Socialinių įgūdžių stoka: pasekmės ir problemos vaikų raidoje

Vaiko poreikis bendrauti yra įgimtas. Mokydamasis bendrauti bei būti su kitais žmonėmis ir skirtingose aplinkose vaikas plečia savo socialinio bendravimo patirtis, per tai patiria tapatumo jausmą, susiformuoja jo asmenybė.

Socialinių įgūdžių svarba vaiko raidai

Savigarba ir pagarba kitam, domėjimasis aplinka, gebėjimas bendrauti ir spręsti problemas, tvarkos ir higienos užtikrinimas, poreikis tobulėti - tai socialiniai įgūdžiai, ugdantys vaiko asmenybę. Jei jie nesusiformuoja, vaikui sunkiau prisitaikyti visuomenėje, įveikti iššūkius.

„Vaiko, kaip asmenybės raidai, nepaprastai svarbi yra aplinka, kurioje jis auga, bręsta, įgyja įgūdžių, mato formuojamas tradicijas, tarpusavio santykius. Teigiamai asmenybės raidai būtinas dėmesys, laikas kartu, atviri pokalbiai ir, žinoma, tinkamas tėvų, suaugusiųjų pavyzdys visose gyvenimiškose situacijose“, - sako R. Bložienė.

Taigi, tėvai ar kiti vaiku besirūpinantys žmonės vaikui suteikia pirmąją informaciją apie pasaulį. Jeigu vaikas šiame ryšyje jaučiasi saugus, jis gali savo artimiausią aplinką ramiai tyrinėti ir ją palaipsniui noriai plėsti.

Kaip šeima formuoja socialinius įgūdžius

Vaikas gimsta, auga ir formuojasi šeimos aplinkoje. Šioje unikalioje erdvėje susiformuoja ir vaiko įgūdžiai, vaikas perima šeimos vertybes, elgesio normas.

Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius

Šeimoje vaikai kaupia patirtį - išmoksta ir perima šeimos modelį, elgesio normas, vertybes. „Nors kūdikis save ir mamą iš pradžių suvokia kaip vienį ir iš šio laikotarpio turi patyrimą, kad yra pats svarbiausias, augant, jo socialiniai poreikiai didėja. Svarbu, kad tėvai suprastų šių poreikių reikšmę vaikui ir užtikrintų vaikui saugaus ir pilnaverčio bendravimo galimybes už šeimos ribų“, - akcentuoja N.

N. Martišienė sako, kad kiekvienas santykis vaiką ugdo. Pavyzdžiui, bendraudamas su kitais, vaikas realiai patiria, koks elgesys stiprina tarpusavio ryšį ir padeda užmegzti draugystę, kokios taisyklės ir kokie būdai spręsti problemas gyvenime veikia.

Tėvų vaidmuo ir lūkesčiai

Pasak A. Adler, tėvai ar kiti vaiku besirūpinantys žmonės vaikui suteikia pirmąją informaciją apie pasaulį. Psichoterapeutė įsitikinusi, kad jeigu tėvai bando rasti atsakymus į savo abejones, pripažinti ne visada teisingus sprendimus ir apie juos kalbėti su vaiku, tai kartu moko vaiką, kaip elgtis su savo klaidomis.

„Nuo mažų dienų būtina ugdyti vaiko savarankiškumą, bendravimo įgūdžius, reikalauti laikytis tvarkos, higienos, užbaigti pradėtą darbą - taip ugdoma atsakomybė, nuoseklaus darbo įgūdžiai“, - sako specialistė.

„Vaikų palankumą norintys pelnyti tėvai dažnai pamiršta, kad vaikai turi ne tik teises, bet ir pareigas, pavyzdžiui, padėti tvarkyti namus. Žinoma, vaikas mieliau renkasi augti su tuo iš tėvų, kuris nuolaidžiauja, lepina, nekelia didelių reikalavimų.“

Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

Socialinių įgūdžių stoka: kaip ją atpažinti

Vaiko teisių gynėja pataria suklusti, jeigu iš vaiko girdite „aš neturiu draugų“, „su manim niekas nenori bendrauti“ ir pan. Kai vaikas pritrūksta patirties, kaip tam tikrose situacijose išbūti, tada jos atrodo baugios, jų gali vengti. Tam tikrais atvejais gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai - pykins, skaudės pilvuką ar galvą“, - atkreipia dėmesį N.

Vaikystėje patirtas atstūmimas - vienas iš rizikos faktorių, kad paauglystėje vaikas gali prasčiau mokytis, turėti emocinių problemų, nusikalsti. Prasti socialiniai įgūdžiai ypač išryškėja, kada vaikai bando susidraugauti.

