Daugelis esame girdėję apie gyvūnų terapijos naudą žmonėms. Pasaulyje ir Lietuvoje populiarėjant gyvūnų - žirgų, šunų, kačių, graužikų, triušių ar alpakų - terapijai, šis metodas vis dažniau taikomas ne tik stiprinant vaikų, bet ir senjorų sveikatą.
Gyvūnų terapija taikoma siekiant padėti gydyti fizines ir psichologines ligas. Ši terapija ypač tinka tais atvejais, kai depresijos kankinami pacientai jaučiasi sutrikę, užsisklendę savyje, jaučia įvairias baimes. Specialistai pabrėžia, kad gyvūnai suteikia tokiems ligoniams motyvacijos sveikti, be to, pabendravę su jais jie lengviau atsipalaiduoja ir nusiramina.
Gyvūnų Terapijos Rūšys
Pasaulyje praktikuojamos įvairios gyvūnų terapijos rūšys: delfinų terapija, hipoterapija, felinoterapija ir netgi terapija, pasitelkiant egzotinius gyvūnus. Kalbant apie šunų terapiją, išskiriamos dvi sąvokos: dogoterapija ir kaniterapija, kurios apibrėžiamos skirtingai.
Dogoterapija ir Kaniterapija
Anot Kauno kaniterapinės pagalbos centro prezidentės I. Šikšniuvienės, dogoterapija - tai vaikų, senyvo amžiaus žmonių susitikimai su šunimis, skatinantys teigiamus jausmus, emocijas. Kaniterapija - tai profesionalus, moksliškai pagrįstas reabilitacijos būdas sergantiems asmenims, kuriame dalyvauja specialiai apmokyti, testus išlaikę šunys.
Šunų terapijos pritaikymo galimybės didžiulės. Kaniterapija padeda sergantiems autizmu, depresija, disleksija, Alzheimerio liga, įvairius psichologinius sukrėtimus išgyvenusiems asmenims. Pirmiausia, augintiniai suteikia žmogui draugiją, taip mažindami jo vienatvės pojūtį. Augintinio priežiūra skatina kasdienius ritualus, kurie suteikia reikalingumo jausmą ir prasmę. Pastebima, kad bendraujant su gyvūnais gali sumažėti žmogaus streso hormonų lygis ir pagerėti širdies veikla, o tiriant konkrečiai šunų įtaką žmonių emocinei savijautai, nustatyta, kad pastarieji turi ypatingą gebėjimą rodyti besąlygišką ir neteisiantį dėmesį, pagarbą savo šeimininkams, taip suteikdami ypatingą emocinę paramą. Bendraujant su kitais tokio pat gyvūnėlio turėtojais stiprėja bendrumo, priklausomumo kuriai nors grupei jausmas.
Taip pat skaitykite: Gyvūnai senelių namuose
Socialinė ir Emocinė Nauda Senelių Namuose
Kai pagalvojame apie senelių namus, iš karto galvojame apie medicininę priežiūrą ir pagalbą kasdienėje veikloje. Tačiau dažnai pamirštamas kitas aspektas - didžiulė socialinė ir emocinė nauda, kurią šios bendruomenės teikia savo gyventojams.
Senjorų globos namai supranta aktyvaus socialinio gyvenimo svarbą. Todėl jie dažnai turi gausų renginių kalendorių. Visada vyksta įvairūs renginiai - nuo knygų klubų, šokių pamokų ir meno dirbtuvių iki kino vakarų ir teminių vakarienių. Plačiajame pasaulyje senjorai dažnai susiduria su izoliacijos jausmu, ypač jei gyvena vieni arba yra atskirti nuo šeimos. Tuo tarpu senelių namuose galima rasti šurmuliuojančią aplinką, kurioje visada yra su kuo pasikalbėti ar dalyvauti kokioje nors veikloje. Nors naujų draugysčių užmezgimas yra neabejotina nauda, globos namai taip pat siūlo gyventojams galimybę užmegzti santykius su darbuotojais. Šie atsidavę specialistai dažnai tampa išplėstine šeima, siūlančia ne tik priežiūrą, bet ir draugystę. Dėl profesionalios senelių bendruomenės teikiamos priežiūros šeimos narių apsilankymai tampa laisvesni ir skirti kokybiškam laiko praleidimui.
