Šiuolaikinėje darbo rinkoje vis dažniau pastebima tendencija, kuri iš esmės keičia sampratą apie tai, kas yra idealus darbuotojas. Jei prieš dešimtmetį techninės žinios ir specifiniai profesiniai gebėjimai buvo neginčijamas prioritetas, šiandien svarstyklės vis labiau krypsta į kitą pusę. Darbdaviai, personalo atrankos specialistai ir karjeros konsultantai vienbalsiai tvirtina: be stiprių socialinių įgūdžių net ir paties aukščiausio lygio ekspertas gali susidurti su rimtais karjeros barjerais. Gebėjimas užmegzti ryšį, suprasti kolegas, efektyviai komunikuoti ir valdyti konfliktines situacijas tapo nebe privalumu, o būtinybe.
Šiame straipsnyje gilinamės į ekspertų įžvalgas apie tai, kodėl būtent „minkštieji” įgūdžiai (angl. soft skills) yra tokie svarbūs komandiniam darbui ir karjeros perspektyvoms.
Socialinių įgūdžių komandoje ugdymo mokymų programa yra skirta padėti dalyviams lavinti svarbiausius socialinius įgūdžius, būtinus efektyviam darbui komandoje. Programa apima tokias temas kaip aktyvus klausymasis, aiškus bendravimas, konfliktų valdymas, empatija ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Dalyviai mokysis, kaip efektyviai bendrauti su kolegomis, spręsti iškilusius nesutarimus ir kurti pozityvią komandinio darbo atmosferą.
Kas yra socialiniai įgūdžiai?
Norint suprasti socialinių įgūdžių svarbą, pirmiausia reikia aiškiai apibrėžti, kas tai yra. Dažnai klaidingai manoma, kad socialiniai įgūdžiai apsiriboja tik mandagumu ar gebėjimu palaikyti pokalbį prie kavos aparato. Socialiniai įgūdžiai yra asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos socialinis darbuotojas yra specialistas, įgalintas padėti spręsti žmonėms socialines problemas, jo dėka šeimoms atveriamas kelias į geresnę gyvenimo kokybę. Tai yra neaprėpiamai plati veiklos sritis: nuo asmeninių, socialinių įgūdžių, santykių puoselėjimo iki gebėjimo tinkamai bendrauti, užsitikrinti vaikų gerovę.
Deja, tačiau dirbant su krizę patiriančiomis šeimomis pastebima, kad tėvai dažnai nepajėgūs pasirūpinti patys savimi, o ką jau kalbėti apie vaikų gerovės užtikrinimą. Jiems, tiesiog, trūksta socialinių įgūdžių. Juk, ne paslaptis, kad žmonės šeimos modelį atsineša iš šeimos, kurioje patys augo.
Atsakymo į šį klausimą reikia ieškoti žmogaus gyvenimo istorijoje, patirtyje, šeimoje iš kurios jis atėjo. Pasidomėję žmogaus praeitimi sužinome, kodėl neįgijo gebėjimų, labai dažnai paaiškėja, kad jis neturėjo kur jų išmokti. Seneliai, savu laiku, nesugebėjo priimti visuomenėje, darbo rinkoje, socialinėje plotmėje galiojančių taisyklių ir gyveno savaip, kurdami nesocialų šeimos gyvenimo modelį.
Tą patį kartojo jų vaikai savo šeimose, o šiandien aš jau dirbu su anūkų šeimomis, kurios seka senelių padiktuotu gyvenimo modeliu. Pavyzdžiui, paklausus šios šeimos vaiką, kuo jis taps, ką jis dirbs, kai užaugs, jis atsako, kad nedirbs, taip, kaip jo tėvai. O pasiteiravus, kaip jis mano, iš kur gaus pinigų pragyvenimui, išpyškina tą patį, kad gyvens kaip jo tėvai gyvena. Vaikai nemato pavyzdžio, jiems nesuformuojamos vertybės, nelieka vietos ir socialiniams įgūdžiams.
Pagrindiniai socialiniai įgūdžiai
- Efektyvi komunikacija
- Aktyvus klausymasis
- Empatija
- Konfliktų valdymas
- Gebėjimas dirbti komandoje
- Lyderystė
Šis apibrėžimas išsiskaido į labai daug sričių. Kaip pavyzdį galima pateikti negebėjimą planuoti savo pajamų ir išlaidų. Tai daugelio šeimų, su kuriomis tenka dirbti problema. Gavę pinigus (algą, pašalpą ar pan.) jie gali išleisti juos per vieną, dvi dienas, neplanuodami, kaip teks gyventi likusį laiką iki kitų pajamų. Jiems reikia žmogaus, kuris išaiškintų, kaip planuoti finansus.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Kitas rūpestis, tai neturėjimas įgūdžio užpildyti ar kitaip susitvarkyti privalomus turėti dokumentus (tapatybės dokumentai, banko sąskaitos, medicinos kortelės ir pan.) ir vėl prireikia pagalbos, kad kas nors paaiškintų, kaip tai darytų ar palydėtų į atitinkamas įstaigas.
