Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, su psichikos sveikatos problemomis tam tikru gyvenimo laikotarpiu susiduria kas ketvirtas pasaulio gyventojas. Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia 3 veiksnius, lemiančius psichinę sveikatą ir gerovę. Vienas iš jų- socialiniai veiksniai (pvz. žemas išsilavinimo lygis, bedarbystė, vienatvė). Tokie patys socialiniai veiksniai turi įtakos ir sergančiųjų psichikos sutrikimais psichinei būklei. O psichinė būklė gali sąlygoti nusikalstamos veikos sunkumą. Taip pat sergantieji psichikos sutrikimais dažnai turi priklausomybę psichoaktyvioms medžiagoms ir blogiau jas toleruoja negu sveikieji. Tai skatina vagystes ir chuliganizmą.
Priklausomybės Apibrėžimas ir Aktualumas
Priklausomybė yra sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis liguistu polinkiu kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą daug kartų, siekiant malonumo ir pasitenkinimo. Svarbu pabrėžti, kad priklausomybė nekyla staiga. Ji vystosi palaipsniui, pradedant nuo teigiamos nuostatos dėl vartojimo ar eksperimentavimo. Vėliau šie veiksmai tampa reguliarūs, o galiausiai - intensyvūs, kol išsivysto psichinė ir fizinė priklausomybė.
Psichinė priklausomybė pasireiškia tuo, kad veiksmai tampa gyvenimo būdu, užvaldo žmogaus mintis, jausmus ir veiklą, o žmogus nebegali grįžti į normalią būseną. Tuo tarpu fizinė priklausomybė atsiranda, kai veiksmai tampa būtini organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai palaikyti, pasireiškia psichikos ir fiziniais sutrikimais, pakinta organizmo funkcijos.
Alkoholio vartojimas sukelia ne tik sveikatos sutrikimus, socialines ir psichologines problemas sau ir savo aeimai, bet ir mirtingum. `alies statistikos departamento (2010) duomenys apie mirtingum dl alkoholio vartojimo skelbia, kad ia viso 2008 m. miestuose mir 933 asmenys, tuo tarpu kaimuose 542; 2009 m. miestuose 630 asmens, kaimuose 389 asmenys ir 2010 m. miestuose alkoholio vartojimas mirtingum sukl 620 asmens, o kaimuose 342 asmenims. iau pasitvirtina faktas, kad alkoholio vartojimas ir mirtingumas nuo alkoholio vis dar ialieka.
}mogaus teisis Lietuvoje ataskaitoje (2007) skelbiama, kad Lietuva yra viena ia Europos aalis, kur alkoholio suvartojama daugiausiai. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis (2010) priklausomybmis nuo alkoholio ligotumas, 2005 - 2009 m. m. laikotarpyje palaipsniui didjo. A. Veryga ir kt. (2008) teigia, kad Valstybs alkoholio kontrols programa (V. ~in., 1999), Lietuvos sveikatos programa ir alkoholio kontrols /statymas (V. iau norims rezultats nebuvo pasiekta.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Biopsichosocialiniai veiksniai, sąlygojantys priklausomybes
Alkoholizmu sergantis asmuo, slygojamas biopsichosocialinis veiksnis, neiavengiamai susiduria su psichologinmis bei socialinmis problemomis. ia asmenybe . Individui darosi sunku integruotis / visuomen, nes tai /takoja individo socialin/ gyvenim, psichologin bksen (Bulotait L., 2004).
Biologiniai veiksniai
Lietuvis mokslininkai, V. Grabauskas, R. Kaldien ir kt. (2005) alkoholizmo problem priskiria prie psichikos sveikatos sutrikims ir teigia, kad psichikos sveikata neatsiejama bendrosios sveikatos prie~ikros dalis. Mintieji mokslininkai V. Grabauskas ir R. Kaldien (2005) bei A. iai, kad visuomens psichikos sveikatai didels /takos turi biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Biologiniai veiksniai - tai: genetinis polinkis stebimas alkoholio vartojime. Priklausomybs vystymasis priklauso nuo biologins organizmo tolerancijos alkoholio poreikiui.
