Socialiniai netolygumai, lemiantys sveikatos skirtumus tarp skirtingų visuomenės grupių, yra aktuali problema Lietuvoje. Ypač pažeidžiami šiuo atžvilgiu yra vaikai, kurių mityba ir gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo šeimos socialinės-ekonominės padėties.
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad šalies vaikų mityba nėra pakankamai racionali ir palanki sveikatai. Teigiama, kad tam didelė reikšmė tenka socialiniams-ekonominiams veiksniams: šeimos turtinei padėčiai, tėvų išsilavinimui, pajamoms, nedarbui, maisto produktų kainoms, sveikų produktų prieinamumui ir kt.
Socialiniai mitybos netolygumai ir jų priežastys
Dėl šių veiksnių skirtumų tarp visuomenės grupių atsiranda socialiniai mitybos netolygumai, kuriems ypač jautrūs vaikai. Tyrimai rodo, kad turtingų ir neturtingų šeimų vaikų mityba skiriasi - turtingesnių šeimų vaikų mitybos įpročiai sveikesni nei mažiau turtingų šeimų vaikų.
Mitybos ir kiti gyvensenos netolygumai savo ruožtu sąlygoja sveikatos ir gyvenimo kokybės skirtumus. Mažinant vaikų mitybos netolygumus svarbu atskleisti, kokiose demografinėse grupėse (pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą) ir kuriuos maisto produktus vartojant jie labiausiai pasireiškia.
Mokslinėje literatūroje tokių duomenų autoriai nerado.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Tyrimo tikslas ir metodai
Tikslas - įvertinti 11-15 metų amžiaus vaikų mitybos netolygumus, atsiradusius dėl skirtingos šeimų turtinės padėties, ir palyginti juos atsižvelgiant į vaikų lytį, amžių, gyvenamąją vietą bei maisto produktų grupę.
Tyrimui panaudoti duomenys, surinkti 2013/2014 mokslo metais vykdant šalies mokyklose tarptautinę mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studiją HBSC [6]. Tiriamieji buvo atrinkti atsitiktinės hierarchinės atrankos būdu. Jų imtis reprezentavo šalies mokinius pagal abi lytis, tris amžiaus grupes (11, 13 ir 15 metų), gyvenamąją vietą (miestas-kaimas).
Duomenys rinkti anoniminės apklausos metodu; tiriamieji atsakė į standartizuotos HBSC anketos klausimus. Įvairių maisto produktų vartojimas buvo išaiškinamas dažnuminiu metodu. Šeimos turtinė padėtis įvertinta remiantis HBSC studijos sukurta 6 klausimų FAS skale.
Lietuvos moksleivių mityba ir jos socialiniai-ekonominiai netolygumai
Darbe nagrinėti šie uždaviniai:
- Įvertinti moksleivių mitybos įpročius ir palyginti juos pagal lytį ir amžių;
- Išanalizuoti moksleivių mitybos įpročių tarpusavio sąsajas;
- Išnagrinėti skirtingų socialinių-ekonominių rodiklių ryšius su moksleivių mitybos įpročiais;
- Įvertinti socialinių-ekonominių veiksnių reikšmę mitybai atsižvelgiant į kitus gyvensenos ir aplinkos veiksnius.
Disertacinis darbas parengtas remiantis dviejų vienmomenčių tyrimų duomenimis:
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
- 2010 m. tyrimo „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena ir sveikata“ (angl. Health Behaviour of School-aged children, str. HBSC);
- 2012 m. tyrimo „Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos netolygumai“.
Anketinės anoniminės apklausos atliktos 2010 m. ir 2012 m. pavasarį.
Tyrimai atskleidė, kad didelės Lietuvos moksleivių dalies mitybos įpročiai nėra sveiki; sąsajos tarp atskirų nesveikų maisto produktų vartojimo yra daug stipresnės negu sąsajos tarp vaisių ir daržovių vartojimo. Nustatyta, kad iš 7 nagrinėtų socialinių-ekonominių veiksnių, su moksleivių mityba labiausiai siejasi šeimos turtingumas pagal FAS (angl. Family affluence scale) skalę.
Sveika mityba ir Vaikų ugdymas - Seminaras Kaune, organizuoja "Sveikatai palankus"
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
tags: #socialiniai #sveikatos #netolygumai