Norint geriau pažinti Airijos šalį, šiame straipsnyje aptarsime šalies bendrus bruožus, išnagrinėsime Airijos darnią socialinę raidą, bei nustatysime didžiausias šalies ekonomines, socialines bei ekologines problemas ir jų priežastis.
Tyrimo tikslas: Išanalizuoti Airijos socialinę raidą ir įvardinti pagrindines šalies problemas.
Darbo uždaviniai: Išanalizuoti Airijos ekonominę, demografinę, ekologinę ir situaciją.
Ekonominė ir Demografinė Situacija Airijoje
Nors Airijos ekonomika 2016 m. pripažinta viena sparčiausiai augančių Europoje, tačiau kas septintas Airijos gyventojas kenčia nepriteklių. Nedarbo lygis Airijoje 2016 m. siekia 7,7% (ES nedarbo lygio vidurkis šiuo metu yra 8,9%). Blogiausia yra tai, kad net 18% žmonių, kurie skursta, yra dirbantys asmenys, o 57% - pensininkai, studentai, ligoniai ir negalią turintys žmonės.
Žmonės gyvena skurde, jei jų pajamos ir ištekliai (materialiniai, kultūriniai ir socialiniai) yra nepakankami, ir užkerta kelią žmonėms pasiekti gyvenimo lygį, kuris yra laikomas priimtinu tos šalies visuomenėje. Todėl didėja socialinė atskirtis, žmonės tampa izoliuoti nuo visuomenės. Tai trukdo piliečiams atsistoti ant kojų ir blogina netik skurtančiųjų finansinę situaciją, bet ir žlugdo morališkai bei psichologiškai.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Šiuo metu, Airijos valdžia yra numačiusi planą, kaip sumažinti skurdo lygį šalyje, pvz.: pakeisti tam tikras socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios yra pasenusios ir nebeveiksmingos; palengvinti paskolų grąžinimą mažai uždirbantiems žmonėms; padidinti pašalpas šeimoms, auginančioms vaikus.
Kitos nelygybės formos, su kuriomis susiduria žmonės Airijos visuomenėje tai: skurstantiems žmonėms nesuteikiama reikiama medicininė pagalba, kadangi jie neišgali už ją susimokėti; dėl skurdo vaikams nesuteikiamos reikiamos galimybės mokytis ir tobulėti; su diskriminacija ir netgi priekabiavimu susiduria kitos orientacijos žmonės. Jiems sunkiau įsidarbinti; su diskriminacija susiduria žmonės su negalia. Tai ypač jaučiama paslaugų sektoriuje.
2015 metų pasaulio banko duomenimis, šimtui darbingo amžiaus žmonių Airijoje tenka apie 33 vaikus iki 14 metų ir apie 19 senyvo amžiaus žmonių. Europoje ir Centrinėje Azijoje šie rodikliai yra panašūs: šimtui žmonių tenka 33 vaikai, o vyresnių nei 65 m. žmonių apie 13. Šioje šalyje 2010-2015 metais vienai moteriai vidutiniškai tenka 2 vaikai kaip ir Europoje bei Centrinėje Azijoje.
Ekologinė Situacija Airijoje
Taip pat viena iš galimų aplinkosaugos problemų yra eutrofikacija. Eutrofikacija - tai vandens telkinių praturtinimas maisto medžiagomis. Kitaip sakant, tai paviršinis nuotėkio, buitinių nuotekų "nuopelnas". Eutrofikacija gali atsirasti natūraliai, tačiau dažniausiai šis procesas sukeltas žmogaus įtaka, tokia kaip nuotekų išleidimo ir nuotėkio iš trąšų. Šis procesas mažina vandens kokybę ir daro didelės žalos žuvų ir kitų gyvūnų populiacijoms.
Airijoje maždaug 15% ežerų gerokai paveikti eutrofikacijos, beveik 19% pakrančių vandens sritys.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Socialinė ir Klimato Politika Europos Sąjungoje
2020 metai buvo šilčiausi pasaulio meteorologinių stebėjimų istorijoje, o pastaruoju metu Lietuva yra įvardijama kaip labiausiai klimato kaitos paveikta zona Europoje. Europiečiai išgyvena ypač karštas vasaras, o vis ekstremalesnės klimato sąlygos lėmė ne tik temperatūros rekordus Arktyje, bet ir didžiules audras bei vis dažnesnius gaisrus visame žemyne. Prognozuojama, kad iki 2050 metų dėl nederliaus, vandens trūkumo ir jūros lygio kilimo skurdžiausiuose pasaulio regionuose šimtai milijonų žmonių taps klimato migrantais.
Lisabonos ir „Europa 2020“ strategijos bei ambicingasis Europos žaliasis kursas rodo, kad rūpestis ekologine krize vis labiau persikelia į didžiosios politikos plotmę, o gerovės sąvoka vis dažniau apima ne tik socialinius ir ekonominius, bet ir aplinkos apsaugos aspektus. Yra glaudus aplinkosauginių ir socialinių problemų ryšys. Vis dėlto iki šiol yra mažai analizuojamas socialinės ir ekologinės (klimato) politikos santykis.
