Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie socialinius radikalius pokyčius, jų priežastis ir pasekmes visuomenei. Nuo socialinių tinklų poveikio kasdieniam gyvenimui iki organizacijų taikomų pokyčio teorijų - šis tekstas apima pagrindinius veiksnius, rizikas ir praktikas, kurios padeda suprasti, kaip keičiasi visuomenė ir ką daryti, kad pokyčiai būtų tvarūs ir saugūs.
Socialinių tinklų vaidmuo ir jo poveikis visuomenei
Pastaruoju metu daug diskutuojama apie mūsų visų gerovei kenkiančias interneto grėsmes. Socialiniuose tinkluose mes lengvai galime rasti įvairią informaciją, palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, pasidalinti savo nuomone, pomėgiais ir sulaukti kitų žmonių nuomonių bei atsiliepimų apie mus. Nors socialiniuose tinkluose galime rasti nemažai naudingos informacijos, tačiau kartais jie taip įtraukia, jog gali sukelti priklausomybės jausmą.
Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime (85 proc.) 45-54 metų amžiaus interneto vartotojų, ir apie 75 proc. Lietuvoje internetas daugiausiai naudojamas ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas (62 proc. gyventojų), naujienoms skaityti (72 proc. gyventojų) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 proc.).
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Net 80 proc. atliktų tyrimų rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Ir viskas tam, kad būtų įrodyta, jog mūsų gyvenimas įdomus, pilnas nuotykių ir teigiamų emocijų, nors tai dažnai neatspindi tiesos.
Psichologinės pasekmės
Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas. Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Panašiai vyksta ir su priklausomybe: vienas iš bet kokios priklausomybės požymių yra kontrolės praradimas. Žmogus gali pasakyti, kad kažko nedarys, tačiau jis nesugeba to sukontroliuoti. Pavyzdžiui, kai žmogus sėda prie kompiuterio ar telefono ir sako, kad pasinaudos tik 10 minučių, o paskui „netikėtai” pastebi, kad praėjo kelios valandos.
Paaugliams ir rizikingas elgesys internete
Paauglystėje intensyviai vyksta asmens savo tapatumo paieškos, iš vaikystės pereinama į suaugusiojo pasaulį, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti. Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis. Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt.
Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą. Paaugliai, kurių santykiai su tėvais, bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete.
Šeimos ir aplinkos reikšmė
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui.
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Priklausomybės nuo socialinių tinklų požymiai ir prevencija
Priklausomybė nuo socialinių tinklų dar nėra pripažinta kaip psichikos sutrikimas. Tačiau ateityje priklausomybė nuo socialinių tinklų gali būti įtraukta į psichikos sutrikimų sąrašą, surinkus pakankamai duomenų ir įrodžius, kad šis sutrikimas daro neigiamą įtaką žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai, šeimai, visuomenei. Pavyzdžiui, tik prieš 2 metus į psichikos sutrikimų sąrašus buvo įtraukta priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų.
Vienas iš eksperimentų rodo, kad kai žmonėms liepiama tam tikrą laiką išbūti be telefono ir kompiuterio, kai kuriems, negalint to daryti, pasireiškia nerimas, įtampa, kyla pyktis, pakyla kraujo spaudimas ir pan. Tai labai panašu į pirmuosius abstinencijos požymius.
Galima nustatyti, kad pats telefonas ar kompiuteris išsijungtų po tam tikro nustatyto laiko. Žmogus gali susiplanuoti, kiek laiko per dieną jis gali skirti socialiniams tinklams. Jei pačiam žmogui nepavyksta to padaryti, galima kreiptis pagalbos į psichologą. Psichologas padės žmogui suprasti, kodėl jis tiek daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, ką ir kodėl jis ten veikia, kodėl vengia realybės.
Praktiniai patarimai mažinant žalingą naudojimąsi
- Kiekvienas iš mūsų turi retkarčiais apmąstyti, ar ne per daug šiandien laiko praleidau virtualioje erdvėje.