Senjorų namuose daug dėmesio skiriama ne tik fizinei sveikatai, bet ir visapusiškai gerovei. Daugelis jų siūlo tokias terapijas kaip muzikos terapija, gyvūnų terapija ir meditacijos užsiėmimai, kurie skirti gyventojų emocinei ir psichinei gerovei.
Gyvūnų Terapija Vievio Senjorų Namuose
Vievyje įsikūrusiuose senjorų namuose gyventojus jau lankė alpakos Brunas ir Patriotas, o dabar - ir būrys nykštukinių triušių. Kaip pasakojo į „Gemma“ Vievio namus nykštukinius triušius atvežusi veislyno įkūrėja Greta Avižinaitė, kol kas dažniau jai tenka lankytis mokyklose, darželiuose ar stovyklose, edukacijas organizuoti negalią turintiems vaikams, kurių ryšys su triušiais, kaip ji pastebi, ypatingas. Ir nors kvietimo atvykti į senjorų namus sulaukė pirmą kartą, pripažįsta - senjorų susidomėjimas, aktyvumas ir noras dalyvauti jos vedamoje edukacijoje paliko išties puikų įspūdį.
Senjorų susižavėjimas pūkuotais augintiniais - ypač nuoširdus, net sergantys jau pažengusia demencijos forma reagavo į triušių kompaniją, stengėsi juos paglostyti ir prisiglausti. Į klausimą, kurį įprastai užduoda edukacijos dalyviams: kuo skiriasi kiškis, triušis ir zuikis, senjorai taip pat noriai ieškojo atsakymo, spėliojo, o vėliau tiesiog džiaugėsi triušių draugija: juos maitino, glostė, uždavinėjo šeimininkams klausimus, dalijosi prisiminimais, kaip patys augino šiuo mielus gyvūnus, o vienam iš jų sugalvojo netgi vardą - Pūstažandė.
Taip pat skaitykite: Benamystė Lietuvoje: gyvūnų aspektas
Paklausti, ar edukacija paliko įspūdį, Vievio namų gyventojai neslėpė susižavėjimo ir nuostabos. Paaiškėjo, jog kai kurių dalykų apie šiuos gyvūnus nežinojo netgi jie. Pavyzdžiui, jog triušių negalima maitinti kopūstais, kuriuos senjorai visą gyvenimą laikė šių gyvūnų desertu, ar imti triušius, laikant juos už ausų. Veislyno savininkė G. Avižinaitė, auginanti daugiau nei pusšimtį triušių, paneigė ir daugybę kitų mitų, susijusių su triušių auginimu ir mityba.
Pasak „Gemma“ Vievio namų direktorės Valės Samanavičiūtės Abromavičienės, gyvūnų terapijos nauda senjorų savijautai jie jau spėjo įsitikinti patys, todėl nuolat ieško galimybių, kaip padėti senjorams jaustis geriau ir stiprinti sveikatą. „Daug patikrintų gerosios praktikos pavyzdžių perimame iš pažangių Europos ir pasaulio šalių, todėl žinome, jog nekasdieniai užsiėmimai ir periodiškai į senjorų namus atvykstantys gyvūnai praskaidrina gyventojų dienas ir suteikia jiems daug laimės. Galimybė paglostyti, apkabinti, pamaitinti gyvūnus, stebėti, priglausti juos - naudinga gyventojų emocinei ir fizinei sveikatai. Senjorų namuose sulaukę alpakų, o dabar ir dekoratyvinių triušių, matome, kaip mūsų senjorai tiesiog atgyja, noriai įsitraukia į bendravimą su jais. Mums tai labai svarbu, todėl gyvūnus į mūsų senjorų namus kviesime ir ateityje“, - kalbėjo V. Samanavičiūtė Abromavičienė.
