Šiandien socialiniai pedagogai susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriuos lemia besikeičianti visuomenė ir mokyklų aplinka.
Straipsnyje analizuojamas socialinių pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas, kurio metu įvairiais būdais skatinama, vertinama bei fiksuojama vaiko ūgtis - pažanga. Atskleidžiami vaiko asmeninės ūgties bei pažangos aspektai, socialinio pedagogo vaidmuo vertinant mokinio pažangą bei bendradarbiavimo su tėvais svarba.
Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie švietimo problemas - idealus mokyklos modelis, susiformavęs pramonės amžiuje, nebėra toks sklandus kaip anksčiau - trūksta mokytojų, mažas jų atlyginimas kelia pasipiktinimą, trūksta pedagoginės motyvacijos ir novatoriško požiūrio į ugdymo procesą, vaikų pasiekimai ir asmeninis tobulėjimas prastėja, o senosios mokyklų programos nebeatspindi besikeičiančio pasaulio vertybių.
Visos šios problemos skatina peržiūrėti švietimo sistemą ir nepamiršti, kad mokinys čia yra svarbiausias elementas - skatinti sisteminį ir kritinį mąstymą šiame informacijos kupiname pasaulyje, ugdyti kritišką požiūrį į aplinką, socialumą ir asmeninį brandumą. Todėl pastaraisiais metais Lietuvos švietimo sistemos ateitis yra gera mokykla, teigianti, kad vaikas turėtų būti vertinamas kaip asmenybė, o ugdymas turėtų būti individualizuotas, skatinant mokinio asmeninį augimą, pažangą ir pasiekimus.
Šeimos ir ugdymo įstaigos darbuotojų bendradarbiavimas - būtina sąlyga sėkmingam vaiko ugdymui(si), tačiau įtraukti tėvus į ugdymo įstaigos gyvenimą nėra paprasta. Pastebima tendencija, kad tėvai vis mažiau skiria laiko bendravimui su pedagogais, nors vaikų ugdymo(si) sunkumai, prasti rezultatai, elgesio problemos ir kita dažnai įvardijama kaip menko ugdytinių tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo pasekmė.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Tyrimo tikslas - išanalizuoti priešmokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų bendravimą bei bendradarbiavimą. Tyrimas atliktas Kauno miesto 8-iose ikimokyklinio ugdymo įstaigose 2019 m. lapkričio mėn. Respondentai buvo atrinkti patogiosios atrankos būdu. Tyrime dalyvavo 50 priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvų ir 46 pedagogai. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad svarbiausios kliūtys sėkmingam tėvų ir pedagogų bendravimui ir bendradarbiavimui yra tėvų užimtumas ir nenoras dalyvauti ugdymo veikloje.
Tėvai dėl užimtumo ir laiko trūkumo neįtraukiami į bendradarbiavimo veiklą. Pedagogai nenoriai bendrauja telefonu ir internetu, teisindamiesi, kad yra užimti darbine veikla. Tuo tarpu tėvams tai priimtinesnė ir patogesnė bendravimo forma. Tiek pedagogai, tiek tėvai stengiasi bendrauti ir bendradarbiauti taupydami savo laiką, todėl bendravimas ir bendradarbiavimas yra problemiškas, ne visada nuoširdus.
Tarp pedagogų ir tėvų nepastebėta glaudaus ryšio, kuris galėtų būti užmezgamas bendrų veiklų metu. Dabartinis tėvų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų bendravimas ir bendradarbiavimas yra problemiškas ir dėl to, kad taikoma viena pagrindinė bendravimo ir bendradarbiavimo forma - pokalbiai atvedant ir pasiimant vaiką ir tėvų susirinkimai, kurie organizuojami retai.
Vaiko raidai didžiausią įtaką turi kelios esminės sritys, tai yra šeima, mokykla ir visuomenė. Kalbant apie mokyklą, keičiantis šeimai ir visuomenei mokykla tampa tarsi jų jungiamoji grandis, kuri turi būti pajėgi ne tik suteikti žinių, bet ir padėti įveikti mokiniams socialines jų problemas.
