Socialiniai tinklai tvirtai įsitvirtino mūsų kasdienybėje: kiekvienas asmuo bent kelis kartus patikrina savo profilius, seka naujienas bei dalijasi mintimis arba išgyvenimais. Socialinių tinklų erdvė yra ta erdvė, kur žmogus, sekdamas naujienas, gauna įkvėpimo tobulėti, lygina save su kitais asmenimis, išsako teigiamas arba neigiamas mintis komentuodamas po kitų nuotraukomis ar naujienomis.
Kaip socialiniai tinklai veikia nuomonės formavimą
Socialinių tinklų turinį kuria patys vartotojai, tad nenuostabu, jog naudotojus pasiekiančiam turiniui faktų tikrinimas nėra atliekamas. Socialinių medijų informacijos srautas yra įvairus, o pateikiamas turinys - nuotraukos, vaizdo įrašai, naujienų istorijos - gali būti labai skirtingas, apimantis daugybę temų ir taip formuojantis savitą pasaulio vaizdą. Atsiranda rizika priimti daugumą dalykų kaip tiesą, neatkreipiant dėmesio į tai, kad dalis srauto neretai yra apgaulinga bei siekianti paveikti informacija.
Visų pirma - pastebimas didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija. Tyrimas atskleidė, kad 64 proc. apklaustųjų dažniausiai informacijos ieško ir ją tikrina internete, socialiniuose tinkluose ir tik 1 proc. respondentų klausia mokytojų ar dėstytojų. Išaiškėjusi tendencija, kad kilus klausimams, jaunimas informacijos ieško internete, o ne šeimos narių rate, parodo akivaizdų jaunimo pasitikėjimą socialiniais tinklais.
Be to, vartotojų skaičius nuolatos auga. Socialiniai tinklai yra prieinami kiekvienam, todėl gali būti atviri norintiems pakenkti, o vartotojai ne visada moka kritiškai atsirinkti, kas yra tikra, svarbu ir naudinga. Tyrimų metu nustatyta sąsaja tarp naudojimosi socialiniu tinklu dažnumo ir pasitikėjimo jame skelbiama informacija: dažnas socialinių tinklų lankymas suteikia didesnį informacijos srautą, kuriame sunku atsirinkti faktus ir nesąmoningai imama pasikliauti viskuo, kas matoma.
Algoritmai, dėmesio išlaikymas ir informacijos burbulas
Socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Algoritmai dažnai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų - veikia sniego gniūžtės principas. Algoritmas analizuoja, kas jus domina, ir siūlo dar daugiau panašaus turinio. Iššūkis kiekvienam vartotojui yra atsispirti tokiam individualizuotam turiniui.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Vienas didžiausių kiekvieno socialinio tinklo tikslų yra mūsų praleidžiamas laikas juose: kuo daugiau turinio pamatysime, tuo didesnę piniginę grąžą turės socialinis tinklas. Socialiniai tinklai naudoja daugybę įvairių mechanizmų mūsų dėmesiui išlaikyti: algoritmas turinį rodo be jokių pertraukų, o tuomet sunku suprasti, kada jau laikas sustoti, nes vos pabaigus žiūrėti vieną vaizdo įrašą, iš karto pradeda rodyti kitą.
Psichologinis poveikis: savivertė, nerimas, vienišumas
Socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Galime matyti, kaip mūsų draugai dalinasi nuostabiomis savo gyvenimo akimirkomis ir pasijausti labai vieniši, ne tokie šaunūs ir nuostabūs, kaip kiti. Tad čia kyla ir savivertės problemų - atrodo, visi tokie puikūs, nuotraukos tokios gražios, o mes jiems nesugebame prilygti.
Pasak psichologės Gabrielės Lubauskaitės, jauni žmonės neretai patiria spaudimą ir lyginasi su kitais: dažniausiai socialinėje erdvėje matome gražių momentų montažą, tačiau nematome kitos pusės, kurią taip pat visi patiriame. Jie blogiu virsta tada, kai mes jaučiamės blogai jais naudodamiesi: gali kilti ir vienišumo jausmas, ir nerimas dėl paties savęs, jog esi nepakankamas, ar kokia nors baimė.