Kaip patvirtina tyrimai, gyvūno buvimas šalia įkvepia stengtis sveikti, pagerina fizinę ir psichologinę savijautą: jas glostant, vedžiojant ar maitinant, būnant šalia, pagerėja kraujospūdis, nuotaika, sumažėja nerimas.
Gyvūnų terapija gydytojams ir slaugytojams
Gyvūnų Terapijos Programos Lietuvoje
G.Rudienė sako, kad Vilniaus miesto savivaldybės inicijuota programa naudinga tiek draugijos ieškantiems vyresnio amžiaus gyventojams, tiek šeimininkų neturintiems gyvūnams. 65 metų ir vyresni senjorai kviečiami atvykti į Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ administruojamus gyvūnų globos namus, išsirinkti norimą augintinį ir sudaryti laikinosios gyvūno globos sutartį. Augintinio išlaikymu - pašaru, kraiku, taip pat gyvūno būkle bei veterinarine priežiūra ir toliau rūpinasi gyvūnų globos namai, o senjorui tereikia jį vedžioti, girdyti, dalintis dėmesiu ir meile.
Programos idėja gimė išgirdus senjorų nuogąstavimus apie nedideles pensijas, neleidžiančias jiems tinkamai pasirūpinti gyvūnais, įsigyti reikiamų priežiūros reikmenų. Anot pašnekovės, susidomėjimas programa - didelis. „Vos paskelbus apie programos pradžią, dar kovo mėnesį, sulaukėme daugiau nei šimto skambučių. Susipažinti su gyvūnais buvo atvykę dešimtys senjorų, iš jų penkiolika jau išsirinko globotinius ir juos prižiūri savo namuose, - sako Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė. - Kviečiame visus senjorus ateiti, susipažinti, pasižiūrėti, koks gyvūnas jiems tinka, patinka ir mes padėsime išsirinkti.
Taip pat skaitykite: „Kika“ gyvūnų paramos projektai
Tyrimai rodo, kad Lietuvos senjorai - kone vienišiausi Europos Sąjungos gyventojai: vienatvės jausmą išgyvena kas dešimtas vyresnio amžiaus lietuvis. Šiai problemai spręsti Vilnius pasitelkia originalią pagalbą - prieglaudos gyvūnus. Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė teigia, kad keturkojo atsiradimas senjorų namuose visiškai keičia emocinį vienatvės foną, nusistovėjusią dienos rutiną, didina socialinį aktyvumą, mažina stresą ir nerimą.
Senjorė Galina pasakoja, kad turint šunį didelė nauda psichologinei sveikatai - užaugus vaikams ir anūkams, vėl turi kuo rūpintis. Reikia paglostyti, pavedžioti. Greta esančiame miške vaikštau tris kartus per dieną po pusvalandį ar dar ilgiau. O judėjimas ilgina gyvenimą ir širdį stiprina. Moteris sako, kad turėdama šunį jaučiasi priklausanti bendruomenei. „Kaimynystėje daug kas vedžioja šunis - tokia didelė šunų mylėtojų bendruomenė. Kai eini pasivaikščioti, visi sveikinasi, kas nors pakalbina, tavo šunį paglosto, jau visų aplink lakstančių šunų vardus žinome. Augintinių dėka tarp mūsų gimsta bendrystė“, - sako G. Senjorė pasakoja, kad prieš šešiolika metų atsikrausčiusi į Vilnių name nesutiko nė vieno savo amžiaus žmogaus, jautėsi vieniša. Tačiau sutikusi dvi šunis auginančias moteris Galina užmezgė tvirtą iki šiol trunkančią draugystę. „Nors tų šunų jau nebėra, draugystė išliko iki pat dabar.
