Socialiniai mokslai, dar vadinami visuomenės mokslais (angl. social sciences), apima visus mokslus, kurie teoriškai ir empiriškai tiria žmonių tarpusavio santykius visuomenėje. Ši mokslų sritis atsirado siekiant juos aiškiai atskirti nuo gamtos mokslų, nors kai kurios socialinių mokslų šakos naudoja ir pozityvistinius bei empirinius gamtos mokslų metodus. Esminis skirtumas tarp gamtos ir socialinių mokslų yra tas, kad gamtos mokslo objektai nėra veikiami šių mokslų išvadų ir prognozių. Socialiniai mokslai glaudžiai susiję su humanitariniais mokslais, tačiau skiriasi pabrėždami mokslinius metodus ir griežtus žinių rinkimo standartus, o daugelis jų plačiai naudoja kokybinius metodus.
Šiuolaikinė „mokslo“ sąvoka pradėta vartoti XIX amžiuje. Iki tol gamtos mokslų žinių sistema buvo vadinama gamtos filosofija. Vakarų kultūroje mokslas dažnai tapatinamas su fizinio pasaulio tyrimais, o matematika, humanitariniai bei socialiniai mokslai laikomi kitokia veikla.
Socialinių ir gamtos mokslų skirtumai
Socialiniai mokslai tiria žmonių tarpusavio santykius visuomenėje. Priskiriamos tokios disciplinos kaip teisė, politologija, psichologija, sociologija, istorija. Gamtos mokslai, tokie kaip fizika, chemija, biologija, tiria materialų gamtinį pasaulį.
Socialinėje tikrovėje veikia žmonės, o gamtinėje - gamtos elementai (cheminiai, biologiniai, fizikiniai). Tarkime, ekonomistas tiria pasaulį, kuriame veikia daugybė žmonių, jų veikla ir tarpusavio santykiai; fiziko pasaulis susideda iš jėgos, energijos, masės, o chemiko - iš rūgščių, šarmų, druskų ir jų reakcijų. Ekonomikos dėsniai - tai žmonių elgesio dėsniai, o gamtos mokslų dėsniai - gamtinio pasaulio veikimo dėsniai.
Socialiniai mokslai ir jų reikšmė visuomenei
Socialinių mokslų žinios suteikia suvokimą apie visuomenę ir apie individų elgesį kaip visuomenės narių. Šie mokslai aiškina, kaip neoliberalus valdymas keičia darbovietes, universitetus ir visuomenę, kodėl žmonės migruoja, kaip susidaro bendruomenės ir kodėl kai kuriuos socialinius fenomenus lydi abejonės, pvz., dėl vakcinų ar Žemės formos.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Socialiniai mokslai leidžia suprasti ir spręsti aktualiausius mūsų laikų iššūkius: klimato krizę, karo konfliktus, migracijas, dezinformaciją, žmogaus teisių pažeidimus. Šios srities tyrėjai analizuoja, kaip šie procesai veikia žmones ir visuomenę bei siūlo pokyčius, kad gyvenimas taptų teisingesnis ir darnios plėtros.
Socialinių mokslų absolventų profesinės galimybės
- Socialinių mokslų absolventai dirba viešajame sektoriuje, komunikacijoje, švietime, nevyriausybinėse organizacijose, žiniasklaidoje.
- Politikos mokslų specialistai gali prisidėti prie politikos formavimo.
- Sociologai kurią naujas žinias apie visuomenės problemas ir reiškinius.
- Lietuvos užimtumo tarnybos duomenimis, 2025 m. tarp dažniausių darbo pasiūlymų - reklamos ir rinkodaros specialistų pozicijos.
Socialinių mokslų studijos ugdo tokius universalius gebėjimus kaip kritinis mąstymas, duomenų analizė, informacijos valdymas, kas aktualu tiek viešajame sektoriuje, tiek versle.
Matematika socialinių mokslų kontekste ST2017
ST2017 egzaminuose socialiniai mokslai paprastai reikalauja išlaikyti bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei dar vieną pasirenkamąjį, dažnai - istorijos. Matematikos egzaminas svarbus, nes daugelyje socialinių mokslų sričių, ypač ekonomikoje, naudojami kiekybiniai, statistiniai metodai, kurie padeda analizuoti visuomenės, ekonomikos reiškinius ir modeliuoti jų tendencijas.
Socialiniai mokslai dažnai sąveikauja su matematika, nes tai leidžia tikslistiškai apdoroti duomenis, kurti prognozes ir priimti sprendimus, pagrįstus skaičių analize, kaip tai daroma ekonomikoje ar socialinėje statistikoje.
