Socialiniai mokslai nagrinėja visuomenę ir žmonių tarpusavio santykius. Ši sritis apima įvairias disciplinas, tarp kurių svarbios vietos užima geografija ir istorija. Nors kartais šie mokslai priskiriami skirtingoms sritims - geografija gali būti siejama su gamtos mokslais, o istorija su humanitariniais - jie abu glaudžiai susiję su socialiniais mokslais ir vienas kitą papildo.
Tarpdisciplininiai ryšiai
Geografija: Tarp Gamtos ir Socialinių Mokslų
Geografijos mokslas tyrinėja Žemės ir pasaulio geosferą (geovisatą). Vienas geografijos pusrutulis yra gamtos, kitas - ne gamtos.
Geografai vis mėgsta pasigirti, kad jų dalykas yra labiausiai integruotas. Turime ir humanitarinę, ir humanistinę geografiją (Yi Fu Tuan topofilija, artima mūsų A. Šliogerio filotopijai) bei plačią kultūrų geografiją. Geografija visada siekė būti tiltu tarp gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų.
Užsienio autoriai geografiją dažnai įvardina kaip hibridinį dalyką ar mokslą. Mokyklų ugdymo planuose taip pat rasime didelę įvairovę: vienur geografija priskirta prie gamtos ir aplinkos mokslų (Suomija), kitur - prie socialinių (JAV) arba menų ir humanitarinių (Australija).
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Kaip žinia, A. Maceinos pedagogikos filosofija prasideda nuo tautos ir tėvynės geografinės apibrėžties ir tik vėliau nagrinėjami ugdymo klausimai.
Šiandien mokslai ir dalykai pereina į transdisciplininių ir sinergetinių ryšių lygmenį. Atnaujinant bendrąsias programas, diskusijose dažnai vyrauja siauras požiūris iš visų pusių - tiek iš „branduolinių“ humanitarų (filologų, istorikų), tiek iš „branduolinių“ gamtamokslių, tiek ir iš „branduolinių“ geografų (kaip paprastai, fizinės geografijos).
Istorija: Žvilgsnis į Praeitį ir Dabartį
Istorija, kaip žinia, priklauso humanitariniams mokslams, tačiau atsidūrė socialinio ugdymo srityje.
Kiekviena karta turi savą ir unikalų santykį su Lietuvos istorija, su įvykusiais istoriniais įvykiais.
„Trėmimų ir įkalinimų istorija yra vienareikšmiškai vienas skaudžiausių ir svarbiausių mūsų istorijos laikotarpių. Apie jį kalbėti ne tik reikia, bet ir būtina, o dar svarbiau - kad jauni žmonės ne tik išmoktų datas ir skaičius, bet taip pat suvoktų istorinių įvykių reikšmę ir prasmę. Tam labai svarbu pasitelkti visas prieinamas priemones. Natūralu, kad ne kiekviena mokykla gali sau leisti virtualios realybės akinius ar tolimas keliones. Nepaisant to, yra daug kitų galimybių sukurti asmeninį santykį su istorija“, - pasakoja K. Žemaitis.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Socialinių Mokslų Raida ir Pertvarkos
Per šimtmečius įsitvirtinusią socialinių mokslų struktūrą po 1945 m. smarkiai paveikė trys veiksniai. Pirmasis jų - politinės pasaulio sandaros pokyčiai. Po Antrojo pasaulinio karo dvi naujas geopolitines realijas (vadinamąjį šaltąjį karą tarp JAV ir SSRS bei atsinaujinusį neeuropinių tautų istorinį įsitvirtinimą) vienijančiame pasaulyje iškilo ekonomiškai galingos Jungtinės Amerikos Valstijos. Antrasis - po 1945 m. pasaulyje kaip niekada iki tol sparčiai didėjo gamyba ir augo gyventojų skaičius, atitinkamai išsiplėtė žmonių veiklos apimtys. Trečiasis veiksnys - ypač didelė kiekybinė ir geografinė universitetų plėtra, skatinusi spartų profesionalių socialinės srities mokslininkų skaičiaus augimą.
