Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, suteikiantys platformą bendrauti, dalintis informacija ir reikšti save. Tačiau ši virtuali erdvė taip pat atvėrė duris narcisizmui, išryškindama šį asmenybės bruožą ir sudarydama sąlygas jam klestėti. Straipsnyje nagrinėjami narcisizmo socialiniuose tinkluose tyrimai, jo priežastys, formos ir poveikis individams bei visuomenei.
Socialiniai tinklai, nerimas ir depresija: Lietuvos kontekstas
Pasak Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto doc. dr. Ingos Truskauskaitės, socialiniai tinklai ir psichikos sveikata yra susiję kur kas labiau nei gali pasirodyti. Intensyvus socialinių tinklų naudojimas labiausiai siejamas su nerimo ir depresijos simptomais. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau nei 3 valandas per dieną, 60 proc. dažniau susiduria su tokiais sunkumais.
2025 m. pabaigoje buvo atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas, kurį parengė straipsnyje kalbinama doc. dr. I. Truskauskaitė, o finansavo „Tele2 Lietuva“. Šiame tyrime dalyvavo reprezentatyvi suaugusiųjų imtis. Iš tyrimo rezultatų matoma, kad penktadalis Lietuvos gyventojų patenka į nerimo sutrikimo rizikos grupę ir tiek pat į depresijos rizikos grupę. Šie skaičiai yra beveik dvigubai didesni nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarp aukštu nerimastingumu ar depresiškumu pasižyminčių asmenų yra beveik dvigubai daugiau tokių, kurie daug ir dažnai naudojasi socialiniais tinklais, nei grupėje tų asmenų, kurie pasižymi žemesniu šių psichologinių sunkumų lygiu. Socialinių tinklų naudojimas gali būti susijęs su kūno įvaizdžio problemomis ir valgymo sutrikimais, ypač tarp merginų - pasak tarptautinių tyrimų, kas trečia paauglė sako, jog „Instagram“ naudojimas pablogino jos santykį su savo kūnu“, - dalinasi doc. dr. I. Truskauskaitė.
Be to, žmonės, kurie jau kenčia nuo nerimo ar depresijos, dažniau ieško paguodos socialiniuose tinkluose. Taip pat ir itin aktyvus socialinių tinklų naudojimasis gali pabloginti psichologinę savijautą. Lietuvoje pernai atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žemu psichologiniu atsparumu pasižymintys suaugusieji daugiau nei dvigubai dažniau linkę įnikti į socialinius tinklus už aukštu psichologiniu atsparumu pasižyminčius žmones.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Eksperimentiniai tyrimai rodo aiškų priežastinį ryšį: kai žmonės sumažino socialinių tinklų naudojimą iki pusvalandžio per dieną - jų depresijos simptomai reikšmingai sumažėjo. Mokslininkės I. Truskauskaitės teigimu, socialiniai tinklai ir psichikos sveikata labiausiai susiję todėl, kad į soc. tinklus įnikę žmonės dažnai nepakankamai pasirūpina kitais svarbiais savo poreikiais.
Kaip socialiniai tinklai skatina narcisizmą ir kitus elgesio modelius
Patogus būdas galvoti apie narcisizmą yra spektras. Viename spektro gale yra visiškai įprasti, epizodiniai ir net adaptatyvūs dalykai: noras būti pastebėtam, didžiuotis pasiekimais, siekti kompetencijos, kartais pasipuikuoti ar norėti „laimėti“ ginčą. Kitoje spektro pusėje atsiranda nelankstumas ir pervasiviškumas: žmogus tą patį savivertės išlaikymo mechanizmą kartoja beveik visur, beveik su visais, ir moka už tai kainą.
Socialiniai tinklai nepavertė žmonių narcizais, tačiau padėjo išryškinti šį asmenybės bruožą. Jie suteikia narcizams neribotas galimybes save pristatyti ir visapusiškai reikštis. Gražūs gamtos vaizdai tampa fonais, už pritarimą nuomonei sakoma „ačiū“, o nuotraukos yra arba „aš“, arba „apie mane“. Kai žmogus dalijasi lėktuvo nuotrauka, jis ne visada nori tiesiog pasidalinti akimirka - jis nori, kad galvotumėte, kad jis yra keliautojas, pastabus fotografas arba bet kas - tik galvokite apie jį.
Šiuolaikinė Vakarų visuomenė palaiko narcizo tipo charakterio klestėjimą. Socialiniai tinklai kasdieniame gyvenime tarsi verčia lenktyniauti, kas pademonstruos didesnį šaunumą. Ne vieną tyrimą atlikusių sociologų nuomone, šiuolaikiniams žmonėms yra būdingas polinkis į narcisizmą. Jį skatina naujosios technologijos ir socialinių tinklų plėtra, pakeitę žmonių bendravimą.