Socialinių įgūdžių svarba darbo vietoje
Verslo psichologai pabrėžia, kad darbo vietoje vyksta nuolatinė evoliucija. Automatizacijai ir dirbtiniam intelektui perimant rutinines, technines ir duomenų apdorojimo užduotis, žmogiškasis faktorius tampa tuo elementu, kurio neįmanoma pakeisti algoritmais.
Karjeros konsultantai dažnai naudoja posakį: „Dėl techninių įgūdžių jus pasamdo, o dėl socialinių įgūdžių stokos - atleidžia”. Tai nėra tik skambi frazė. Tyrimai rodo, kad sėkmingiausi lyderiai ir vadybininkai pasižymi ne aukščiausiu IQ, o aukščiausiu emociniu intelektu.
Techninės žinios (angl. hard skills) yra būtinos užduotims atlikti, tačiau jos yra statinės. Įsivaizduokite programuotoją, kuris sukuria genialų kodą, tačiau nesugeba paaiškinti jo veikimo principų kolegoms arba reaguoja agresyviai į bet kokią kritiką. Toks darbuotojas tampa „toksišku” komandos elementu, stabdančiu bendrą progresą.
Vienas iš labiausiai ekspertų akcentuojamų socialinių įgūdžių yra empatija. Versle empatija nereiškia tik užuojautos; tai yra strateginis gebėjimas matyti situaciją iš kliento, kolegos ar vadovo perspektyvos.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Gebėjimas suprasti kitos pusės motyvus ir baimes, derybose galima rasti „laimėti-laimėti” (angl. win-win) sprendimus.
Dauguma žmonių mano, kad yra geri komunikatoriai, nes daug kalba. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia komunikacijos dalis yra aktyvus klausymasis. Tai įgūdis, kurį reikia nuolat lavinti. Efektyvi komunikacija taip pat apima gebėjimą priimti ir teikti grįžtamąjį ryšį (angl. feedback). Sėkmingoje karjeroje kritika suvokiama ne kaip asmeninis įžeidimas, o kaip galimybė tobulėti.
Darbo aplinka be konfliktų yra utopija. Skirtingos nuomonės, interesai ir darbo stiliai neišvengiamai sukelia trintį. Čia atsiskleidžia dar viena socialinių įgūdžių svarba - gebėjimas valdyti konfliktus.
Krizinėse situacijose, pavyzdžiui, vėluojant projektams ar praradus svarbų klientą, techniniai sprendimai dažnai būna aiškūs, tačiau emocinė įtampa trukdo juos įgyvendinti. Darbuotojas, turintis stiprius socialinius įgūdžius, tokioje situacijoje veikia kaip stabilizatorius.
Be to, šiuolaikinis pasaulis reikalauja didelio adaptabilumo. Įmonės struktūros keičiasi, technologijos atsinaujina kas pusmetį.
Sėkminga karjera retai kada yra vienišo vilko kelias. Gebėjimas megzti ir palaikyti profesinius ryšius (angl. networking) yra tiesioginė socialinių įgūdžių išraiška. Tai nėra tik vizitinių kortelių dalinimas konferencijose.
Ekspertai pastebi, kad žmonės su plačiu socialiniu tinklu greičiau randa naujas darbo galimybes, lengviau pritraukia investicijas savo idėjoms ir turi prieigą prie vertingos informacijos, kuri nėra viešai prieinama.
Nors kai kurie žmonės iš prigimties yra ekstravertai ir lengviau bendrauja, ekspertai vienareikšmiškai sutinka: socialiniai įgūdžiai yra lavinami.
Objektyviausias būdas - paprašyti 360 laipsnių grįžtamojo ryšio iš kolegų, vadovų ir pavaldinių. Taip pat egzistuoja specializuoti emocinio intelekto testai.
Tačiau paprasčiausias indikatorius yra jūsų santykiai darbe: ar dažnai įsiveliate į konfliktus? Ar kolegos kreipiasi į jus patarimo?
Nors visi įgūdžiai svarbūs, dauguma lyderystės ekspertų išskiria emocinį intelektą ir gebėjimą įkvėpti.
Tam tikrą lygį pasiekti galima, ypač labai specifinėse, individualaus darbo reikalaujančiose pozicijose. Tačiau norint kilti į „Senior”, „Lead” ar architekto pozicijas, bendravimas tampa neišvengiamas.
