Siekiant išnagrinėti meno, žaidimų terapijos elementų taikymą vaiko konsultavimo procese, pirmiausia itin reikšminga aptarti meno, žaidimų terapijos sampratą. Įvairiuose šaltiniuose yra pateikiami įvairūs sampratos aiškinimai. Vieningo apibrėžimo iki šiandien nėra priimto.
Meno ir žaidimo terapijos samprata
Taigi, galima teigti, jog meno terapija, tai tam tikra meninė išraiška, kuri paskatina vaiko kūrybą. Jos dėka vaikas gali išreikšti savo mintis, nepasakytus žodžius. Tai specialistui padeda kur kas geriau suprasti vaiką.
Žaidimo terapija - tai tam tikras metodas, kurio pagalba vaikas gali išreikšti savo mintis, jausmus bei patiriamus sunkumus. Dvarionas (2012) „žaidimo terapija, kaip pedagoginio poveikio metodas, yra natūraliausia ir aktyviausia darbo su vaikais forma, grįsta vaidmeniniu žaidimu, kuris daro stipriausią poveikį asmenybės vystymuisi“ (p. 103).
Žaidimo terapijos trukmė ir praktika
Žaidimo terapija labiausiai tinka vaikams nuo 2,5 iki 12 metų. Paprastai būna viena sesija (40-50 min.) per savaitę. Terapija trunka nuo kelių mėnesių iki kelių metų, priklausomai nuo vaiko individualių poreikių ir sunkumų gylio.
Pirma sesija skiriama susitikimui su tėveliais, po to prasideda individualus darbas atskirai su vaiku. Vėliau, maždaug po 6-7 žaidimo terapijos sesijų su vaiku, susitariama susitikti su tėveliais ir pasidalinti informacija, nepažeidžiant vaiko konfidencialumo ribų. Rekomenduotinas žaidimo terapijos sesijų minimumas yra 10 sesijų, po kurių sprendžiama, ar verta tęsti terapiją, ar jau laikas ją pabaigti. Terapijos užbaigimas reikalauja ypatingo dėmesio.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Požiūriai ir darbo metodai
Į vaiką orientuotas požiūris reiškia, jog tikiu, kad kiekvienas vaikas giliai savo viduje žino, kaip jam geriausiai padėti. Naudoju žaidimą kaip bendravimo su vaikais priemonę. Žaidimas yra natūrali vaikų kalba, kuri padeda išreikšti susikaupusius sunkumus ir emocijas.
Sisteminis požiūris reiškia, kad visada kviečiu į terapiją įsitraukti tėvelius, kitus artimuosius, ar net specialistus. Dirbdama su skirtingo amžiaus klientais integruoju įvairius psichologinio konsultavimo ir kūrybinius metodus: meno, žaidimų, smėlio terapijų užduotėles, kognityvines-bihevioristines technikas, trumplaikės į sprendimus orientuotos terapijos metodus ir dar daug kitų.
Meno terapijos kryptys ir taikymas
Songailienės, Bražienės (2020) yra išskiriamos trys tris savarankiškos meno terapijos kryptis, kurias suvienija tai, jog menine kūrybine veikla yra norima pasiekti gydomų, nukreipiamų ar harmonizuojančių tikslų:
- medicininė, arba psichoterapinė, meno terapija, pagrįsta psichoterapiniais santykiais, medicinos mokslu bei psichoanalizės teorijomis;
- socialinė meno terapija, kuri yra orientuoja į klientų užimtumą ir nukreipia dėmesį į estetinius meninės produkcijos aspektus (tokios terapijos šakos: nukreipiamų įspūdžių terapija, užimtumo terapija, kuri skirta pacientų išgydymui bei nukreipimui į jų išgyvenimus, kurie siejasi su liga, darbo terapija bei socialinė reabilitacija - darbinės veiklos terapija);
- pedagoginė meno terapija, ar meno terapija ugdymo metu.
Meno terapija yra itin plačiai pritaikoma Vakarų Europos šalių socialiniame darbe, ugdymo procese, reabilitacijoje bei prevenciniame darbe. Šiandien meno terapijos elementų efektyvumas nesukelia jokių abejonių.
Meno ir žaidimų terapijos nauda vaikui
Pritaikant meno terapijos elementus, visiems vaikams yra sudaromos sąlygos išgyventi sėkmę, gebėti savarankiškai susitvarkyti nepalankiose situacijose. Tokiu būdu išsivysto laimėjimo, savos vertės supratimo, savigarbos jausmai.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Vaikai mokinasi išsakyti savo emocinius išgyvenimus, mokinasi atviro bendravimo bei spontaniškumo. Songailienė, Bražienė (2020) nurodo, jog pasinaudojus žaidimo, meno terapijos metodais, vaikai gali patirti kitos kokybės artimus ryšius. Jie suvokia, jog gali atsisakyti gynybos bei vis dėlto išlikti saugūs, jog jie gali prieiti prie bendraamžių ar suaugusio asmens ir nebūti įskaudinti.
