagramas yra tiesiog viena didelė reklama, kuri yra labai graži ir žmonės nori taip matyti“, - teigia laidos pašnekovė.
Socialiniais tinklais naudojamės visi, tačiau net ir atidžiai perskaitę naudojimosi jais taisykles atsakymus į šiuos klausimus rasite ne visada. „Jie tapo ta vieta, kurioje bent iš dalies galėjome reabilituoti socialumo poreikį. Tačiau čia mes ne tik būriavomės, bet ir laviruodami tarp faktų bei sąmokslo teorijų rinkome esminę socialinę valiutą - žinias ir paskalas. Maitindami smalsumą ir baimę ką nors praleisti, skaldėmės į nuomonių grupes, palaikėme savus didvyrius ir kūrėme memus apie tuos, kuriems nepritariame. Esminiu komunikacijos kanalu ši medija tapo ir žiniasklaidai, nuomonės lyderiams, įžymybėms bei, žinoma, verslui.
2019 metų Interneto laisvės ataskaitoje (angl. Freedom of the net report), remiantis įvairiais kriterijais, teigiama, kad laisvė internete ir socialiniuose tinkluose mažėja jau devintus metus iš eilės. Teigiama, kad investuojama į sofistikuotus piliečių elgsenos socialiniuose tinkluose sekimo algoritmus. Pavienės žinutės, sekamos grupės ar asmenys, paliekami komentarai, nuotraukos iš skirtingų vietų ir kita elgsena pavieniui gali atrodyti kaip bereikšmiai fragmentai, tačiau, sujungus visa tai į visumą ir sekant kurį laiką, pasitelkiant dirbtinio intelekto interpretacijas ir elgsenos dėsningumo algoritmus, žmogų galima profiliuoti nuspėjant jo elgseną komerciniame, politiniame ar kitame kontekste.
„Neretai įvairūs suvaržymai yra pateisinami valstybės intereso sumetimais. Nors interneto sekimas dažnai asocijuojasi su tokiomis šalimis kaip Kinija, Iranas ar Rusija, elgsena sekama ir demokratinėse valstybėse. Nors populiariausių socialinių tinklų kūrėjai bei vadovai yra demokratinių šalių atstovai - tai leidžia tikėtis gerų sekimo intencijų, - kai kurie sekimo atvejai, tokie kaip politinių pažiūrų, studentų elgsenos ar įvairių aktyvistų, žurnalistų ir protestuotojų turinio monitoringas, neatrodo labai demokratiškai. Ir tai savaime suprantama - milžiniška didžiųjų duomenų suteikiama galia yra iššūkis kiekvienam, turinčiam bent menkiausią galimybę prie jos prisiliesti“, - teigia J.LRT.lt pašnekovas prisiminė prieš dvejus metus pasaulį sukrėtusį „Cambridge Analitica“ skandalą, kai išaiškėjo, kad privatūs feisbuko vartotojų duomenys buvo perduoti trečiosioms šalims.
Tiek mokslininkai, tiek psichologai pripažįsta, kad socialiniai tinklai yra efektyvi poveikio darymo priemonė. „Tai mums įrodė, kad socialiniai tinklai geba ne tik vartoti mūsų laiką, dėmesį, emocijas, duomenis, bet ir koreguoti nuomonę, vertybinę stovėseną, galiausiai - elgseną. Ir išties bet kas, kas mūsų dienoje užima tiek laiko (vartotojai socialiniuose tinkluose praleidžia nuo keliasdešimties minučių iki valandų, o vidutiniškai 2 val. 24 min., remiantis „We are social“ 2020 m. Taigi, šis adiktyvus mūsų nebūtinai teisingai nuomonei pataikaujantis mechanizmas kartu su komerciniu, politiniu ar bet kokiu kitu turiniu kuria savotišką realybės iliuziją, kurioje be kritinio mąstymo užstrigti pavojinga. „Brexit“ ir kiti atvejai rodo, kad socialiniai tinklai gali tapti itin galinga dezinformacijos ir propagandos mašina, keičiančia net tai, kas atrodė akivaizdu“, - sakė J.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Pastaraisiais metais socialiniai tinklai keitė ir žurnalistikos sąvoką, privertė žurnalistus veikti interaktyviau, o visuomenei suteikė teisę laisvai reikšti nuomonę, dalytis naujienomis. Tiesa, vis dar nėra iki galo aišku, kas atsakingas už visuomenės narių skleidžiamas naujienas ir informaciją. „Socialiniai tinklai mums rodo tokį turinį, kokį mes dažniausiai žiūrime, pagal raktažodžius, kurių ieškome, pagal straipsnius, kuriuos skaitome, ir netgi pagal nuotraukas, kurias skelbiame. Specialios programos sugeba atpažinti veidus, susieti su paskyros informacija ir mūsų paieškos raktažodžiais, todėl socialiniai tinklai turi apie mus labai daug informacijos. Ne veltui sakoma, kad socialiniai tinklai pažįsta mus geriau nei mes patys save. Duomenys apie mus gali praversti ir formuojant mūsų nuomonę. Pavyzdžiui, pagal mūsų emocijas galima nustatyti, kada esame paveikiausi arba kurie žmonės yra linkę keisti nuomonę. Jie ir bus tam tikros informacijos taikinys. Formuoti nuomonę galima sąmoningai siunčiant mums tam tikrą turinį arba ne...