Žvelgiant į ateitį, akivaizdu, kad socialinių įgūdžių reikšmė tik augs. Hibridinis darbo modelis, kai dalis komandos dirba biure, o dalis - nuotoliniu būdu, kelia naujus iššūkius komunikacijai ir reikalauja dar didesnio jautrumo bei aiškumo.
Todėl investicija į socialinių įgūdžių tobulinimą yra viena saugiausių ir pelningiausių investicijų jūsų karjeroje. Tai reiškia skaityti literatūrą apie psichologiją, dalyvauti viešojo kalbėjimo mokymuose, praktikuoti sąmoningumą ir, svarbiausia, kiekvieną dieną stengtis būti geresniu klausytoju ir pašnekovu.
Socialinių įgūdžių grupė - skirta įgyti sėkmingam bendravimui, tarpusavio santykiams ir bendradarbiavimui su kitais reikalingų gebėjimų. Tai naudingas būdas mokytis, kaip suprasti save ir kitus, įgyti empatijos, išreikšti savo mintis ir jausmus, priimti teisingus sprendimus, taikyti konfliktų sprendimo būdus ir formuoti sveikus tarpusavio santykius.
Šioje grupėje įgyjama svarbių socialinių įgūdžių, skatinant aktyvų bendravimą ir empatiją, mokantis klausytis ir išgirsti, ugdant žinias, susijusias su pagrindinėmis socialinėmis kompetencijomis:
- Savimone, užtikrinat savęs ir savo vertybių suvokimą, stiprybių ir silpnybių išsiaiškinimą, savo emocijų atpažinimą ir valdymą.
- Atsakingu sprendimų priėmimu. Su socialiniu elgesiu susijusių moralių sprendimų priėmimą, apimant problemos supratimą, objektyvų įvertinimą ir sprendimą.
- Tarpusavio santykiais. Pozityvių santykių formavimu, apimančiu sklandžią komunikaciją, įsitraukimą ir komandiškumą, veiksmingą konfliktų sprendimą, derybinius gebėjimus ir ribų nustatymą, gebėjimą kreiptis pagalbos ir ją priimti.
- Socialiniu sąmoningumu.
Tėvystės įgūdžių svarba
Didžiausią nerimą kelia vaikus auginančios šeimos, kuriose nėra tėvystės įgūdžių. Labai liūdna matyti, kai tėvai su vaikais neturi emocinio ryšio. Fiziniai vaiko poreikiai patenkinami: maisto yra, stogas virš galvos yra, tačiau su vaiku nebendraujama, jis neišklausomas, jam nerodomas švelnumas, dėmesys.
Pagrindinis tėvystės tikslas - užtikrinti vaiko gerovę. Pozityvi tėvystė - tai tinkama vaiko globa, išmintinga kontrolė ir veiksminga pagalba, kreipiant dėmesį į fizinius, psichologinius, emocinius, intelektualinius, socialinius ir dvasinius vaiko poreikius. Bedirbdama Mobiliojoje komandoje dar nesusidūriau su šeima, kuriai nebūtų trūkę pozityvios tėvystės įgūdžių.
Yra šeimų, kurios pabaigę pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus net po kelis kartus, tačiau daro tas pačias klaidas, įgūdžiai nepagerėja. Šeimos netaiko kasdieniniame gyvenime mokymuose įgautų žinių. Manau, taip nutinka todėl, kad žmones tėvystės įgūdžių kursus lanko tik tam, kad užsidėti pliusą, tarsi tų mokymų reikėtų kažkam kitam, o ne jiems, ne jų vaikams.
Kol vaikai maži, tėvystės įgūdžių neturintys tėvai nesuvokia, kad ateityje atsiras bendravimo su vaiku problemų. Mažieji jų klauso: eina miegoti, kai liepia, valgo, kai pasiūlo ir panašiai. Rūpesčiai atsiranda vaikui tapus paaugliu. Jeigu šeimoje nebuvo taikytos tėvystės įgūdžių žinios kol vaikai maži, tai jiems paaugus šeima jau nepajėgi pakeisti susiformavusio netinkamo, kartais agresyvaus vaiko elgesio. Paauglys jau turi savo nuomonę ir nori ją reikšti, šeimoje kyla konfliktai. Tėvai, tiesiog, nemoka suvaldyti situacijos, o kartais pasirenka lengvesnį kelią ir nieko nekeičia. Taip suyra ir taip trapūs tėvų ir vaikų santykiai.
Nuo sausio 1-osios Mobiliosios komandos pradėjo dirbti ne tik su suaugusiais šeimos narius, bet ir su vaikais. Dažnai atėjus į šeimą matau emociškai sužlugdytus vaikus, kuriems meluojama, jų neišklausoma, jie kenčia nuo aplinkinių patyčių ir patiria be galo daug sunkumų. Išgyvenu dėl jų, tačiau kartu tai įkvepia darbui, siekiui padėti šiems vaikams.
