Per pastaruosius metus socialiniai tinklai tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, keičiančia ne tik bendravimo būdus, bet ir literatūros suvokimą, rašytojo bei skaitytojo santykį. Kauno literatūros savaitės festivalio metu Kauno menininkų namuose apie socialinių tinklų įtaką mūsų gyvenimams diskutavo keturi rašytojai: Judith Zander (Vokietija), Joelis Haahtela (Suomija), Julia Cimafejeva (Baltarusija) ir Martina Vidaić (Kroatija).
Rašytojų patirtys: nuo atsisakymo iki būtinybės
J. Zander nepritaria prof. Leonido Donskio 2013 m. mintiai, kad būsime priversti naudoti technologijas, nes be jų jausimės atskirti. Rašytoja teigia, kad pati nesinaudoja socialiniais tinklais ir niekada nebuvo priversta to daryti. Kūrėja iš Vokietijos save apibūdina kaip senamadišką ir džiaugiasi, kad gali gyventi ir kurti nesidalindama savo asmeniniu gyvenimu internete. Paklausta, kaip ji pasiekia savo skaitytojus, poetė atsakė: „Negaliu kontroliuoti, kokie skaitytojai pasieks mano kūrybą, - tai ne nuo manęs priklauso. Man svarbiausia - rašyti knygas ir išreikšti save. Visa kita - antraeiliai dalykai.“
M. Vidaić juokauja, jog yra „žymi tuo, kad nesinaudoja socialiniais tinklais“. Kai laimėjo prestižinę Gorano premiją, spaudoje pasirodė straipsnių, kuriuose buvo akcentuota, kad autorė neturi net feisbuko paskyros. Pasak M. Vidaić, socialiniai tinklai ją aplenkė - kai jie išpopuliarėjo, ji jau buvo suaugusi, todėl nejautė spaudimo ar poreikio susikurti paskyrą. „Nesu socialus žmogus. Su artimaisiais bendrauju kitaip, o stebėti senus pažįstamus man neįdomu“, - sako rašytoja.
Priešingą poziciją išdėstė baltarusių poetė ir vertėja J. Cimafejeva, dėl politinių priežasčių emigravusi iš gimtosios šalies ir gyvenanti užsienyje: socialiniai tinklai jai - būtinybė. „Baltarusių literatūra - daugiausia internete“, - teigia kūrėja, nes nepriklausoma spauda šalyje draudžiama ir valdžios kontroliuojama. Kartu ji atkreipia dėmesį į pavojus: Baltarusijoje žmonės gali būti įkalinti vien už tai, kad seka puslapius, nepalankius valdžiai. Todėl rašytoja džiaugiasi, kad gali laisvai skelbti turinį virtualiojoje erdvėje.
J. Haahtela pabrėžia, kad socialiniai tinklai išnaudoja mūsų poreikį priklausyti - algoritmai kuria bendruomeniškumo iliuziją, bet kartu formuoja pavojingus socialinius burbulus. „Gyvename informacijos perkrovos pasaulyje. Svečias sakė bandęs naudotis socialinėmis medijomis, tačiau jų atsisakė, nes pasak rašytojo, tai vargina, atima galimybę susitelkti, o informacijos perteklius išderina vidinį nuoseklumą.“
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
„Brain rot“: informacijos pertekliaus poveikis skaitymui
Kita diskusijų tema - apie išpopuliarėjusį terminą „brain rot“ (lietuviškas atitikmuo būtų „smegenų puvimas“), kurį 2024 m. „Oxford University Press“ išrinko Metų žodžiu. Šis terminas vartojamas protinių gebėjimų silpnėjimui, atsirandančiam dėl nuolatinio, perteklinio ir paviršutiniško turinio vartojimo, ypač socialiniuose tinkluose, apibūdinti. Diskusijoje svarstyta, ar „brain rot“ daro įtaką literatūros skaitymo įpročiams ir rašytojo ir skaitytojo santykiui šiuolaikiniame informacijos sraute.
J. Zander ryžtingai pasisakė, kad kuria ilgus sakinius ir nesijaučia atsakinga už skaitytojus, kad jiems bus per sudėtinga perskaityti. „Mano knygos - ne kiekvienam“, - teigė ji ir pabrėžė, kad rašo tai, ką pati nori skaityti, o rašymo įpročių neketina keisti. J. Zander yra pavyzdys, kad galima gyventi kitaip - be nuolatinio viešumo, socialinių tinklų dominavimo - ir jaustis laimingai.