Du narcisizmo tipai ir jų bruožai
- Didingasis (grandiozinis) narcisizmas: atviras pasipūtimas, demonstratyvus dėmesio siekis, dominavimas, kartais agresija. Problemos dažnai išryškėja artimuose santykiuose ir ilgalaikiuose projektuose.
- Pažeidžiamasis narcisizmas: didelis jautrumas kritikai, socialinis atsiribojimas, trapi savivertė, dažnas gynybinis elgesys, kuri gali būti supainiotas su nerimu ar depresija.
Abu tipai gali turėti bendrą branduolį: savivertės reguliavimą per statusą, jautrumą nuvertinimui ir „aš prieš kitus“ logiką. Narcisistiniai bruožai paprastai nesusiformuoja iš vienos priežasties - svarbu, kaip vaikystėje ir paauglystėje formuojasi gebėjimas atlaikyti frustraciją, priimti ribas, atpažinti ir reguliuoti gėdą, mokytis empatijos ir abipusiškumo.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Kaip atpažinti narcisistinį elgesį socialiniuose tinkluose
Narcisams būdinga bandyti pasirodyti geresniems, protingesniems, sėkmingesniems, negu yra iš tiesų. Narcizai labai mėgsta asmenukes. Narcizai taip pat mėgsta pasakoti apie sėkmę ir gyvenimo įvykius, net nereikšmingus, kaip darbo vakarėlis arba vakarienė restorane, ir reikšti gilias mintis, dažnai kur nors nusirašytas. Jei narcizas apsilankė kokioje nors prestižinėje vietoje, pavyzdžiui, elitiniame klube, būkite tikri - jis paskyroje būtinai paskelbs dešimtį labiausiai vykusių nuotraukų, kad kiti jam pavydėtų.
Populiariojoje psichologijoje dažnai kalbama apie du pagrindinius narcisizmo tipus: grandiozinį ir pažeidžiamą. Abu tipai gali turėti bendrą branduolį: savivertės reguliavimą per statusą, jautrumą nuvertinimui ir „aš prieš kitus“ logiką. Praktinis atskyrimo klausimas yra toks: ar žmogus geba nuoširdžiai džiaugtis kitų žmonių sėkme, net kai jis pats nėra centre.
Tamsioji triada, agresija ir internetinės patyčios
Psichologas Edvardas Šidlauskas teigia, kad internete pilna žmonių, turinčių tamsios triados asmenybės bruožų, t. y. makiavelizmo, narcisizmo ir psichopatiškumo. Tai jokiu būdu nėra klinikinė diagnozė, tačiau tokie žmonės yra linkę ne tik į agresiją, bet ją pradėję sunkiai gali sustoti.
Internetas sukuria tokią saugią erdvę, kurioje žmonės tiesiog sau leidžiame daugiau, negu gyvai su žmonėmis bendraudami. Dažnai tai, kas rašoma komentaruose, iš tikrųjų susitikus akis į akį nebūtų pasakyta kitam žmogui. Patyčios sukelia priklausomybę - žmogus, žemindamas kitą, ypač, pavyzdžiui, garsų asmenį, turi progą tarsi į jį nusivalyti kojas. Tai sukelia dopamino pliūpsnį, yra tam tikri momentai, kurie sukelia malonumą ir tai sukelia priklausomybę.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų požymiai ir rizikos grupės
Priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimo tiksliai nurodyti negalima. Skirtingi tyrimai pateikia skirtingus skaičius, pavyzdžiui, nuo 4,8 proc. iki 47 proc. koledžų studentų. Tyrėjai aiškinasi žalingų įpročių, susijusių su internetu ir socialiniais tinklais, įtaką tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Ir ją randa.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Pažeidžiamiausia amžiaus grupė ir lytis: patys pažeidžiamiausi yra 10-14 metų paaugliai, ypač merginos, taip pat jauni suaugusieji. Tyrimai rodo, kad intensyvesnis socialinių tinklų naudojimas merginoms padidina depresijos riziką labiau nei vaikinams. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys iliustruoja, kad 18-34 metų žmonių grupėje rizikingo socialinių tinklų naudojimosi paplitimas siekia net 40-55 proc. Tai atsispindi ir psichikos sveikatos vertinime: nerimo bei depresijos rizika pasižyminčių šioje amžiaus grupėje yra dvigubai daugiau nei kitose suaugusių amžiaus grupėse.