Bendradarbiavimas turi būti vienas iš esminių pedagogų tarpusavio bendravimo būdų, kuris užtikrintų, kad tiek pedagogai, tiek mokiniai bei administracija palaikys tarpusavio ryšius ir sugebės bendrai spręsti mokiniams iškilusias problemas. Vienas iš būdų pasiekti efektyvesnį pedagogų bendradarbiavimą, sprendžiant socialines mokinių problemas yra tarpdisciplininės komandos buvimas, kurią sudarytų įvairių sričių specialistai.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Tyrimo problema - pedagogų bendradarbiavimo raiška, sprendžiant socialines mokinių problemas. Šio darbo tikslas - atskleisti įvairiapusiško pedagogų bendradarbiavimo galimybes ir trukdžius, sprendžiant socialines mokinių problemas.
Kad būtų pasiektas tikslas buvo išsikelti keturi uždaviniai:
- Remiantis konceptualiomis socialinio kapitalo ir tarpdisciplininės komandos sampratomis apibrėžti pedagogų bendradarbiavimo svarbą įgalinant mokinius spręsti socialines problemas.
- Išanalizuoti pedagogų tarpusavio bendradarbiavimą ugdymo procese.
- Nustatyti pedagogų bendradarbiavimo, sprendžiant socialines mokinių problemas, trukdžius.
- Išryškinti prielaidas, leidžiančias skatinti didesnį pedagogų tarpusavio bendradarbiavimą, sprendžiant socialines mokinių problemas.
Tiriant pedagogų bendradarbiavimą sprendžiant socialines mokinių problemas buvo atliktas kokybinis tyrimas, duomenys analizuojami remiantis temų analizės metodu, tyrime dalyvavo dešimt Kauno X mokyklos pedagogų, kurie interviu metu pasidalino asmenine pedagoginio darbo patirtimi. Tyrimo duomenys parodė, kad pedagogai pritaria idėjai dirbti bendrai kaip komandai.
Tačiau pedagogai nevienodai suvokia bendradarbiavimo svarbą, sprendžiant socialines mokinių problemas. Tyrimo dalyviai pateikia keletą esminių mokinių socialinių problemų, kurių sprendimu jie rūpinasi: mokyklos lankomumo problemos, konfliktai klasėje, nesutarimai su mokytojais. Tačiau dauguma tyrimo dalyvių akcentuoja, kad problemas turėtų spręsti specialistai, o jiems trūksta laiko, išteklių bei žinių.
Socialinis pedagogas atlieka esminį vaidmenį mokykloje, ypač darant didelį poveikį jauniausiems moksleiviams. Pirmas iššūkis, su kuriuo susiduria socialinis pedagogas, tai moksleivio susikaupimo ir dėmesio trūkumas. Pradinių klasių moksleiviai gali patirti sunkumų išlaikyti susikaupimą ir dėmesį, o tai gali trukdyti efektyviam mokymuisi ir socialiniam bendravimui.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Atkreipsiu dėmesį į tris esminius iššūkius, su kuriais susiduria socialiniai pedagogai ugdymo įstaigose.
- Socialinių įgūdžių formavimas: vaikai nuo pirmos klasės dažnai tik pradeda kurti savo socialinius įgūdžius, o tai gali sukelti iššūkių kurti sveikus santykius su bendraamžiais.
- Požiūris į Specialiuosius reikalavimus: mokykloje susiduriama su įvairių specialiųjų poreikių mokiniais, reikalaujančiais unikalaus dėmesio ir palaikymo.
- Šeimos dalyvavimas ir pagalba: gerai suderinti ryšį su moksleivių šeimomis yra svarbu, bet kartu sudėtinga, ypač kai mokiniai yra mažo amžiaus.
Mentalinės (*) sveikatos problemos: suaugusieji ir vaikai visame pasaulyje vis labiau susiduria su mentalinėmis sveikatos problemomis. Nacionalinės ir kultūrinės įvairovės valdymas: globalizacija ir migracija kelia iššūkių susijusių su įvairių kultūrų ir kalbų įvairove mokyklose. Virtuali erdvė ir technologinės pažangos: vaikai ir paaugliai vis labiau priklauso nuo technologijų, o tai gali turėti įtakos jų socialiniam bendravimui ir emocinei gerovei.
Socialinio pedagogo darbas su moksleiviais reikalauja unikalios nuovokos ir sąmoningumo dėl šių moksleivių specifinių poreikių.