J. Cimafejeva dalijosi asmenine patirtimi - dėl 2020 m. Baltarusijoje kilusių protestų ir karo Ukrainoje ji nuolat jautė stresą, paveikusį ir jos santykį su literatūra: „Negalėjau susikaupti, galvojau, gal man disleksija...“ Visgi ilgainiui poetė pastebėjo, kad pradėjo prie šio streso prisitaikyti. Nors J. Cimafejeva teigia pati jaučianti „brain rot“ simptomų - išsiblaškymą ir nuovargį dėl informacijos pertekliaus, ji mato ir socialinių tinklų šviesiąją pusę.
Psichologai ir neurologai: dopamino mechanizmai ir įpročiai
Skaitmeninės etikos centro ekspertas, LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos vadovas, klinikinis psichologas dr. Julius Burkauskas pažymi, kad mūsų įsitraukimas į socialinius tinklus yra susijęs su dopamino sistemos aktyvavimusi. „Būtent dopaminas yra atsakingas už malonumo ir apdovanojimo pojūtį, o to mes socialiniuose tinkluose per patiktukus, per domėjimąsi mūsų viešinamu turiniu gauname apsčiai. Šis procesas sukuria teigiamą ryšį, skatinantį mus vėl ir vėl juos sugrįžti, kad gautume tą teigiamą efektą“, - sako J. Burkauskas.
Pasak jo, užtenka nuo 21 iki 42 dienų, kad susiformuotų įprotis: „Ten, kur leidžiame laiką, kur kartojame kažkokį elgesį, atsiranda įprotis. Jam susiformuoti užtenka nuo 21 iki 42 dienų, priklausomai nuo veiklos sudėtingumo.“ Dėl nuolatinio socialinių tinklų naudojimo gali formuotis įprotis, kuris vėliau sunkiai keičiasi, o kaip vieną iš simptomų klientai nurodo didžiulį protinį nuovargį. „Jis atsiranda dėl to, kiek smegenų resursų panaudoja socialiniai tinklai. Juose esantis turinys - itin įtraukus, dėmesį ten sukoncentruojame labai stipriai. Vadinasi, didžiuliai mūsų protiniai resursai yra sutelkti į tą veiklą“, - pabrėžia dr. Burkauskas.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Gydyti protinį nuovargį yra žymiai sudėtingiau nei fizinį: „Fiziškai atsistatyti gali užtekti poros dienų - nueiti į baseiną, pailsinti kūną. Protiniam nuovargiui gydyti reikia sudėtingesnių metodų - ir aiškios rutinos, ir tam tikro poilsio jau nebe su didele stimuliacija“, - sako mokslininkas.
Algoritmai, įtraukimas ir literatūros matomumas
Su „Tele2“ skaitmeninio turinio vadove J. Antropik kalbėta apie tai, kaip veikia socialiniai tinklai ir pagal ką parenkamas matomas turinys. Socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Algoritmai dažnai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų - veikia sniego gniūžtės principas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kokio turinio tipą labiau mėgstate; jei visuomet žiūrite vaizdo turinį, draugo įkelta statinė nuotrauka, pasak algoritmų, jums gali būti mažiau įdomi.