Socialinis verslas ir jo ryšys su žiniasklaida
Socialinis verslas - klestinčios ir įgalintos visuomenės pagrindas. „Didėjantis socialinio verslo poreikis ir stiprėjanti socialinio verslo bendruomenė bei pastarojo laikotarpio iššūkiai kuria paskatas priimti skubius sprendimus. Socialinis verslas atlieka svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas bei integruojant pažeidžiamas visuomenės grupes į darbo rinką, užtikrinant pramonės plėtrą ir įgalinimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Socialinio verslo dėka gali būti minimalizuojami ekonominės krizės padariniai įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir ekosistemose“, - įsitikinusi V. Pasak V. Bražiūnaitės, užsienio šalių praktika rodo, kad tik visų pagrindinių ekosistemos dalyvių pastangų dėka socialinė ekonomika gali sėkmingai vystytis ir kurti pridėtinę vertę visai šalies ekonomikai.
Europos Sąjungos lygmeniu yra virš 13 milijonų žmonių, kurie dirba socialinės ekonomikos įmonėse. Per pastarojo dešimtmečio ekonomikos krizes, socialinis verslas parodė nepaprastą gebėjimą prisidėti prie visuomenės atsparumo stiprinimo ir kūrimo bei pademonstravo mokėjimą suvaldyti esminius pokyčius. „Šio sektoriaus organizacijos pralenkė kitus sektorius ir sukūrė virš 12 proc. darbo vietų ES, kartu spręsdamos pagrindines visuomenei kylančias problemas. Kitose pasaulio šalyse verslo, kuris glaudžiai susijęs su visuomenės iššūkiais, idėja taip pat yra populiari bei ypač vertinama ir skatinama valdžios institucijų. Socialinio verslo sektoriaus organizacijų kuriama didžiulė pridėtinė vertė jau seniai patraukė tokių užsienio valstybių kaip Kanada, Singapūras, Izraelis ir kt. dėmesį“, - komentuoja V. Bražiūnaitė.
Iššūkiai Lietuvoje
Deja, socialiniai verslai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais. „Pastebimas susiskaldymas, stabilumo, skaidrumo trūkumas priimant su socialiniu verslu susijusius sprendimus. ES investicijų paraiškų vertinimo ir administravimo sistema yra per sudėtinga ir per daug biurokratinė socialinio verslo praktikams. Dar daugiau, nėra finansinių priemonių socialiniams startuoliams išbandyti (patikrinti) socialinę inovaciją ir įvertinti jos tinkamumą konkrečiam kontekstui“, - teigia V. Bražiūnaitė.
Pasak LISVA vadovės, Lietuvoje socialiniam verslui trūksta kultūrinio pamato, nes tai vis dar sąlyginai nauja veiklos forma. Tad trūksta ir atpažįstamos socialinio verslo tapatybės. Tai yra iš dalies ir dėl vieningos strategijos ar supratimo iš valstybės institucijų trūkumo. Dažniau minėti „socialinio verslo“ sąvoką paskatintų tikslinės valstybės institucijų finansinės paskatos. Taip pat būtų pravartus ir teigiamas visuomenės požiūris į socialinį verslą, palaikymas, įvertinimas, formuojantis socialinio verslo žinomumą, gerą reputaciją.