Tuo tarpu I. Markknaits (2006) kalbta su Vilniaus Priklausomybs ligs centro gydytoja psichiatre A. Kungiene, kuri pagrindiniu alkoholizmo susirgimo veiksniu irgi laiko genetik. Jos nuomone, potraukio, tolerancijos ir adaptacijos mechanizmai paveldimi . Pasak L. Bulotaits (2004), alkoholizmas nra paveldimas taip, kaip kai kurios ligos. Paveldimas tik psichologinis polinkis / alkoholizm, kuris paspartina alkoholizmo priklausomyb, nes individas tampa neatsparus alkoholio poveikiui. Todl galima daryti iavad, kad paveldimumas turi /takos alkoholizmo problemai atsirasti ir pltotis, todl negalima atmesti aios prie~asties.
S. aplinskas (2010, p. 386) sutinka su L. Bulotaite (2004) ir taip pat teigia, kad vaikai, gim aeimose, kuriose buvo priklausomybs ligomis sirgusis asmens, gali paveldti psichologin/ polink/ / priklausomyb .
Psichologiniai veiksniai
Alkoholizmo problem /takoja ir psichologiniai veiksniai. Prie psichologinis veiksnis priskirtina: noras pagerinti nuotaik, suma~inti /tamp ir pan. Alkoholio (narkotinis med~iags) vartojimui /takos turi ir asmenybiniai faktoriai, tokie kaip ilgalaik pablogjusi nuotaika, /spkd~is ir teigiams iagyvenims poreikis, aukatas nerimo lygis, agresyvumas. iai, (hipogloba), saugojimas nuo aplinkos streso (Bulotait L., 2004).
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
ChAPAPs (2010) tarptautinis projektas taip pat iasamiai apibkdina poveik/ vaikams, kuris tvai vartoja alkohol/. Vaikams taip pat kyla grsm tapti priklausomiems nuo alkoholio ar kits narkotinis med~iags, be to, gali pasireikati emocinis, nerimo, elgesio sutrikims, psichologinis problems. Tiktina, kad tvs alkoholizmo problems paveikti vaikai turi neigiam vaikysts patirt/, kadangi priklausoms aeims aplinka yra rizikinga, todl vaikai, paveikti tvs alkoholizmo problemos, susiduria su rizika ateityje patiems tapti priklausomiems. To pasekoje gali pasireikati elgesio pakitimai ir psichikos sutrikimai nerimas, depresija ir netgi panikos priepuoliai.
Anot L. Bulotaits (2004), priklausomybs prie~astys glkdi ir aeims vertybse, nuostatose, aeimos naris elgesyje.
Socialiniai veiksniai
Pasak J. Dirsiens ir L. iens (2010) (cit. Socialiniai veiksniai taip pat /takoja alkoholizmo problemos atsiradim ir jiems priskiriama: socialin aplinka; reklama; kultkrins tradicijos; specifinis narkotinis med~iags prieinamumas ir pan. Ia socialinis veiksnis, iaskirtinas socialinis poveikis, kaip vienas ia reikamingesnis veiksnis. Vadinasi, socialiai paveiktas asmuo, /gauna didesn/ stimul vartoti alkohol/. Alkoholio vartojimo galima iamokti ia savo aeimos naris, aplinkinis. iau svarbu ir ~iniasklaidos poveikis.
Kodėl naršymas socialiniuose tinkluose sukelia priklausomybę
Priklausomybė ir šeima
Alkoholizmo problema aeimoje /takoja viss aeimos naris psichologin ir socialin gyvenimo sferas. N. io (2011) konstatuojama, kad krizs atveju aeima tiktis ia visuomens pagalbos praktiakai negali. `eimos krizis prevencijos, socialins ir psichologins pagalbos aeimai bkduose (2008) teigiama apie socialins, psichologins pagalbos trkkum, o tuo tarpu aalyje atlikto tyrimo analiz (2008) patvirtina tarpinstitucinio bendradarbiavimo stok ir nestabilum.