Algoritmai analizuoja, kas jus domina, ir siūlo dar daugiau panašaus turinio. „Iššūkis kiekvienam vartotojui yra atsispirti tokiam individualizuotam turiniui. Padarykite testą ir pabandykite (su jų leidimu) pažiūrėti artimųjų matomą turinį. Jeigu jūsų pomėgiai skirtingi, pamatysite, kad būnant tame pačiame socialiniame tinkle jausmas - lyg būtumėte kitame pasaulyje.“
Socialiniuose tinkluose vis daugiau autorių pasitelkia platformas siekdami dėmesio ir matomumo. Tačiau diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad skaitytojus galima pasiekti ir kitais būdais - pavyzdžiui, duodant interviu ar rengiant susitikimus su skaitytojais bibliotekose. J. Haahtela rašytojo kelią pradėjo dar iki socialinių medijų išpopuliarėjimo, todėl ir nuolatinis rodymasis viešumoje jam nebūtinas: „Man lengviau - rašau jau 25 metus, žmonės mane pažįsta. Ne visada reikia rodytis. Kitaip - geriau išlikti paslaptingesniam.“
Literatūra kaip atsvara išsiblaškymui
Diskusijos pabaigoje buvo keliamas klausimas: kaip išlaikyti dėmesį ir ar literatūra gali būti atsvara „brain rot“? J. Cimafejevos nuomone, ne visa literatūra turi gydomąją galią, bet tam tikri tekstai, ypač poezijos, gali padėti atgauti vidinę pusiausvyrą. Ar literatūra gali išspręsti dėmesio išlaikymo ir susikaupimo problemas? J. Zander pridūrė, kad socialinių tinklų kultūra ją glumina - pasak jos, ten dominuoja nuolatinis dėmesio poreikis ir noras gauti patvirtinimą, kad ką nors darai gerai.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kalba, stilistika ir socialinių tinklų poveikis
Socialiniuose tinkluose visi grotažymėse išsireiškia angliškai, todėl natūraliai lietuvių kalbos vartojimas mažėja. Vertimų biuro „Ars libri“ darbuotojai pastebi, kad žiniasklaida daro labai didelį poveikį kalbos vartojimui. Socialinėje erdvėje vartojami žodžiai greitai prigyja ir lietuvių kalboje, todėl svetimžodžių vartojimas jau nieko nebestebina. Mes ne tik rašome frazes, kaip padarykite „selfie“ ar rytoj mūsų laukia „meetas“, bet taip pradėjome net kalbėti.
Akronimų vartojimas išaugo kartu su telefonais; pirmieji buvo „SMS“, vėliau vietoje lietuviško „gerai“ atsirado „ok“. Jaustukai (emoji) tapo neišvengiama rašytinio bendravimo dalimi. Vertimų biuro darbuotojai pastebi, kad įvairios šypsenėlės atsiranda net ir ne per daug oficialiuose susirašinėjimuose, tai tarsi parodo glaudesnį ryšį ir leidžia išreikšti jausmus, kuomet kartais būna sunku ką nors pasakyti žodžiais.
Kalbininkai stengiasi išsaugoti kuo mažiau pakitusią kalbą ir kuria lietuviškus atitikmenis naujiesiems svetimybėms. Tačiau, dirbant su kalba, manoma, kad viskas nėra tik balta ar juoda: net ir žinučių kalbos žalą matantys specialistai sako, jog su trumpiniais ir angliškais posakiais kalboje jokiu būdu nereikia kovoti, nes tai neįmanoma.
Teigiama pusė: ryšiai, informacija ir galimybės
Kalbėdami apie socialinius tinklus nevertėtų pamiršti jų teigiamų savybių. Psichologas P. Rakštikas teigia, kad socialiniai tinklai iš pradžių buvo skirti kurti ir palaikyti ryšius. „Naudodamiesi socialiniais tinklais turime galimybę palaikyti ryšį su kur kas daugiau žmonių, nei gebame fiziškai. Ir tai nereiškia, kad tie žmonės mums yra nereikšmingi, jeigu su jais rečiau matomės fiziškai, nes tiesiog turime galimybę palaikyti ryšį tokiu būdu.“
Socialiniai tinklai taip pat suteikia galimybę greitai gauti aktualią informaciją, pavyzdžiui, katastrofų atvejais ir leidžia greitai pranešti didesniam ratui žmonių apie svarbius dalykus. Taip pat jie padeda plėsti žinias, dalyvauti diskusijose ir rasti bendraminčių, net jei jie gyvena kitame pasaulio gale.
Problemos ir praktiniai patarimai: kaip apsaugoti dėmesį ir vaikų psichiką
Per ilgas laikas praleistas socialiniuose tinkluose gali sukelti emocinius sunkumus, tokius kaip nerimas, pavydas ir depresija, ypač kai žmonės pradeda lyginti savo gyvenimą su kitų vartotojų rodomu „idealizuotu“ įvaizdžiu. Yra keli ženklai, kurie rodo, kad socialinių tinklų naudojimas daro neigiamą poveikį: nuolatinis poreikis tikrinti pranešimus ar slinkti naujienų srautu be aiškios priežasties; sunkumai reiškiant mintis gimtąja kalba dėl užsienio kalbų dominavimo; emocinė priklausomybė.