„Socialinis verslas, veikdamas savo ekspertinėje socialinio poveikio srityje, dažnai pritrūksta vidinių išteklių, būtinų sėkmingam verslo modeliui plėtoti: investicijų į veiklų bandymą ir gryninimą, paslaugų ar produktų pasiūlą, prekės ženklo atpažįstamumo didinimą, poveikio matavimo nuoseklumą, taip pat pritrūksta laiko ir gebėjimų advokatavimui“, - dalijasi V.
Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją bei analizuojant galimus iššūkius, prieš artėjančius Seimo rinkimus LISVA pateikė politinėms partijoms pasiūlymus socialinio verslo sektoriaus plėtrai Lietuvoje stiprinti. „Rekomenduojame labiau įtraukti socialinius partnerius į sprendimų, susijusių su socialiniu verslu, priėmimą. Siūlytina inicijuoti Socialinio verslo tarybos įkūrimą, kuri būtų sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, skėtinių organizacijų atstovų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad socialinis verslas kaip veikla, sprendžianti mūsų visuomenei kylančius iššūkius, būtų kompleksiškai įtraukta į strateginius šalies dokumentus, ES finansinio periodo planus ir į pagalbos ekonomikai planus“, - vardija V. Bražiūnaitė.
V. Bražiūnaitė atkreipia dėmesį, kad svarbu, jog būtų skatinamas finansinių priemonių socialiniams startuoliams atsiradimas, kad šie turėtų galimybę eksperimentuoti ir išbandyti (patikrinti) socialines inovacijas bei įvertinti tinkamumą konkrečiam kontekstui. Dabartinės priemonės yra pavienės, joms trūksta kompleksiškumo bei konteksto, nes buvo konstruojamos nesitariant su socialiniais partneriais.
Taip pat LISVA vadovė pažymi, kad vienas iš siūlymų yra, jog šalia tinkamo reglamentavimo ir skatinimo priemonių, reiktų stiprinti verslumo kompetencijas, telkti bendruomenę ir nuolatines mentorystės paslaugas investicijų, plėtros, poveikio matavimo ir kitais aktualiais klausimais.
Socialinė dokumentika: proga suprasti ir keisti
Išskirtiniame interviu, bendraudamas su „Go3“ atstovu Žilvaru Zinkevičiumi, scenarijaus autorius, režisierius ir operatorius Raimundas Kižys sutiko pasidalinti apie žmogiškumo paieškas nematomoje Lietuvos pusėje. Kaip sekėsi vienam lankytis pavojingiausiose vietose ir išvengti nemalonumų, kaip kūrė istorijas apie žmones, kurių veikėjų visuomenė baidosi ir laiko svetimais: Kaip Jums kilo idėja kurti turinį apie soc. atskirtį? Mano karjera prasidėjo reklamoje. Prieš kokius tris metus išėjau iš darbo ir pradėjau ieškoti ką gyvenime prasmingo veikti. Supratau, kad be filmavimų būti negaliu. Supratau, kad man įdomiau kurti kitokį turinį, o ne „jogurtui reklamas daryti“ (juokiasi). Nuo seno traukė įvairių priklausomybių, benamystės temos.
Pradžia turbūt buvo kaip daugeliui, negražus tas žodis „egzotika“, bet tai ko nematome, kažkas uždrausto, pavojingo. Viskas prasidėjo nuo kažko? Ieškojau ką prasmingo veikti gyvenime ir pradėjau ieškoti pažinčių, kontaktų bei bendrauti su užribio žmonėmis. Pirmiausia ėjau į tuos rajonus ir vietas, kur žmonės su sunkumais būna, pvz. Stotis, labdaros valgyklos. Pradėjau bendrauti su tikslu nufilmuoti ir taip įsibėgėjo viskas. Pažinau daug žmonių, kurie pateko į užribį - neteko darbo, namų, prasidėjo priklausomybės.