Kaniterapijos Pavyzdžiai Lietuvoje
Negalime pasigirti įspūdinga šios srities praktika kaip kitos šalys, tačiau užuomazgų yra. 2012 m. Panevėžio pataisos namuose suorganizuotas kelių terapinių šunų apsilankymas sektoriuje, kuriame gyvena moterys su mažais vaikais. 2016 m. įvyko Kaniterapijos asociacijos narių suorganizuotas terapinių šunų vizitas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose. Tačiau kaniterapija, kaip reabilitacijos priemonė, Lietuvoje nėra reglamentuota, priskiriama alternatyviems gydymo metodams.
Kaune Kaniterapijos klubas susikūrė 2018 metais. Esame bendraminčių klubas, kurio visi nariai turi ilgametę patirtį kaniterapijoje. Mūsų augintiniai tokie skirtingi, bet visi suteikia mūsų gyvenimui pilnatvės ir praskaidrina mūsų kasdienybę. Mūsų klubo nariai su augintiniais aktyviai dalyvavo ir pirmuose moksliniuose tyrimuose, kuriuos atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos sporto universiteto studentai. Nuolatos dalyvaujame susitikimuose-užsiėmimuose Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje, vaikų dienos centre „Pastogė“, pirmieji Kaune startavome su projektu „Skaitymas su šunimi”, kurio užsiėmimai vyksta Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinyje.
Visi klubo narių šunys yra testuoti pagal Slovakijos testavimo programą. Esame savanoriai, norintys ir galintys padėti kitiems. Mūsų misija - koordinuoti klubo narių veiklą kaniterapijos srityje padedant jiems tobulėti dalinantis tarpusavio patirtimi bei dalyvaujant įvairiuose sutikimuose, mokymuose, konferencijose. Taip pat atstovauti klubo narius ir jų interesus užsiimant kaniterapinės veiklos švietimu visuomenei, pritaikant ją sveikatinimo, neformalaus ugdymo, priklausomybių prevencijos, bei kitose srityse. Tarp mūsų tikslų patenka ir žmonių savanorystės, iniciatyvų, visuomeniškumo skatinimas. Siekiame įtraukti į mūsų veiklą įvairaus amžiaus žmones, tuo pačiu įtraukiant juos ir į socialinę, edukacinę, mokslinę veiklą.
Gyvūnų Terapija Respublikinėje Šiaulių Ligoninėje
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos fojė penktadienio rytmetį - didelis sujudimas. Naujojo Gyvūnų terapijos pacientams ir darbuotojams projekto sumanytoja Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vadovė gydytoja vaikų chirurgė Evelina Klepšytė-Janauskienė džiaugiasi pirmojo gyvūnų terapijos užsiėmimo sėkme. Klinikos Vaikų ligų skyriaus bei Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro sveikstantys pacientai, galintys išeiti iš palatos, su džiaugsmu ėmė šuniukus ant rankų, glostė ir glaudė, mylavo ir kalbino.
Pasak naujojo projekto sumanytojos, gydytojos E. Klepšytės-Janauskienės, šunelių glostymas, nešiojimas skatina laimės hormonų išsiskyrimą, ypač sergantiems žmonėms, dėl ligos ar traumos patiriantiems stresą, liūdesį. Moters ir vaiko klinikos gyvūnų terapijos pacientams ir darbuotojams projekto pradininkai Maltos bišonų veislės šuniukai jau turi terapinės patirties. Jie jau lankėsi Senelių globos namuose, Jaunųjų gamtininkų stotyje, kur bendravo su įvairaus amžiaus žmonėmis.
Gyvūnų Terapijos Nauda Įkalinimo Įstaigose
Dažnas reiškinys, kai asmuo, atlikęs bausmę, pakartotinai prasikalsta ir grįžta atgal į įkalinimo įstaigą. Daugelis valstybių nėra sukūrusios tinkamos iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų integravimo į visuomenę sistemos. Įkalinimo įstaigos tikslas nėra tik apriboti asmens laisvę, norint jį nubausti. Be šito turi būti siekiama ir grąžinti į visuomenę visavertį pilietį. Taip pat labai svarbu išlaikyti kalinčių asmenų socialinius gebėjimus, tikėjimą ir viltį, jog gyvenimas gali būti kitoks.