Kaip tėvai gali apsaugoti vaikus nuo socialinių tinklų daromos žalos? Atminkite, kad neprivalote leisti vaikui naudotis socialiniais tinklais. Jei leidžiate, nustatykite naudojimosi taisykles, pavyzdžiui, kada ir kiek jis galės juose naršyti, ir paaiškinkite, kodėl to reikia. Sveikatos priežiūros specialistai įspėja apie socialinių tinklų poveikį jaunų žmonių psichinei sveikatai.
P. Rakštikas pabrėžia, kad svarbūs aspektai - naudojimo kiekis ir būdas. „Priklausomai nuo to, kokiu būdu juos naudojame, pasireiškia ir poveikis, kurį patiriame. Turbūt idealiausias variantas yra, jeigu juos naudojame ribotą laiką ir įsitraukdami.“ Jis ragina stebėti du momentus: kaip pradedame naudoti socialinius tinklus ir kaip jaučiamės nustoję tai daryti. Jeigu naudojamės jais nejučia arba baigiame su suirzimu, nusiminimu ar dirglumu, tai ženklas riboti naudojimą.
Praktiški būdai mažinti neigiamą poveikį
- Nustatykite laiko ribas konkrečioms programėlėms ir naudokite telefono funkcijas, blokuojančias perviršį.
- Perstumdykite programėles į aplankus arba giliau telefono meniu, kad sumažintumėte automatinį atidarymą.
- Išjunkite socialinių tinklų pranešimus ir tikrinkite juos kelis kartus per dieną.
- Atsisakykite telefono bent valandą ar dvi prieš miegą; pabandykite dienas be interneto savaitgaliais.
- Skirkite dedikuotą laiką skaitymui - literatūra gali padėti atgauti susikaupimą ir vidinę pusiausvyrą.
- Jeigu jaučiate priklausomybę ar sunkų protinį nuovargį, kreipkitės į specialistą dėl aiškios rutinos ir gydymo plano.
Valstybės ir visuomenės reakcija
2025 m. įvairiose šalyse valdžios atstovai išreiškė susirūpinimą dėl socialinių tinklų poveikio jauniems žmonėms. Vienoje šalyje uždrausta naudotis socialiniais tinklais jaunesniems nei 16 metų asmenims. Įdomu, kad socialinių tinklų daromą žalą pastebi ir patys jaunuoliai. Remiantis tyrimų centro „Pew Research Center“ Jungtinėse Valstijose atliktos apklausos duomenimis, kurie buvo išleisti 2025 m., sveikatos priežiūros specialistai įspėja apie socialinių tinklų poveikį jaunų žmonių psichinei sveikatai.
Kaip literatūra gali išlikti reikšminga šiame kontekste
Literatūra, ypač ilgesni tekstai ir poezija, gali padėti kovoti su paviršutiniškumo kultūra ir atkurti gebėjimą susitelkti. Tačiau ne visi tekstai turi vienodą poveikį: tam tikri kūriniai gali paremti refleksiją, tylą ir gilų dėmesį, o tai yra svarbu atstatant protinį stabilumą. Rašytojai, kurie atsisako nuolatinio viešinimosi, kartu primena, kad kūryba gali egzistuoti nepriklausomai nuo socialinių tinklų - svarbiausia yra rašyti knygas ir išreikšti save.
Trumpa lentelė: socialinių tinklų poveikio literatūrai aspektai
| Aspektas | Teigiama | Neigiama |
|---|---|---|
| Matomumas autoriui | Greitas pasiekiamumas, plačios auditorijos | Priklausomybė nuo algoritmo, paviršutiniškas dėmesys |
| Skaitymo įpročiai | Lengvas prieinamumas prie tekstų | Informacijos perkrova, „brain rot“, trumpas dėmesys |
| Kalba ir stilius | Naujos frazės, greitas kalbos atsinaujinimas | Anglicizmai, sutrumpėjusi sintaksė, žinučių kalba |
| Psichikos sveikata | Ryšys su bendraminčiais, paramos tinklai | Protinis nuovargis, nerimas, priklausomybė |
Apibendrinant, socialiniai tinklai yra galingas įrankis, galintis praturtinti literatūrinį gyvenimą, bet kartu keliantis rimtų iššūkių. Literatūra gali būti viena iš atsvarų informacijos perkrovai, tačiau tam reikia sąmoningo skaitymo, laiko ribojimo ir kritinio požiūrio į medijų vartojimą. Autoriai, skaitytojai ir visuomenė turi rasti pusiausvyrą, kad technologijos tarnautų kūrybai, o ne ją užgožtų.
tags: #socialiniai #tinklai #literatura