- Naudojimąsi socialiniais tinklais reikėtų mažinti po truputį, pildant atsiradusį tuštumą kitomis veiklomis: skaitymu, sportu, hobiu.
- Jei apleidžiamos kitos veiklos, visas laisvalaikis praleidžiamas prie kompiuterio - reikia pradėti riboti laiką.
- Artimųjų ar draugų pastabos, priekaištai, kad per daug laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose, turėtų būti rimtas signalas pradėti keistis.
Organizacijų vaidmuo ir pokyčio teorija
Šis skyrius skirtas suprasti, kaip organizacijos kuria ar ruošiasi kurti poveikį. Pokyčio teorija - tai plačiai naudojamas įrankis, ypač pasitarnaujantis ne pelno sektoriui, valstybinėms institucijoms ar kitoms socialinio pokyčio siekiančioms organizacijoms. Teorija dažnai naudojama planuojant naujas veiklas, norint suprasti kuriamą socialinį pokytį ar išardyti socialinę problemą į esmines jos veikimo dalis.
Užpildyta pokyčio grandinė - tai argumentų seka, paaiškinanti, kaip organizacija kuria socialinį poveikį. Žvelgiant į pokyčio grandinę iš kairės, galima pastebėti priežastinį ryšį - kiekvienas elementas yra būtinas, kad įvyktų dešiniau esantys procesai. Pokyčio grandinė taip pat atskiria organizacijos siekiamą socialinį poveikį nuo veiklos rezultatų.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Pokyčio grandinės pildymo žingsniai
- Pradėkite nuo ilgo laikotarpio poveikio įvardinimo. Kas nutiks, kai išspręsite socialinę problemą? Kokia yra ideali visuomenės situacija, kurios siekia jūsų organizacija?
- Įvardinkite, kas turi įvykti vidutiniu laikotarpiu, jog įvyktų ilgalaikis poveikis. Kas turi pasikeisti žmonių mąstyme, elgesyje?
- Įvardinkite trumpo laikotarpio poveikį - ko reikia, jog įvyktų vidutinio laikotarpio poveikis? Ką dalyviai turi patirti, sužinoti ar išmokti?
- Įvardinkite planuojamas pokytį kuriančias veiklas. Kas jos yra?
- Įvardinkite, kokių resursų reikia, jog galėtumėte įvykdyti šias suplanuotas veiklas.
- Papasakokite grandinę kolegai ar kaimynui - pradėkite nuo kairės pusės. Vartokite „Mums reikia …., kad įvyktų …..“ arba „Jei įvyks …., tada įvyks …“.
- Įvertinkite, ar jūsų sukurta pokyčio grandinė yra logiška - ar aiškus priežasties/pasekmės ryšys? Ar pokyčio grandinė įmanoma ir pamatuojama?
Svarbu suprasti, kad organizacijos tiesiogiai atsakingos tik už trumpo laikotarpio poveikį - kurį iškart sukuria organizacijos veiklos. Vidutinio ir ypač ilgojo laikotarpio poveikiui įtaką daro kitos organizacijos, valstybės sprendimai, kartų kaita ir kiti organizacijų nekontroliuojami procesai. Be to, svarbu suprasti, jog trumpo laikotarpio poveikis nėra trumpalaikis!
Socialiniai pokyčiai per konkrečių iniciatyvų pavyzdžius
Artėjant pokyčių konferencijoms ir renginiams, daug praktikų dalijasi asmeninėmis istorijomis, kurios iliustruoja, kaip mažos iniciatyvos virsta platesniais socialiniais pokyčiais.