Pirmiausia pavartota JAV (Antrojo pasaulinio karo metu), tikriausiai pats svarbiausias akademinis atradimas po 1945 m. buvo tas, kad kaip atskira intelektinio darbo institucinė kategorija sukurtos regioninės studijos. Per dešimt metų ji įsigalėjo Amerikos ir viso pasaulio universitetuose. Regionas yra didelė geografinė zona, tariamai koherentiška kultūriniu, istoriniu ir paprastai kalbiniu požiūriu.
Regioninės studijos buvo ir tyrinėjimo, ir studijų sritis, vienijanti įvairių socialinių ir kai kurių humanitarinių (o retkarčiais ir gamtos) mokslų atstovus, gvildenančius su regionu (ar jo dalimi) susijusias temas. Regioninės studijos is esmės laikytos tarpdisciplininmis. Politiniai jų atsiradimo motyvai gana akivaizdūs. Visame pasaulyje vyraujančioms JAV reikėjo visų sričių specialistų bei žinių apie įvairius regionus, juolab kad tų regionų politinė svarba vis augo.
Regioninės studijos paveikė istorijos ir trijų nomotetinių socialinių mokslų fakultetus. Maždaug XX a. septintąjį dešimtmetį daugelis šių fakultetų specialistų ėmėsi empirinio nevakarietiskų pasaulio kraštų tyrinėjimo. Daugiausia tai buvo istorikai, mažiau - ekonomistai, o politologai ir sociologai užėmė tarpinę padėtį. Tai reiškė, jog vidines šių disciplinų diskusijas neišvengiamai turėjo paveikti nauji duomenys, naujos studijų programos, naujos tyrinėjimų, apimančių didelius geografinius plotus, kryptys.
Išnykus intelektinei Vakarų ir ne Vakarų studijų takoskyrai, iškilo nauja mokslo problema, turinti svarbių politinių padarinių. Ar šios abi, t. y. Vakarų ir ne Vakarų, zonos yra ontologiškai tapačios, ar skirtingos? Nomotetinių socialinių mokslų atstovai ginčijosi, ar jų sukurti bendrieji dėsniai gali būti taikomi ir nevakarietiško pasaulio realijoms paaiškinti. Labiau į ideografiją linkusiems istorikams kilo rimtas klausimas: „Ar Afrika turi istoriją?” O gal istoriją turi tik istorinės tautos?
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Is esmės teigta, kad nevakarietiškas pasaulis analitiškai yra beveik vakarietiškas, bet tik beveik! Šis argumentas pirmiausia įgijo modernizavimo teorijų formą. Pagrindinis jos teiginys buvo: „Visos valstybės, tautos ir geografinės zonos eina tuo paciu modernizavimo keliu, taciau valstybės, tautos ir geografinės zonos yra skirtingose (tad nevisiškai vienodose) šio kelio atkarpose.”
Modernizacijos ir plėtros modelį galima taikyti ir Vakarams, istorinę Vakarų pasaulio raidą suvokiant kaip ankstyvus ir pažangius modernizavimo laimėjimus. Toks požiūris rėmė į dabartį orientuotų nomotetinės socialinės srities atstovų siekį naudoti ne tik šiuolaikinius, nors ir negalutinius, duomenis, tačiau istorikai ėmė atsižvelgti į kai kuriuos nomotetinių socialinių mokslų apibendrinimus, kurie padėtų nušviesti paprastai hermeneutiškai jų suvoktą praeitį.
Tačiau tik po 1945 m. istorikai ėmė plačiai remti šias pastangas. Tik XX a. septintąjį dešimtmetį ir vėliau artimas (dalies) istorijos ir (kai kurių sričių) socialinių mokslų bendradarbiavimas, net derinimas, tapo pastebimu ir svarbiu reiškiniu.
Ekonomika, sociologija ir politologija pokariu klestėjo, tarpdamos gamtos mokslų šlovės apmąstymuose, o jųaukštas socialinis prestižas ir didelė įtaka tapo dar viena priežastimi, dėl kurios istorikai mieliau jomis rėmsi.