N. Kubiliens (2004) tvirtinama, kad aeima visa yra priklausoma nuo alkoholio, jei vienas aeimos narys turi alkoholizmo problem, dar kitaip tai vadinama bendrja priklausomybe. Tuo tarpu L. Var~inskien, V. Ivanauskien, (2006, p. 95) papildydamos cituoja gydytojo E. iu asmeniu, patys tampa su~alotais psichikos ligoniais. Tai neiavengiama . Dauguma aeims, kuriose vyrauja alkoholizmo problema, jausdamos neigiamas emocijas, tiesiog savo problemas neigia ar slepia.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Gyvendamos aeimos neiavengiamai susiduria su /vairiomis krizinmis situacijomis ir problemomis, o ypatingai tada, kai susij su alkoholio vartojimu aeimoje. Nesaikingas alkoholio vartojimas atitinkamai paveikia vis aeimos klimat, tarpusavio santykius, aeimos naris savijaut ir visk, kas siejasi su tinkamu, deramu gyvenimu aeimoje ir u~ jos ribs. Teigiama, kad reikia dirbti su visais jos nariais, siekiant veiksmingai iasprsti aeimos sistemos problem.
Pagalbos galimybės
Kadangi priklausomi asmenys, ilgainiui tampa socialiai neadaptuoti, tai reiakia, kad jie praranda ne tik aeim, bet ir visa kita, kas turi rya/ su socialiniu gyvenimu, todl Koncepcija teigianti, kad bktina socialin parama, kurios formos turts skatinti priklausoms asmens nor integruotis atgal / visuomenin/ gyvenim, nes ilgainiui nedalyvaujant socialiniame gyvenime, asmuo praranda elementarius socialinius /gkd~ius.
Šiuolaikiniai priklausomybės gydymo modeliai apima holistinį požiūrį, kuris jungia psichologinę terapiją, socialinę paramą ir medicininį gydymą. Šiuolaikiniai modeliai vis dažniau remiasi moksliniais tyrimais ir neurologinėmis žiniomis apie priklausomybę. Pavyzdžiui, neurobiologiniai tyrimai atskleidžia, kaip priklausomybės formuojasi smegenyse, ir kaip tam tikri gydymo metodai gali padėti modifikuoti smegenų veiklą.
Vienas iš populiariausių priklausomybės įveikimo modelių yra 12 žingsnių programa, kurią pirmą kartą sukūrė „Anoniminiai alkoholikai“. Ši programa remiasi bendruomenės palaikymu, kolektyvine atsakomybe ir asmeniniu augimu per savikritiką bei dvasinę transformaciją.
Kitas svarbus modelis yra kognityvinė-elgesio terapija (KET), kuri orientuojasi į problemų sprendimo įgūdžių ugdymą ir neigiamų minčių keitimą. KET padeda asmenims atpažinti ir pakeisti destruktyvius mąstymo modelius, kurie gali skatinti priklausomybę.
Socialinių tinklų ir bendruomenių įsitraukimas taip pat yra esminis aspektas šiuolaikiniuose priklausomybės įveikimo modeliuose. Pavyzdžiui, savipagalbos grupės, tokios kaip „Smart Recovery“, siūlo struktūrizuotą palaikymo sistemą, kuri leidžia dalyviams dalintis patirtimi ir rasti naujas strategijas, kaip susidoroti su priklausomybėmis.
Pavyzdžiai šių modelių taikymo gali būti matomi įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose, kuriose siūlomos integruotos programos, apimančios tiek psichologinę, tiek medicininę pagalbą. Visuomenės švietimas apie priklausomybės problemas ir jų gydymo metodus taip pat yra labai svarbus. Informacijos sklaida, diskusijos apie priklausomybes ir jų prevenciją gali padėti sumažinti stigmatizaciją ir padidinti žmonių pasitikėjimą ieškoti pagalbos.
Alkoholio vartojimo statistika Lietuvoje
Aktualum patvirtina aalies statistikos departamento (2010) pateiktas moters ir vyrs stipris alkoholinis grims vartojimo da~numas bent kart per savait, t.y. 2006 m. moterys alkohol/ vartojo 10,1 proc., vyrai 30 proc., tuo tarpu 2008 m. moters alkoholio vartojimas suintensyvjo iki 12 proc., o vyrs, atitinkamai 29 proc. 2010 m. moters alkoholio vartojimo da~num atskleid~ia 9 proc. statistika, o vyrs 24 proc.
| Metai | Moterų alkoholio vartojimas (proc.) | Vyrų alkoholio vartojimas (proc.) |
|---|---|---|
| 2006 | 10.1 | 30 |
| 2008 | 12 | 29 |
| 2010 | 9 | 24 |
tags: #socialiniai #priklausomybiu #veiksniai