Inovacijos ir moksliniai tyrimai: būtina nuolat stebėti naujoves ir keletą žingsnių priešakyje įgyvendinti inovacijas. Bendradarbiavimas ir partnerystė: socialiniai pedagogai turi aktyviai bendradarbiauti su mokyklos bendruomene, tėvais, globėjais/rūpintojais (įtėviais), specialiaisiais poreikiais besirūpinančiais specialistais ir kitomis organizacijomis, socialiniais partneriais. Profesinės kompetencijos tobulinimas: nuolatinis mokymasis ir savo profesinių įgūdžių tobulinimas yra būtini socialinio pedagogo sėkmei.
Siekiant tobulinti socialinio pedagogo veiklą, būtina aktyviai ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir skatinti bendradarbiavimą visoje mokyklos bendruomenėje.
Socialinio pedagogo įnašas yra neatsiejamas, sprendžiant iššūkius, susijusius su moksleivių dėmesio stoka, specialiųjų poreikių ugdymu, šeimos dalyvavimu, mentalinėmis sveikatos problemomis, kultūrine įvairove ir technologinėmis pažangomis. Akcentuojama, kad mokymosi aplinka turi būti saugi, skatinanti emocinį saugumą ir tarpusavio supratimą.
Pradinio ugdymo proceso metu, siekiant ugdyti vaikų asmenybės savybes, svarbu ugdyti ir jų socialinius įgūdžius, santykių užmezgimo, palaikymo bendradarbiavimas, emocijų valdymo ir raiškos, problemų sprendimo ir kt. gebėjimus. Siekiant pakeisti mokyklinio amžiaus vaikų elgesį, ypač svarbios yra intervencinės priemonės.
Socialinių įgūdžių ugdymo(si) proceso sėkmingumas bei veiksmingumas siejamas su visos mokyklos pastangomis, organizuojant ir koordinuojant ugdymo procesą, sprendžiant ugdymo įstaigoje iškylančias socialines problemas, atsižvelgiant į atsakomybių pasidalijimą priimant reikiamus sprendimus.
Darbo objektas: socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimas, įveikiant pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumus.
Darbo tikslas - atskleisti socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimo galimybes, įveikiant pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumus.
Uždaviniai:
- Išanalizuoti socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimo pradinėje mokykloje teorinius aspektus;
- Išnagrinėti pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumus ir jų įveikos būdus;
- Atlikto etnografinio tyrimo pagrindu išsiaiškinti, kaip socialinio pedagogo bendradarbiavimas su mokytojais padeda įveikti pradinių klasių mokiniams tarpusavio bendravimo sunkumus.
Metodai: teoriniai - mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, sintezė, interpretavimas; empiriniai - etnografinis tyrimas, kuris remiasi tyrimo dalyvių veiklos stebėjimu, etnografinis interviu ir tiesioginiu dalyvavimu tyrimo dalyvių socialinėje aplinkoje.
Pirmoje darbo dalyje analizuojamos mokykloje dirbančio socialinio pedagogo funkcijos, socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimo svarba, socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimas pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumų įveikai, pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumai, sunkumų įveikos būdai, žaidimas kaip pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumų įveikos būdas.
Antroje dalyje šio darbo dalyje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai. Atliktas etnografinis problemos tyrimas, kurio metu buvo dalyvaujame ugdymo(si) procese, stebimas socialinės pedagogės ir mokytojų bendradarbiavimas įveikiant pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumus.
Aiškinamasi kokie taikomi metodai siekiant įveikti bendravimo sunkumus, kaip socialinio pedagogo bendradarbiavimas su mokytojais padeda įveikti pradinių klasių mokiniams tarpusavio bendravimo sunkumus. Tyrime dalyvavo socialinė pedagogė ir trys pradinių klasių (1, 2, 3 kl.) mokytojos. Tyrimas buvo vykdomas tiesiogiai vykstant į ugdymo įstaigą ir stebint tiriamųjų kasdieninę veiklą, užduodant klausimus, vedant tyrėjos užrašus.