Ši nomotetinių socialinių mokslų invazija į istorijos discipliną gavo dvi gana skirtingas formas. Viena vertus, buvo bandoma taikyti gana siauras ir savitas socialinių mokslų teorijas, modelius ir procedūras duomenims apie praeitį (kartais tie duomenys buvo iš praeities), pavyzdžiui, balsavimo modeliams, socialiniam mobilumui ir ekonomikos augimui analizuoti. Kita vertus, jie siekė aprašyti ir paaiškinti didelius socialinius pokycius ir rėmėsi kartais Weberio, kartais Marxo teorija, o dažniausiai - jų abiejų deriniu. Šie mokslininkai sukūrė vadinamąją istorinę sociologiją.
Apie 1960 m. neistoriskumą pradėjo kritikuoti jauni socialinės srities mokslininkai, besižavintys socialine kritika. Jie kritikavo pagrindinį socialinių mokslų menką dėmesį socialinei kaitai, palankumą mitologizuotai santarvei, naiviam ir net arogantiskam įsitikinimui, kad vakarietiškos sąvokos tinka visų kultūrų ir reiškinių analizei.
Socialinių Mokslų Absolventų Karjeros Galimybės
Baigus studijas gali dirbti savivaldos institucijose (savivaldybėse, seniūnijose), regioninės plėtros projektų rengėjais, regionų plėtros agentūrose, specialistais nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, užimtumo ir socialinės rūpybos tarnybose, gyventojų socialinių apklausų statistikais, aplinkosaugos institucijose. Taip pat gali dirbti mokymo ir švietimo srityse (geografijos mokytojais).
Privačiame sektoriuje gali dirbti kelionių agentūrose, pardavimų vadybininkais, rinkos analitikais, finansų sektoriuje, transportavimo, logistikos, prekybos srityse, gali dirbti konsultantais privačiose įmonėse, kurios ruošia, administruoja nacionalinius bei tarptautinius regionų plėtros/investicinius projektus, regioninės plėtros projektų ruošimo konsultantais (ekspertais), socialinių apklausų specialistais, verslo, teritorinio planavimo ir GIS specialistais (analitikais).
Studentai turi galimybę dalyvauti Erasmus+ praktikoje užsienio įmonėje. Praktikos trukmė nuo 2 mėn.
Socialinės geografijos studijos suteikia naudingos patirties dirbant su GIS. Studijos praplėtė akiratį. Žinios pravers ne tik darbe, tačiau ir gyvenimiškose situacijose. Studijos nebuvo tik sausa teorija, turėjome labai daug praktikos, bei susipažinome su daugybe programų, kurios praplėtė akiratį ir kurias pritaikysime ateityje. Bakalauro studijos suteikė žinių apie geografiją, išmokė kurti žemėlapius bei analizuoti, tyrinėti šalies ekonomines problemas ir jų pasiskirstymą.
Klaudija Kionies - studijas vertinu labai teigiamai, ir mano nuomone, tai viena iš perspektyviausių socialinių mokslų studijų. Studijų programa yra įdomi ir dinamiška, skatinanti konstruktyvų ir kritišką mąstymą.
Edgaras Grakulskis - studijuodamas socialinę geografiją įgijau naudingos patirties dirbant su GIS. Studijos praplėtė mano akiratį. Žinios pravers ne tik darbe, tačiau ir gyvenimiškose situacijose.
Ingrida Kazokevičiūtė - studijos nebuvo tik sausa teorija, turėjome labai daug praktikos, bei susipažinome su daugybe programų, kurios praplėtė akiratį ir kurias pritaikysime ateityje.
Petras Vėlius - bakalauro studijos suteikė žinių apie geografiją, išmokė kurti žemėlapius bei analizuoti, tyrinėti šalies ekonomines problemas ir jų pasiskirstymą.
| Studijų kryptis | Galimos karjeros sritys |
|---|---|
| Geografija | Savivaldos institucijos, regioninės plėtros agentūros, nacionaliniai ir regioniniai parkai, aplinkosaugos institucijos, mokymo įstaigos, kelionių agentūros, transportas, logistika, prekyba |
| Istorija | Muziejai, archyvai, švietimo įstaigos, kultūros paveldo organizacijos, žiniasklaida, valstybinės institucijos |
| Socialiniai mokslai (bendrai) | Socialinės rūpybos tarnybos, gyventojų socialinių apklausų statistika, rinkos analizė, finansų sektorius, konsultacijos įmonėms |
tags: #socialiniai #mokslai #geografija #istorija