Pradėjus su jais kalbėtis, paaiškėjo, kad visi šie žmonės yra tokie patys kaip mes, jų gyvenimai įprasti, tik aplinkybės susidėliojo kitaip. Tai mane užkabino ir pradėjau filmuoti. Kokia kilmė pavadinimo „Ribos“? Ribų pavadinimas kilo iš atsakymų paieškos į klausimą - kur yra riba tarp „normalaus“ visuomenės dalyvio ir tarp tų žmonių, kuriuos mes nurašome į užribį. Kada įvyksta socialinė atskirtis, ką reikia padaryti ir kas turi nutikti, kad joje atsirastum? Kas nusprendžia - tu užribyje, atskirtyje, ar dar ne?
Su labai daug pašnekovų bendravote, pagal kokius kriterijus atsirinkote ką rodysite „Ribose“? Per tiek laiko kol aš tą darau, tai atsirado savotiška „uoslė“ žmonių/personažų atrankoje. Aš ieškojau socialinės atskirties žmonių ir kas galėtų tai atspindėti Lietuvoje - benamystės, įvairios priklausomybės, psichologiniai sutrikimai. Ieškojau tų aplinkų, kur visa tai vyksta. Tose aplinkose ieškojau personažų, veikėjų, kuriuos galėčiau nufilmuoti. Viskas vyko labai chaotiškai ir greitai. Viską, kas tik šaudavo į galvą, užsirašydavau ant balto lapo ir belsdavausi - į nakvynės namus, „žemo slenksčio” kabinetus, apleistus pastatus, palapines atokiose miesto vietose.
Kiek užtruko pasiruošimas soc. dokumentikos filmavimui? „Ribos“ pradėtos filmuoti šių metų pradžioje. Ilgas įdirbis, sukinėjimasis, klausinėjimas. Pagrindinis iššūkis buvo surasti žmonių, kurie būtų susidūrę su soc. atskirtimi ir nesibaidytų vaizdo kamerų. Ar filmavote viską vienas? Jus galima vadinti ir scenarijaus autoriumi, ir režisieriumi, ir operatoriumi? Ir prodiuseriu (juokiasi). Iš tiesų, kai aš esu vienas, man lengviau bendraujasi su žmogumi, ir nebūtinai, kad užribis ar ne užribis, nuoširdesnis pokalbis tiesiog būna.
Kiekviena dalis, tai kaip savarankiški kūriniai, su atskira istorija, su savo priešistore. Prieš filmavimą man reikėdavo susitikti kartą, antrą, ar net dešimt kartų, o su kai kuriais personažais bendrauju ir toliau. Susitikdavome tiek kartų, kad suprastų pašnekovai kodėl aš tai darau ir tik tada filmavimo etapas prasidėdavo. Galiu pasakyti, kad filmavimas buvo pati lengviausia proceso dalis.
Projektais grįsti sprendimai ir NVO vaidmuo
Projekto trukmė: 2025-2028. Projekto tikslas: didinti visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų (toliau - NVO) pilietinį dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, suteikiant pilietinei visuomenei daugiau galių ir stiprinant jos dalyvavimą sprendimų priėmimo procese bei gerinant pilietinės visuomenės organizacijų kokybę. Projekto partneriai: lydinčioji organizacija - Nacionalinė NVO koalicija, kiti partneriai -Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Lietuvos socialinio verslo asociacija.
Projekto trukmė: 2024-2029 m. Projekto trukmė: 2025-2026. Projekto tikslas: užtikrinti tvarią NIPC finansinę padėtį, viešinant ir skaidrinant organizaciją bei optimizuojant vykdomas veiklas. Projekto trukmė: 2024. Projekto tikslas: Projekto tikslas -vykdyti konsultavimo veiklas ir efektyvinti Priemonės 18-oje savivaldybių (Alytaus miesto ir Alytaus rajono, Birštono, Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Kauno miesto, Kėdainių, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono, Panevėžio, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono, Švenčionių, Tauragės, Trakų, Vilniaus rajono, Zarasų rajono) administravimą, stiprinti bendruomenines organizacijas teikiant joms mentorystės paslaugas vykdant bendruomeninės veiklos stiprinimo projektus ir skatinti vietos bendruomenių įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus.