Tokiose šalyse kaip Amerika, Italija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Ukraina, Australija, Gruzija taikomos įvairios šunų terapijos programos kaip reabilitacijos ir resocializacijos priemonė kalintiems asmenims. Teisę globoti augintinį gavę kaliniai yra atsakingi už kasdieninę jo priežiūrą, maitinimą, auklėjimą, paklusnumo mokymą. Atlikti tyrimai, parodė, jog kaliniai, kuriems leidžiama auginti gyvūnus, yra mažiau linkę į pakartotines nusikalstamas veikas ir smurtinius išpuolius. Geriausiai šunų terapijos naudą įkalintiems asmenims atskleidžia ne statistika ir ne skaičiai, o švytinčios nuteistųjų akys, kalbant apie savo naujuosius augintinius. Žvilgtelkite - nuostabu pamatyti, kaip net didžiausiais nusikaltėliais laikomi žmonės keičiasi gyvūnų dėka.
Terapijos Tikslais Gyvūnai Pasitarnauja Siekiant Tam Tikrų Konkrečių Tikslų
- Fiziologinių funkcijų normalizavimas. Ištirta, kad bendraujant su gyvūnais sumažėja streso lygis, normalizuojasi širdies ritmas ir net kraujospūdis.
- Kompetencijos stiprinimas. Ne paslaptis, kad besirūpindamas silpnesniu gyvūnu, žmogus pasijaučia esantis stiprus, geras, atsakingas.
- Savirealizacija. Tai labai svarbus žmogaus poreikis ir siekis realizuoti savo vidinį potencialą, būti reikalingu kitiems.
- Bendravimo poreikis. Tai labai svarbu vienišiems ar turintiems bendravimo problemų žmonėms, kurie su gyvūnu gali lengviau užmegzti kontaktą nei su artimaisiais.
- Psichoterapinė priemonė. Bendravimas su gyvūnais gali palengvinti ir žmogaus tarpasmeninius santykius bei padeda keistis jo asmenybei.
Vienišumo Problema Ir Gyvūnų Terapija
Tyrimai rodo, kad Lietuvos senjorai - kone vienišiausi Europos Sąjungos gyventojai: vienatvės jausmą išgyvena kas dešimtas vyresnio amžiaus lietuvis. Šiai problemai spręsti Vilnius pasitelkia originalią pagalbą - prieglaudos gyvūnus. Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė teigia, kad keturkojo atsiradimas senjorų namuose visiškai keičia emocinį vienatvės foną, nusistovėjusią dienos rutiną, didina socialinį aktyvumą, mažina stresą ir nerimą.
Senjorė Galina pasakoja, kad turint šunį didelė nauda psichologinei sveikatai - užaugus vaikams ir anūkams, vėl turi kuo rūpintis. Reikia paglostyti, pavedžioti. Greta esančiame miške vaikštau tris kartus per dieną po pusvalandį ar dar ilgiau. O judėjimas ilgina gyvenimą ir širdį stiprina. Moteris sako, kad turėdama šunį jaučiasi priklausanti bendruomenei. „Kaimynystėje daug kas vedžioja šunis - tokia didelė šunų mylėtojų bendruomenė. Kai eini pasivaikščioti, visi sveikinasi, kas nors pakalbina, tavo šunį paglosto, jau visų aplink lakstančių šunų vardus žinome. Augintinių dėka tarp mūsų gimsta bendrystė“, - sako G. Senjorė pasakoja, kad prieš šešiolika metų atsikrausčiusi į Vilnių name nesutiko nė vieno savo amžiaus žmogaus, jautėsi vieniša. Tačiau sutikusi dvi šunis auginančias moteris Galina užmezgė tvirtą iki šiol trunkančią draugystę. „Nors tų šunų jau nebėra, draugystė išliko iki pat dabar.