Džiugo (2002) yra pateikiama, jog žaidimo terapija padeda vaikams išspręsti iškilusius sunkumus. Vaikams žaidimų terapija yra itin patraukli, kadangi joje nėra tiesioginio bendravimo.
Socialiniai žaidimai: reikšmė ir įgūdžių lavinimas
Socialiniai žaidimai vaikams - tai žaidimai, skirti lavinti vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, emocinio supratimo ir taisyklių laikymosi įgūdžius. Socialiniams žaidimams priskiriami žaislai, kurie padeda lavinti daugelį svarbių įgūdžių, tokių kaip komunikacija, bendradarbiavimas, strateginės mintys ir emocinio valdymo įgūdžiai.
Socialiniai žaidimai vaikams turi daugybę svarbių privalumų ir gali teigiamai paveikti jų vystymąsi. Socialiniai žaidimai skatina vaikų gebėjimą bendrauti su kitais vaikais ir suaugusiais. Jie turi mokytis kalbėti, išreikšti savo mintis ir idėjas, klausyti kitų žaidėjų nuomonės ir suvokti socialinius signalus.
Kai kurie žaidimai yra komandiniai, o tai reiškia, kad vaikai turi mokytis bendradarbiauti, kurti strategijas ir pasidalinti atsakomybėmis, kad pasiektų bendrą tikslą. Daugybė žaidimų reikalauja žvalumo, logiško mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžių. Vaikai mokosi ieškoti alternatyvių būdų spręsti iššūkius. Sėkmė žaidimuose gali padėti vaikui jausti savigarbą ir pasitikėjimą savimi.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Žaidimai taip pat gali sumažinti stresą ir nerimą, kai vaikai susiduria su iššūkiais ir nesėkmėmis. Kai kurie žaidimai skatina vaikų kūrybiškumą ir vaizduotę. Jie gali kurti savo pasakas, piešti, kurti žaislus ar net konstruoti virtualius pasaulius. Socialiniai žaidimai gali padėti vaikams suprasti ir valdyti savo emocijas.
Socialiniai žaidimai vaikams gali gerinti ir palengvinti jų mokymąsi daugeliu būdų. Socialinių žaidimų metu vaikai turi bendrauti su kitais žaidėjais, reikia diskutuoti, išreikšti savo mintis ir suprasti kitų žmonių nuomonę. Tokie žaidimai puikiai treniruoja kalbos įgūdžius ir kalbos supratimą. Žaidimai dažnai skatina bendradarbiavimą, komandinį darbą ir taisyklių laikymąsi. Vaikai mokosi susidoroti su konfliktais, mokytis bendradarbiauti ir pasitikėti savimi kitų žaidėjų kompanijoje.
Kai kurie socialiniai žaidimai yra labai loginiai arba reikalauja skaičių manipuliavimo. Pavyzdžiui, stalo žaidimai gali skatinti skaičių supratimą, geometriją ir strateginį mąstymą. Kai kurie žaidimai reikalauja skaityti instrukcijas, rūpintis žaidimo dialogais arba net kurti savo istorijas ir personažus, kurie gali padėti vaikams gerinti rašymo ir skaitymo įgūdžius.
Praktiniai socialinių žaidimų pavyzdžiai ir priemonės
Šioje kategorijoje galima įsigyti skirtingų žaidimų, kurie sudomins kiekvieną: lėlių teatras, lėlių namelis, gydytojo sala, dinozaurai, dėlionės, medinės figūrėlės ir daug kitų padės lavinti socialinius įgūdžius žaidžiant tiek su kitais vaikais, tiek su tėveliais.
Galite išbandyti saugos liemenes, PlanToys žaislus, namų multifunkcines salas, gydytojo salas. Visi žaislai skatina bendravimą, scenarijų kūrimą ir kūrybiškumą.
| Žaidimo tipas | Lavintinas gebėjimas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Komandiniai žaidimai | Bendradarbiavimas, strateginis mąstymas | Stalo žaidimai, vaidmenų žaidimai |
| Kūrybiniai meno žaidimai | Kūrybiškumas, emocijų raiška | Piešiniai, lėlių teatras |
| Loginiai žaidimai | Problemos sprendimas, skaičiavimas | Dėlionės, konstruktoriai |
Žaidimų terapija edukacijoje ir socialiniame darbe
Meno terapija yra itin plačiai pritaikoma Vakarų Europos šalių socialiniame darbe, ugdymo procese, reabilitacijoje bei prevenciniame darbe. Šiandien meno terapijos elementų efektyvumas nesukelia jokių abejonių.
Žaidimų terapiją galima laikyti viena labiausiai pritaikomų terapijos formų vaikų konsultavime. Vaikai tokiu būdu išreiškia save, savo mintis, jausmus ir sunkumus natūraliai išreikšti per žaidimą ir veiklos pasaulį.
Socialiniai žaidimai ir meno elementai ugdymo procese suteikia galimybes vaikams mokytis išreikšti emocijas, ugdyti socialinius įgūdžius ir patirti sėkmę grupėje.
tags: #socialiniai #meno #zaidimai