Projekto trukmė: 2023. Projekto tikslas: Projekto tikslas - vykdyti konsultavimo veiklas ir efektyvinti Priemonės 17-oje savivaldybių (Birštono, Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Kauno miesto, Kėdainių, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono, Panevėžio, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono, Švenčionių, Tauragės, Trakų, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono, Zarasų rajono) administravimą, stiprinti bendruomenines organizacijas teikiant joms mentorystės paslaugas vykdant bendruomeninės veiklos stiprinimo projektus ir skatinti vietos bendruomenių įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus.
Projekto tikslas: didinti viešųjų paslaugų teikimo kokybę, skaidrumą ir lankstumą, diegiant gero valdymo principus savivaldybėse bei stiprinant NVO tarybų veiklą. Projektas tęstinis, jo įgyvendinimo metu buvo sprendžiama viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo problema Lietuvos savivaldybėse, siekiant atverti jų duomenis ir tobulinti viešųjų paslaugų sistemą, į jų teikimą įtraukiant NVO ir bendruomenes.
Buvo analizuojama visų 60 Lietuvos savivaldybių pažanga įgyvendinant laipsnišką viešųjų paslaugų perdavimą NVO ir bendruomenėms, teikiama metodinė pagalba savivaldybėms ir NVO bei stiprinamas jų tarpusavio bendradarbiavimas organizuojant regioninius NVO forumus visose Lietuvos apskrityse gerosios patirties dalinimuisi. Teikiama informacija, konsultacijos, metodinė pagalba jau veikiančioms NVO ir visuomenei dėl NVO sektoriaus ir galimybių įkurti NVO.
Dokumentinių laidų ir socialinio verslo sinergija
Dokumentika apie socialinę atskirtį „Ribos“ - nuo lapkričio 13 d. „Go3“ televizijoje. Projekto trukmė: 2025-2028. Projekto tikslas: didinti visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų pilietinį dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, suteikiant pilietinei visuomenei daugiau galių ir stiprinant jos dalyvavimą sprendimų priėmimo procese bei gerinant pilietinės visuomenės organizacijų kokybę.
Projekto pavadinimas labai prasmingas - kol nepažįsti žmogaus, gali apie jį susidaryti klaidingą įvaizdį, o pabendravus, nuomonė neretai kardinaliai pasikeičia. Siekiant įgyvendinti projekto tikslą, buvo keliami šie uždaviniai: 1) surengti edukacinius interaktyvius viešus renginius visose Lietuvos apskrityse; 2) įgyvendinti toleranciją skatinančią visuomenės informavimo kampaniją. Projektu buvo siekiama parodyti Lietuvos visuomenei trečiųjų šalių piliečių (įskaitant pabėgėlius ir asmenų be pilietybės) teikiamą pridėtinę vertę, atskleisti, kad jų gyvenimas ir mokymasis Lietuvoje yra naudingas ir atskirai bendruomenei, ir visai šaliai.
Socialinė dokumentika kaip pokalbio pradžia
Dokumentiniai filmai ir edukacinės programos, skirtos mokslui, istorijai, kultūrai ir dabartiniams įvykiams, rado savo vietą transliacijos platformose. Internetinė TV yra ne tik technologinis stebuklas, bet ir socialinis reiškinys, iš naujo apibrėžęs pramogų ir žiniasklaidos kraštovaizdį. Skatindama socialinius pokalbius, kurdama bendruomenes, skatindama įvairovę ir siūlydama šviečiamąjį turinį, internetinė televizija įsitvirtino kaip svarbi kultūrinė jėga šiuolaikiniame pasaulyje.
Manau, kad galima drąsiai vartoti žodį „reikėtų“ pažiūrėti. „Ribos“ yra vienintelė tokio tipo laida, kuri yra apie socialinę atskirtį ir ją pateikia taip, kad būtų įdomu žmonėms, kuriems soc. atskirtis visiškai nėra aktuali. Tokio formato nėra Lietuvoje, nelabai ir užsienyje yra. Tai tarsi dešimt trumpų dokumentinių filmų, atskirų istorijų. Rodoma taip kaip yra, nėra bandoma kelti gailestį ar šleikštulį. Nėra nei pagražinta tikrovė, nei pajuodinta.
tags: #socialines #dokumentikos #laidu #itaka