Vaikams ir paaugliams dažnai susidaro klaidingas įspūdis, kad kitų gyvenimas socialiniuose tinkluose yra „tobulas“. Jaunimas nuolat lygina savo gyvenimą su kruopščiai atrinktomis akimirkomis, kurias mato socialinėje erdvėje, ir tai sukelia psichologinį spaudimą. Vaikų savivertė dažnai priklauso nuo to, kiek patiktukų ir komentarų jie surenka - šie įvertinimai tampa virtualiu savivertės matu.
Kai socialinė erdvė tampa pagrindine bendravimo priemone, tai gali skatinti socialinę izoliaciją: nors jaunuoliai gali turėti šimtus virtualių draugų, jie vis rečiau renkasi gyvus susitikimus ar tiesioginį bendravimą, o tai ilgainiui silpnina tikrų ryšių poreikį ir didina vienišumo jausmą.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Neigiami reiškiniai: patyčios, užgaulos ir anonimiškumas
Anonimiškumas internete ne tik sumažina socialinę atsakomybę, bet ir įgalina lengvesnį užgauliojimą bei įžeidinėjimus. Kalbant apie įžeidžiančius ar žeminančius komentarus, ne visada žmonės suvokia, kad ir socialiniuose tinkluose žodžiai reiškia tikra ir tiek pat gali žeisti. Ekranas tarsi nuima atsakomybę, o tada dingsta ir ribos bei žmonės jaučiasi drąsiau rašydami piktus komentarus ar įžeidinėdami.
Kartais socialinėje erdvėje galima išvysti tikrai kraują stingdančių vaizdų, kaip, pavyzdžiui, žmogus paviešina, kaip prieš save pakelia ranką. Psichologė pabrėžia, kad kai socialinėje erdvėje pamatome tokius įvykius, tai yra ženklas, kad tai yra pagalbos šauksmas, o ne daroma dėl dėmesio.
Nauda: bendruomenės, informacija, ryšiai
Kalbėti vien tik apie neigiamą socialinių tinklų įtaką būtų neteisinga. Socialiniai tinklai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant darbo santykius ir plečiant įmonių verslą. Be to, vartotojams suteikiama galimybė prisijungti prie bendruomenių, kurių dalyviai vykdo tam tikrą veiklą ar atstovauja tam tikras interesų grupes.
Psichologė pažymi, kad socialiniuose tinkluose galima rasti ir teigiamų dalykų, pavyzdžiui, bendraminčių, su kuriais galima pasidalinti sunkiais jausmais. Tuomet galima patirti jausmą, kad žmogus nėra vienas. Poreikis dalintis gali atsirasti po krizės, kai emocinis fonas nuslūgsta, ir tokių atvejų matome net iš viešų žmonių: tada atsiranda bendrystės jausmas ir sukuriamas pojūtis, kad esu ne vienas.
Socialiniai tinklai taip pat suteikia galimybę matyti draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą, dalintis akimirkomis per nuotraukas, žinutėmis ir būti pasiekiami visame pasaulyje. Tai - nuostabus dalykas, leidžiantis greitai gauti aktualią informaciją, pavyzdžiui, katastrofų atveju.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kaip sumažinti neigiamą poveikį: individualūs ir šeimos sprendimai
Priklausomai nuo to, kokiu būdu mes naudojamės socialiniais tinklais, pasireiškia ir poveikis, kurį patiriame. Svarbūs du matmenys: naudojimo kiekis ir būdas. Idealu, jei juos naudojame ribotą laiką ir įsitraukdami: komunikacijai su žmonėmis, tam, kad sužinotume pagrindines naujienas čia ir dabar, bet visa tai darome labai ribotą laiką.