Taip pat ypač pažeidžiami yra tie asmenys, kurie jau turi psichikos sveikatos sunkumų ar diagnozuotų sutrikimų. Pavyzdžiui, tarp turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD) priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimas gali būti kelis kartus didesnis nei bendrojoje populiacijoje. Turint šį sutrikimą daug sunkiau kontroliuoti savo naudojimąsi socialiniais tinklais ir lengviau „įsisukti“ į priklausomybės ratą, mat socialiniai tinklai suteikia greitą atlygį ir stimuliaciją, kurios smegenims trūksta.
Perženkite ribą: kokie jausmai rodo, kad socialinių tinklų yra per daug?
Doc. dr. I. Truskauskaitė sako, kad norint suprasti, ar santykis su socialiniais tinklais yra sveikas, vertėtų atkreipti dėmesį į kelis specifinius požymius. Pavyzdžiui, jei darosi neramu, kai negalite patikrinti socialinių tinklų, arba jei jais daugiau naudojatės tuomet, kai nutinka kas nors nemalonaus, kai prasčiau jaučiatės. Kitaip sakant, jei naudojatės socialiniais tinklais norėdami pamiršti problemas ar pagerinti nuotaiką - tai gali būti probleminio santykio su socialiniais tinklais ar priklausomybės nuo jų požymiai.
Kiti perspėjamieji ženklai - jei pastebite, kad reikia vis daugiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, kad gautumėte tą patį pasitenkinimą, jei bandote mažiau naudotis, bet vis nepavyksta. „Rimčiausias priklausomybės nuo socialinių tinklų požymis - kai socialiniai tinklai pradeda trukdyti darbui, studijoms, miegui ar santykiams su artimaisiais. Lietuvoje atlikto jau minėto tyrimo duomenimis, priklausomybės nuo socialinių tinklų rizikos grupėje yra maždaug 6 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Nors tai gali skambėti nedaug, bet kalbame apie šimtus tūkstančių žmonių, kuriems socialiniai tinklai jau nėra tik pramoga ar bendravimo priemonė, o tikra problema.
Prevencija, pagalba ir sąmoningas naudojimasis
Tyrimai aiškiai rodo, kad veiksmingiausia - ne drausti ar bausti, o išmokti sąmoningai naudotis socialiniais tinklais. I. Truskauskaitė sako, kad sąmoningumo ar dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, kognityvinės strategijos, pvz., savo minčių stebėjimas ir keitimas bei švietimas apie sveikus įpročius padeda geriau nei griežti apribojimai, bauginimas ar informacija apie žalą.
„Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad tik 10 proc. gyventojų aktyviai taiko įvairias socialinių tinklų ribojimo strategijas, nors jos tikrai veikia. Net paprasti dalykai, tokie kaip, pavyzdžiui, taisyklė nesinaudoti socialiniais tinklais valgant ar telefono padėjimas toliau nuo savęs jau gali duoti matomų rezultatų. Taip pat veiksmingas gali būti telefonų funkcijų, ribojančių ekrano laiką, naudojimas. Be to, svarbu prisiminti, kad žalinga gali būti ne tik tai, kiek laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, bet ir kaip juos naudojame”, - tikina docentė.
Tyrimai rodo, kad aktyvus bendravimas su artimais žmonėmis, prasmingų ryšių kūrimas ir turinio, kuris gerina nuotaiką, paieška socialiniuose tinkluose gali turėti net ir pozityvų poveikį psichikos sveikatai. O štai pasyvus kitų gyvenimų stebėjimas, nuolatinis lyginimasis ir neigiamo turinio „vartojimas“ dažniausiai blogina savijautą.
Praktinės taisyklės ir rekomendacijos
- Būtų gerai turėti laisvą dieną nuo socialinių tinklų, tarkim sekmadienis yra diena be telefono, kompiuterio ir socialinių tinklų.
- Kurkite ir puoselėkite santykius su žmonėmis GYVAI, realus bendravimas, kontaktas, prisilietimas yra būtina sąlyga jaustis gerai.
- Nusimatykite dienos metą, kada galite leisti laiką socialiniuose tinkluose, nusimatykite, kiek laiko tam galite skirti per dieną.
- Stebėkite savo nuotaikas pasinaudojus socialiniais tinklais; dažnai laikas jiems praleidžiamas nepadeda atsipalaiduoti, o gali sukelti nuovargį ar nepasitenkinimą.
- Įsisąmoninkite, kad socialiniuose tinkluose žmonės pateikia tik gražiąją savo gyvenimo pusę.
- Puoselėkite ar ieškokite mėgstamos veiklos, kuri užpildytų Jūsų laisvalaikį realiame pasaulyje.
Nereikia pulti į kraštutinumus ir ištrinti savo paskyras socialiniuose tinkluose. Nuo kasdienio gyvenimo nereikia slėptis ar bėgti. Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis.
Socialinių tinklų nauda - kada jie padeda?