Mes prašome vaikų nuomonės. Jie pilnaverčiai šeimos nariai ir turi teisę ją išsakyti. Iš vaikų lūpų išgirstame, kas jų manymu, negerai šeimoje, kokie jų lūkesčiai. Tai ypač svarbu paaugliams, jiems malonu, kad į juos įsiklauso suaugę žmonės. Būna atvejų, kai paaugliai gana agresyviai nusiteikę, sunkiai bendrauja, užsisklendžia, tačiau užtenka jiems leisti suprasti, kad jų niekas nevers kalbėti, jeigu jie to nenori, tačiau mums labai svarbi jų nuomonė ir jie prabyla. Savo nuomonės turėjimas ir gebėjimas ją išreikšti taip pat yra socialinis įgūdis, kurį reikia lavinti.
Jau pažinties su šeima dieną mes pranešame šeimai, kiek tiksliai laiko dirbsime su ja. Vaikams ir paaugliams visada pasakau, kad kartu būsime tik 30 dienų, bet per tą laiką drauge galime nuveikti labai daug. Paaiškinu, kad dabar prasidėjo naujas etapas, gyvenime atsiras naujų žmonių, kurie padės. Todėl pasibaigus Mobiliosios komandos darbui vaikai jau būna pasiruošę tam.
Man labai svarbu, kaip šeimai, vaikams, su kuriais dirbome, sekasi toliau, visada jais pasidomiu. Empatija. Mes turime mokėti įsijausti į žmogaus situaciją, suprasti kodėl jis vienaip ir kitaip elgiasi. Taip pat labai svarbu gerbti žmogų, nepaisant, kokius sunkumus jis išgyvena. Šie žmonės turėję labai daug negatyvių patirčių, praradę pasitikėjimą savimi ir kitais, todėl labai svarbu leisti jiems suvokti, kad mes juos suprantame.
Nuo socialinio darbuotojo veiklos neatsiejamas gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos ir žmogaus, kitaip tavęs neišgirs. Negalime žmonių moralizuoti, barti, tai juos žemina ir verčia užsisklęsti.
Nuo visuomenės priklauso daug veiksnių, įtakojančių sunkumus išgyvenančių šeimų progresą.
Socialinis emocinis ugdymas
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių.
Mokykloje mokoma daugybės dalykų, kurių ne visuomet prireikia tolimesniame gyvenime. Mokytis pažinti savo jausmus ne ką mažiau svarbu nei lavinti skaitymo ar skaičiavimo įgūdžius.
Gebėjimas susirasti draugų ir puoselėti draugystę, sėkmingai įsitraukti į grupę, inicijuoti pokalbį ir išklausyti, atskleisti save, drąsiai pasipriešinti skriaudėjams, atjausti kitus, įveikti sunkumus, išspręsti konfliktus, būti savikritiškam, motyvuoti save sudėtingomis aplinkybėmis, drąsiai žvelgti į sunkumus, nesidrovėti artimumo yra tie įgūdžiai, kurie reikalingi gyvenime norint būti sėkmingu ir laimingu.
Aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis. Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui.
Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socaliniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti. Galime stebėti ir atvirkščiai, žmogus, kuris baigė mokyklą žemais akademiniais įvertinimais ir nepasižymi aukštu intelektu, vėliau gali tapti itin sėkmingu verslininku ir kompanijos lyderiu.
Kušlevič - Veršekienė D., Pukinskaitė R. (2009) nagrinėjusios paauglių emocinį intelektą, pastebi, jog patiriami sunkumai paauglystėje iš dalies priklauso nuo emocinio intelekto lygio, individualių vaiko savybių, jo aplinkos, socialinės kompetencijos, neigiamų aplinkos įvykių, jų reikšmingumo bei jų pasikartojimo dažnio.
Iš tėvų ir mokytojų surinkta daug informacijos, akivaizdžiai patvirtinančios, kad nemaža dalis paauglių yra emociškai pažeisti: yra vieniši ir kenčia nuo depresijos, jaučia stiprų pyktį, negali valdyti emocijų, yra nervingi, linkę nerimauti, impulsyvūs ar net agresyvūs.
Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais. Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai.
Autorių teigimu, sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais.
Lietuvos gyventojų savivertės lygis ir laimės pojūtis yra vienas žemiausių visoje Europoje. Moksliškai įrodyta, kad šie du dalykai yra tiesiogiai susiję. Pagrindiniai žmogaus socialiniai emociniai gebėjimai, tokie kaip savivertė ir pagarba kitam išsivysto mokykliniame amžiuje ir daro esminę įtaką tolimesniam asmenybės formavimuisi ir elgesiui.
tags: #socialiniai #rasiniai #komanda