Psichologas P. Rakštikas siūlo pradėti save stebėti: vienas - kaip aš pradedu naudoti socialinius tinklus, kitas - kaip aš jaučiuosi nustojęs tai daryti. Jeigu pastebiu, kad pradėjau naudotis intuityviai, automatiškai, jau yra ženklas, kad vartoju juos nesveiku būdu. Kitas momentas yra, su kokia emocija baigiu tai daryti: jeigu baigiu su suirzimu, nusiminimu, dirglumu, nepasitenkinimu savimi, tai signalizuoja, kad tampu socialinio tinklo įkaitu.
Jeigu susiduriame su priklausomybe ar neigiamu poveikiu, siūlomas sprendimas - riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką. Reikėtų skirti labai aiškų laiką ir vengti naršymo rytais bei vakarais, nes rytas yra produktyviausias laikas, o vakaras skirtas šeimai ir poilsiui. Galima skaidyti naudojimą: pusvalandis vidurdienį, pusvalandis darbo pabaigoje, bet ne nuolatinis naudojimas po kelias minutes. Taip pat gali padėti dienos be interneto praktika, pavyzdžiui, vieną dieną savaitgalį visiškai juo nesinaudoti.
Tėvų vaidmuo ir švietimas
Tėvai neturėtų kištis ar kontroliuoti slapta, kiek jų vyresnio amžiaus atžalos turėtų naudotis socialiniais tinklais; turi būti susitarimas: jei leidžiama naudotis telefonu, tada tam tikru metu kartu pasižiūrėsime, ką ten žiūri, kur lankosi. Reikia paaiškinti, kad tai daroma dėl jo paties saugumo. Tai turi būti atvira, daroma kartu, prie vaikų akių, nes turi būti pasitikėjimas.
Multidimensinės šeimos terapijos specialistai pabrėžia, kad vaikams yra svarbu priminti, jog matomi vaizdai internete ne visada atspindi realybę. Tėvai gali padėti nustatyti aiškias ribas, kad socialiniai tinklai neužgožtų kitų kasdienio gyvenimo veiklų, ir skatinti struktūruotą dienotvarkę su laiku sportui, skaitymui ir gyviems susitikimams.
Skaitmeninio raštingumo ugdymas yra esminis aspektas: medijų raštingumas - tai gebėjimas atsirinkti ir vertinti medijose gautą informaciją, siekiant išvengti medijų daromos įtakos. Kritinis mąstymas padeda suvokti, kad socialiniuose tinkluose randama informacija nėra veidrodinis pasaulio atspindys, todėl šių įgūdžių ugdymas mokyklose yra svarbus uždavinys.
Praktiniai patarimai sumažinti žalingą poveikį
- Nustatykite laiko limitus konkrečioms programėlėms ir kasdienai.
- Išjunkite pranešimus arba patikrinkite juos tik tam tikrais intervalais.
- Perstumkite programėles į kitą telefono ekraną arba į aplanką, kad sumažintumėte nesąmoningą paleidimą.
- Atsisakykite telefono bent valandą-dvi prieš miegą, kad pagerintumėte miego kokybę.
- Sekite savo emocijas prieš ir po naršymo: jeigu patiriate nerimą ar nusivylimą, ribokite naudojimą.
- Skatinkite gyvą bendravimą, užsiėmimus sportu ir kūryba kaip alternatyvas virtualiam dėmesiui.
- Ugdykite kritinį mąstymą ir medijų raštingumą sau ir savo vaikams.
Socialinė žiniasklaida ir jūsų psichinė sveikata
Apibendrinant: socialiniai tinklai kaip instrumentas
Apibendrinant galima teigti, kad socialiniai tinklai tėra instrumentas, kurio nauda ir žala priklauso nuo mūsų pačių savimonės. Socialinis tinklas pats savaime nėra blogas, visa problema slypi vartojimo dažnume ir būde. Tad kiekvienas vartotojas gali daryti informuotus sprendimus: stebėti savo naudojimą, ugdyti kritinį mąstymą, riboti laiką bei kurti sveikesnę skaitmeninę aplinką šeimoje ir mokykloje.
tags: #socialiniai #tinklai #formuoja #nuomone