Pagrindinės etnografinio tyrimo išvados:
- Socialinių įgūdžių ugdymo svarba yra itin aktuali nuo pat jaunesniojo amžiaus (7(6)-10m.), kadangi šio amžiaus vaikai vis geriau suvokia savo kultūrinę bei socialinę aplinką, pereidami nuo fizinės aplinkos prie dėmesio aplinkiniams žmonėms ir savo asmeniniam elgesiui bei vidiniams skirtumams.
- Nagrinėjant pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumus, išryškėjo, kad pradinių klasių mokiniams sunku prisiimti atsakomybę už savo elgesį, gerbti kalbantįjį, dalintis, išlaukti savo eilės, dirbti komandoje, išsireikšti neįžeidžiant kito asmens.
- Mokinių bendravimo sunkumus siekiama įveikti įtraukiant juos į žaidimus, diskusijas, savirefleksiją. Socialinės temos nuolat plėtojamos pamokų metu, taip pat vykdant tokias socialines programas, dalyvaujant socialinėse akcijose, draugiškose socialinio ugdymo olimpiadose, stengiasi įtraukti į neatlygintiną, savanorišką patirtį bei vykdant naratyvinio žaidimo veiklas, kurios skatina socialinius įgūdžius ugdyti(s) žaidžiant.
Mokykloje skiriamas didelis dėmesys socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti. Tarp vaikų įvykusius nesutarimus tiriamieji sprendžia kartu diskutuojant, remiantis socialinio ugdymo programa, prevencinėmis dienomis akcentuojant būdus padedančius išspręsti nesutarimus, kultūringą bendravimą ir bendradarbiavimą.
Kitas iš pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumų įveikos metodų, kurį taikė tiriamieji, - naratyvinis žaidimas. Išryškėjo kelios tokio pasirinkimo priežastys: mokinių amžius, kuriame žaidimas yra įdomi ir patraukli veikla; žaidimas palengvina pradinių klasių mokinių susikaupimą ir įsitraukimą į ugdomąją veiklą; padeda praktiškai įtvirtinti naują informaciją aiškia ir įdomia forma; skatina saviraišką ir bendravimą.
Visų socialinių veiklų organizavimas vykdomas tiriamiesiems diskutuojant, aptariant ir bendradarbiaujant: išsikeliant tikslus, nusimatant gaires, aptariant rezultatus ir numatant tolimesnes veiklas bei jų temas.
7 kūrybinio bendradarbiavimo raktai
Kliūtys ir iššūkiai
Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad svarbiausios kliūtys sėkmingam tėvų ir pedagogų bendravimui ir bendradarbiavimui yra tėvų užimtumas ir nenoras dalyvauti ugdymo veikloje. Socialinę riziką patiriančios šeimos ir jose augantys vaikai susiduria su įvairiomis problemomis, dėl kurių reikalinga socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų bei kitų specialistų pagalba.
Bendradarbiavimą apsunkina specialistų (socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų) silpna motyvacija bendradarbiauti, didelis darbo krūvis ir laiko stoka, gauta klaidinga informacija, tėvų nenoras bendradarbiauti.
Tačiau dauguma tyrimo dalyvių akcentuoja, kad problemas turėtų spręsti specialistai, o jiems trūksta laiko, išteklių bei žinių.
Socialinis pedagogas atlieka esminį vaidmenį mokykloje, ypač darant didelį poveikį jauniausiems moksleiviams. Pirmas iššūkis, su kuriuo susiduria socialinis pedagogas, tai moksleivio susikaupimo ir dėmesio trūkumas. Pradinių klasių moksleiviai gali patirti sunkumų išlaikyti susikaupimą ir dėmesį, o tai gali trukdyti efektyviam mokymuisi ir socialiniam bendravimui.
Socialinio pedagogo darbas su moksleiviais reikalauja unikalios nuovokos ir sąmoningumo dėl šių moksleivių specifinių poreikių. Šiandien socialiniai pedagogai susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriuos lemia besikeičianti visuomenė ir mokyklų aplinka.
* Mentalinės sveikatos problemos yra įvairios būklės, kurios veikia žmogaus psichinę gerovę ir sukelia neigiamus pokyčius jo elgesyje, emocijose, mąstyme ar socialiniame funkcionavime.
tags: #socialiniai #pedagogai #bendradarbiauja