Studijų finansavimo ir vietų pasiskirstymas Lietuvoje
Nuo 2010 iki 2016 m. valstybės finansuojamų vietų universitetuose šalyje sumažėjo beveik ketvirtadaliu, o socialiniai mokslai nukentėjo labiausiai - prarasta beveik 51 proc. vietų, nors darbo rinkoje socialinių mokslų absolventams pasiūlymų daugiausia.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
| Studijų sritis | 2010 m. asignavimai (proc.) | 2016 m. asignavimai (proc.) | Vietų skaičiaus pokytis |
|---|---|---|---|
| Socialiniai mokslai | 25,1 | 15,8 | -51% |
| Fiziniai mokslai | 14,8 | 21,5 | +18% |
| Technologijos | 28,9 | 29,8 | + |
| Humanitariniai mokslai | ~9 | ~9 | Stabilu |
Šią situaciją komentuoja ir mokslininkai, politikai, teigdami, kad studijų finansavimas yra linkęs diskriminuoti socialinius mokslus, nepaisant jų aktualumo ir populiarumo tarp studentų.
Studijų kainos ir infrastruktūra
Norminės universitetinių studijų kainos - maksimali lėšų suma, skiriama valstybės finansuojamo studento metus truksiančioms studijoms padengti - skirtingose srityse labai skiriasi.
- Brangiausios yra pilotų bei muzikos studijos (5,3 - 11,6 tūkst. eurų per metus).
- Žemiausios kainos - socialinių ir humanitarinių mokslų programoms (istorija, archeologija, filosofija, ekonomika ir kt.), dažnai mažiau nei 1 tūkst. eurų dėstytojų atlyginimams.
- Laboratorijoms, technologinei infrastruktūrai reikalingos papildomos lėšos fizinių mokslų sferoje.
Tačiau dėstytojų darbo įvertinimas socialiniuose moksluose yra ženkliai mažesnis nei techniniuose ar medicinos moksluose, o tai kelia klausimų dėl finansavimo proporcingumo ir studijų kokybės.
Atskirų socialinių mokslų studijų programų ypatumai
Socialinių mokslų studijų programos apima įvairias sritis, tokias kaip sociologija, politika, komunikacija, ekonomika, socialinis darbas, istorija. Jos paruošia specialistus, gebančius analizuoti visuomenę, formuoti viešąją nuomonę, mokyti ir dirbti tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
Stojant į socialinių mokslų studijas svarbu nusistatyti savo stipriąsias puses, ar domina argumentuotumas, analitiniai gebėjimai, istorija, matematiniai pagrindai. Daugelyje Lietuvos universitetų socialinių mokslų programas galima rinktis atsižvelgiant į stojamuosius brandos egzaminus.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Socialinių mokslų svarba nacionalinei kultūrai ir kalbai
Humanitariniai ir socialiniai mokslai yra būtini Lietuvos visuomenės savimonei ugdyti, nacionalinei kultūrai ir švietimui plėtoti. Jie skatina lietuvių kalbos saviraidą, kuri leidžia tinkamai suvokti greitai besikeičiantį pasaulį.
Kalbos palaikymas yra svarbus ne tik kultūriniam išlikimui, bet ir tautos išlikimui apskritai, nes skurdi kalba lemia skurdžią pasaulėvoką ir kultūrą.
Globalizacijos iššūkiai socialiniams mokslams
Socialinių mokslų atstovai nagrinėja globalizacijos keliamus iššūkius - socialinės atskirties problemas, migraciją, kultūrų bendravimą, žmogaus teisių pažeidimus, pasaulinį terorizmą. Taip pat jie tiria mokslinių ir technologinių pasiekimų socialines, etines pasekmes.
Pastaruoju metu humanitariniai ir socialiniai mokslai susiduria su finansavimo mažėjimu, darbo sąlygų blogėjimu, stokojama bendro požiūrio į jų reikšmę bei paramos. Šios problemos kelia grėsmę Lietuvos mokslinių tyrimų raiškai ir visuomenės savimonei.
Apibendrinant
Socialiniai mokslai - tai svarbi mokslo sritis, padedanti suprasti sudėtingą visuomenės funkcionavimą ir žmonių elgesį. Matematika ir kiti kiekybiniai metodai socialiniuose moksluose atlieka svarbų vaidmenį, leidžiant objektyviai analizuoti duomenis ir priimti pagrįstus sprendimus. Nepaisant jų aktualumo ir populiarumo, socialinių mokslų studijų finansavimas Lietuvoje yra menkesnis nei kitose mokslo srityse, todėl reikalauja permainų ir skaidresnių politikos sprendimų, siekiant išlaikyti šios srities kokybę ir reikšmę visuomenei.
tags: #socialiniai #mokslai #matematika #st2017