Yra nemažai pliusų, kaip galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Taip pat galimybė sergant ar negalint išeiti iš namų parašyti artimiesiems. Iš tiesų tai - nuostabus dalykas. Tai gali būti laiko švaistymas, bet taip pat ir priemonė palaikyti ryšius, plėsti pažįstamų ratą, gerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir atvirai diskutuoti.
Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudos: pagerinami asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai. Technologijos yra galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą. Internetas naudingas palaikant ryšį su tais, kurie jau serga ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, o tai gali padėti gauti anoniminį palaikymą ir susidoroti su iškilusiomis problemomis.
Prevencija ir gydymas: prieraišumo vaidmuo ir terapijos galimybės
Priedermės teorija pabrėžia, kad ankstyvi santykiai su globėjais nulemia pagrindinius savęs ir kitų suvokimo modelius. Saugaus prieraišumo stilius stiprina pasitikėjimą savimi ir kitais, o nesaugus prisirišimas gali paskatinti pažeidžiamą narcisizmą kaip gynybinę reakciją. Praktiniai prevencijos žingsniai: pastebėti ir spręsti vaikų problemas, skatinti realaus pasaulio veiklas, šviesti apie duomenų ir asmeninio gyvenimo saugumą bei privatumą.
Šiuolaikinės prieraišumu grįstos terapijos, kaip schemų ar emociškai orientuota terapija, suteikia vilčių norintiems keisti nesaugaus prieraišumo įgautus modelius. Terapijoje dažnai dirbama su emocijų reguliavimu, empatijos ir mentalizavimo įgūdžiais bei elgesio pasekmių pripažinimu.
Kaip atpažinti, ar socialiniai tinklai kenkia jums: kontrolinis sąrašas
Perskaitykite žemiau esančius teiginius ir pasižymėkite tuos, kuriuos galite pritaikyti sau:
- Žmonės iš tikrųjų gyvena taip, kaip parodo socialiniuose tinkluose;
- Jei aš nesurenku pakankamai norimų reakcijų socialiniuose tinkluose, esu nevykęs/usi;
- Rytą ir vakarą pradedu nuo socialinių tinklų peržiūros;
- Jei išsikrauna telefonas ir negaliu sekti naujienų socialiniuose tinkluose, mane apima stiprus nerimas;
- Man norisi būti prisijungus prie socialinių tinklų net kai užsiimu kita veikla;
- Jei negaliu patikrinti savo paskyros, kyla jausmas, kad kažką svarbaus praleidžiu;
- Daug svarbiau, kaip aš atrodau socialiniuose tinkluose, o ne koks iš tiesų mano gyvenimas;
- Dar vykstant renginiui, skubate įkelti nuotraukas ar video į socialinius tinklus;
- Jei konkretus žmogus nesureagavo į jūsų įrašą, ilgai ant jo pykstate;
- Galite visą savaitgalį praleisti lovoje tik stabėdamas kitų žmonių gyvenimą;
- Realiame gyvenime neturite nė vieno artimo draugo;
- Kasdien vis daugiau laiko praleidžiate prisijungęs prie socialinių tinklų;
- Jei kažkas jus atitraukia nuo buvimo socialiniuose tinkluose, kyla stiprus pyktis;
- Dėl užsibuvimo socialiniuose tinkluose esate nesuspėjęs atlikti svarbaus darbo;
- Net pabudus naktį, norisi patikrinti savo paskyras;
- Realiame gyvenime neturite hobio;
- Darbe ar moksluose nepastebite, kaip dėmesys nukrypsta į socialinius tinklus;
- Artimi žmonės nuolat priekaištauja, kad per daug laiko praleidžiate prisijungęs;
- Jūsų socialinių tinklų paskyros gyvena kitą gyvenimą nei jūs.
If iš 19 teiginių sau prisitaikėte daugiau nei 12, tai jau rimtas pavojus, kad esate priklausomas/a nuo socialinių tinklų. Jei sau pritaikėte 6-11 teiginių, esate rizikoje savo gyvenimą nuskurdinti dėl laiko praleidžiamo socialiniuose tinkluose.
Išvados ir praktiniai žingsniai skaitytojui
Socialiniai tinklai daro ir teigiamą, ir neigiamą įtaką psichinei sveikatai. Savivertė, depresija, vienišumo jausmas yra susiję su socialinių tinklų daroma žala, tačiau teigiamas poveikis taip pat egzistuoja, ypač kai tinklus naudojame ryšiams palaikyti, informacijos gavimui ir sveikatos švietimui. Kiekvienam verta savarankiškai stebėti savo elgesį, nuotaikas ir ribas, taikyti sąmoningo naudojimosi strategijas, o prireikus kreiptis į specialistus.
tags: #socialiniai #tinklai #atspindi #narciziskuma