Rugilė Butkevičiūtė, Moterų informacijos centro teisininkė, pasakoja, jog viena pagrindinių smurto artimoje aplinkoje priežasčių - lyčių nelygybė. Berniukus nuo mažens ugdome būti lyderiais, siekti valdyti, nerodyti emocijų, nebent tai būtų pyktis ar agresija. Tuo tarpu mergaites mokome būti paklusniomis, nuolankiomis, puoselėti ir saugoti savo šeimą bet kokia kaina.
Tim van Wijk, restorano „Pirmas blynas“ įkūrėjas, įrodinėja, kad integruodami neįgaliuosius į darbo rinką galime sumažinti socialinę atskirtį ir pakeisti stereotipus. Restorane „Pirmas blynas“ dirba negalią turintys asmenys - ši veikla jiems ne tik padeda atsiskleisti, geriau įsilieti į visuomenę, bet ir suteikia įgūdžių, kurie padės lengviau rasti mėgstamą darbą ateityje.
Dovilė Urbanavičienė, „Miško mokyklos“ įkūrėja, akcentuoja inovatyvų švietimą kaip vieną iš priemonių gerinti gyvenimo kokybę ir reaguoti į socialinius pokyčius. Inovatyvumas nėra tik laukas, tai kitoks bendravimo ir mokymosi stilius, gyvenimo būdas bei gyvenimo kokybės supratimas.
Kamal Ahamada, neformaliojo švietimo pedagogas, ragina šviesti apie rasines, socialines ir politines temas, ugdyti kultūrinį jautrumą, emocinę savijautą ir žiniasklaidos raštingumą. „Visa tai apie meilę žmonijai - radikalią meilę. Tai taip pat yra radikalus įsipareigojimas panaikinti socialinę ir politinę neteisybę.“
Kaip mažinti neigiamas pasekmes ir skatinti teigiamus pokyčius?
Vienas iš atsakymų - švietimas, įtraukiantis socialinius įgūdžius, emocinį intelektą ir žiniasklaidos raštingumą. Kitas - stiprios vietinės iniciatyvos, kurios suteikia galimybių marginalizuotoms grupėms dalyvauti visuomenėje (pvz., darbo integracijos programos, socialiniai verslai). Pokyčio grandinės taikymas organizacijų planavime padeda sistemingai mąstyti apie išteklius, veiklas, rezultatus ir poveikį bei užtikrina, kad iniciatyvos būtų logiškos ir pamatuojamos.
| Problema | Priežastys | Galimos priemonės |
|---|---|---|
| Priklausomybė nuo socialinių tinklų | Lengvas prieinamumas, izoliacija, paauglių tapatumo paieškos | Laiko ribojimas, psichologinė pagalba, alternatyvios veiklos |
| Elektroninės patyčios ir rizikingas elgesys | Silpni šeimos ryšiai, anonimiškumas internete | Šeimos stiprinimo programos, mokyklinė prevencija, teisėtvarkos priemonės |
| Socialinė atskirtis (pvz., neįgalieji) | Diskriminacija, infrastruktūros trūkumai | Socialinis verslas, integracijos programos, viešasis švietimas |
Apibendrinant: priežastys, mechanizmai ir atsakomybė
Socialiniai radikalūs pokyčiai kyla iš technologinių naujovių, demografinių pokyčių, lyčių ir rasinės neteisybės, švietimo spragų bei ekonominių faktorių. Mechanizmai - socialinių tinklų formuojama realybės reprezentacija, priklausomybė, informacijos greitis ir anonimiškumas. Atsakomybė tenka tiek individams (savirefleksija, laiko valdymas), tiek šeimoms (psichologinė atmosfera), tiek organizacijoms ir valstybėms (pokyčio grandinės taikymas, integracijos programos, švietimas).
Veikdami kompleksiškai - švičdami, stiprindami šeimas, skatinami organizacijų atsakomybę ir taikydami pokyčio teoriją - galime mažinti neigiamas pasekmes ir skatinti teigiamus, tvarius socialinius pokyčius.
tags: #socialiniai #radikalus #pokyciai