Daugiapakopis klimato valdymas: veiksmingų klimato veiksmų iššūkiai | Miranda Schreurs | TEDxTUM
Šio straipsnio tikslas - ištirti Europos Sąjungos šalių narių socialinės ir klimato politikos rezultatų santykį bei Lietuvos padėtį kitų ES šalių kontekste. Siekiant minėto tikslo pirmoje straipsnio dalyje yra analizuojami klimato kaitos keliami iššūkiai įgyvendinant socialinę politiką, juos atskleidžiant pagal klimato teisingumo koncepciją. Antroje straipsnio dalyje yra pristatoma ekologinės valstybės samprata ir ekosocialinės valstybės modeliai.
Remiantis Arthuro P. J. Molo apibrėžimu, ekologinė valstybė yra „organizacijų, institucijų ir praktikų, sprendžiančių modernias aplinkosaugos problemas, visuma“. Tuo tarpu J. Dryzek et al. bei R. Eckersley analizuoja žaliąją valstybę. Žalioji valstybė suvokiama kaip liberaliosios demokratijos šalis, kuri praktikuoja ekologiškai atsakingą valstybingumą.
Ekologinę (klimato) bei socialinę politiką gali sieti papildomumo (komplementarumo) ryšys. Šio sinerginio ryšio atveju socialinė ir klimato politika, veikdamos kartu, pasiekia geresnių rezultatų. Pavyzdžiui, individualus šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas turi itin didelį pokyčių potencialą perskirstymo ir lygybės dimensijose, todėl ypač svarbi kartu vykdoma tinkama socialinė politika.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Infliacija Lietuvoje ir Euro Zonoje
Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos Eurostat išankstiniu įvertinimu, 2024 m. lapkričio mėn. metinė infliacija euro zonoje bus 2,3 %, palyginti su spalio mėn. 2,0 %.
Žvelgiant į pagrindinius euro zonos infliacijos komponentus, numatoma, kad 2024 m. lapkritį didžiausias metinis rodiklis bus paslaugų sektoriuje - 3,9 % (4,0 % spalį), po jo seks maisto, alkoholio ir tabako produktai (2,8 %, palyginti su 2,9 % spalį), neenergetinės pramoninės prekės (0,7 %, palyginti su 0,5 % spalį) ir energetika (-1,9 %, palyginti su -4,6 % spalį*).
2024 m. lapkritį metinė infliacija Lietuvoje sudarė 1,1 %, o tai yra didesnis rodiklis nei 0,1 %, užfiksuotas spalį. Palyginimui, prieš metus, 2023 m. lapkritį, Lietuvoje metinė infliacija buvo 2,3 %.
Infliacijos lygis (%), apskaičiuotas pagal SVKI:
| Šalis | Lapkr. 23 | Liepa 24 | Rugpj. 24 | Rugs. 24 | Spal. 24 | Lapkr. 24 |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Belgija | -0.8 | 5.4 | 4.3 | 4.3 | 4.5 | 5.0 |
| Vokietija | 2.3 | 2.6 | 2.0 | 1.8 | 2.4 | 2.4 |
| Estija | 4.1 | 3.5 | 3.4 | 3.2 | 4.5 | 3.8 |
| Airija | 2.5 | 1.5 | 1.1 | 0.0 | 0.1 | 0.5 |
| Lietuva | 2.3 | 1.1 | 0.8 | 0.4 | 0.1 | 1.1 |
Lietuvos ir Airijos Prekybiniai Santykiai
2024 m. Airija užėmė 31 vietą Lietuvos prekių eksporto rinkoje kuriai teko 0,5% (180 mln. EUR) viso Lietuvos prekių eksporto. Beveik 77% Lietuvos prekių eksporto į Airiją 2024 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o likusią dalį (23%) - prekių reeksportas.
Palyginti su 2023 m. Lietuvos prekių eksportas į Airiją padidėjo 16%, daugiausiai dėl modifikuotų krakmolų; klijų; fermentų (enzimų) eksporto didėjimo.
2024 m. Airija buvo 19-a didžiausia Lietuvos paslaugų eksporto rinka, kuriai teko 1,4% (285 mln. EUR) viso Lietuvos paslaugų eksporto. Paslaugų importas iš Airijos siekė 855 mln. EUR, tai sudarė 6,9% viso Lietuvos paslaugų importo 2024 m., o Airija buvo 5-a didžiausia tiekėja paslaugų importuotojams Lietuvoje.
Airijos verslo kultūra yra draugiška, atvira ir orientuota į asmeninius santykius. Verslas šalyje dažnai grindžiamas pasitikėjimu, todėl asmeniniai ryšiai su kolegomis ir partneriais yra labai svarbūs. Tai padeda užtikrinti efektyvią komunikaciją ir ilgaamžius verslo santykius. Airiai yra žinomi dėl savo diplomatijos ir gebėjimo išlaikyti mandagų, tačiau tiesų bendravimą.
tags: #socialiniai #rodikliai #airijoje