Vaikai, kuriems tėvai skiria nepakankamai dėmesio, dažnai būna atsiskyrę, nepasitikintys savimi, trūksta gebėjimų prisitaikyti prie naujų situacijų, užmegzti ir palaikyti ryšį su bendraamžiais. Dėl negebėjimo prisitaikyti, tokie vaikai patiria emocinių ir elgesio sunkumų, dažnai linkę elgtis netinkamai, laužyti taisykles.

Higienos ir kasdienės tvarkos įgūdžių reikšmė

Asmens higiena nėra tik prausimasis ar plaukų šukavimas, tai ir drabužių, avalinės priežiūra, higieninio elgesio įgūdžiai ir įpročiai. „Vaikų, ypač mažiausių, netvarka ir nešvara netrikdo. Deja, neformuojami higienos įpročiai gali ilgainiui virsti rimta asmenybės problema - vaikai nemėgsta praustis, jiems nesvarbi apranga. Taip savaime didėja vaiko atsiskyrimas nuo bendraamžių, o nemalonus prakaito kvapas ir nešvari apranga neretai tampa ir patyčių priežastimi“, - akcentuoja R.

„Jei tėvai neugdo asmens higienos įgūdžių, tai ir dantų valymas tampa iššūkiu. Anot jos, svarbu ne tik tinkamai auklėti savo, bet ir pastebėti šalia esantį, dėmesio ir rūpesčio stokojantį vaiką. Atkreipti dėmesį, jeigu buvęs draugiškas, bendraujantis vaikas staiga užsisklendžia, jį nuolat lydi nuovargis, tampa piktas ir irzlus.“

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Socialinės rizikos šeimos: iššūkiai ir pasekmės

Socialinės rizikos šeimos - tai šeimos, kuriose dėl neigiamo elgesio neužtikrinamas vaikų saugumas ir vystymasis, o vaikai negali tinkamai reikšti savo jausmų ir poreikių. Vaikai, augantys tokiose šeimose, dažnai susiduria su šiltų emocinių santykių trūkumu, paskatinimų stoka arba neteisingais paskatinimais, per griežtomis bausmėmis ir prieštaringais reikalavimais.

Panevėžio rajone socialinės rizikos apskaitoje yra 257 šeimos, kuriose auga 550 vaikų. Didžiulis skurdas ir sunkiai įsivaizduojamos gyvenimo sąlygos būdingos tokioms šeimoms. Buityje trūksta elementarios tvarkos, pro kiaurus langus ir palaikes sukiužusių trobelių sienas veržiasi šaltis, vaikai migdomi po du lovelėje, trūksta ne tik drabužių, bet ir maisto.

A. Krikščiūnienės nuomone, maždaug trečdalyje socialinės rizikos šeimų ryškus lengvas protinis atsilikimas, nors medikai šiuos asmenis laiko sveikais. Kita jos lankoma keturis paauglius auginanti socialinės rizikos šeima glaudžiasi vieno kambario trobelėje vidury laukų, kur nėra net galimybės laikytis elementarios higienos.

Visas jas socialinė darbuotoja privalo aplankyti bent 2-4 kartus per mėnesį. Tačiau tai - tik teorija. Socialiniai darbuotojai visada po didinamuoju stiklu, bet jų galios - minimalios, o požiūris į varguolių padėjėjus dažnai skeptiškas.

Smurtas, tyla kaimynų ir visuomenės vaidmuo

Lietuvą sukrėtė žiaurus vaikžudystės nusikaltimas Kėdainių rajone, kai tėvas nuskandino du savo vaikus. Nors tai neeilinis atvejis, panašios tragedijos gali nutikti kiekviename rajone. Panevėžio rajono vaikų teisių specialistai teigia, kad negalima jaustis ramūs nė dėl vienos socialinės rizikos šeimos.

VPK Prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė aiškina, kad dažniausiai kaimynai nenori matyti, kas vyksta pašonėje. „Baisiausia, kad kaimynai tyli net tada, kai šeimoje kenčia vaikai.“

„Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą iš viso buvo įrašyta per 10 tūkst. socialinės rizikos šeimų, kuriose auga daugiau nei 20 tūkst. vaikų.“

Darbo su vaikais iš socialinės rizikos šeimų principai

  • Individualus požiūris: Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl būtina atsižvelgti į jo individualius poreikius ir patirtį.
  • Pasitikėjimo kūrimas: Vaikai, patyrę neigiamų išgyvenimų, gali nepasitikėti suaugusiaisiais, todėl svarbu kurti saugią ir pasitikėjimu grįstą aplinką.
  • Emocinis palaikymas: Vaikams reikia padėti išreikšti savo jausmus ir išmokti su jais tvarkytis.
  • Socialinių įgūdžių ugdymas: Vaikams reikia padėti išmokti bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus.
  • Bendradarbiavimas: Svarbu bendradarbiauti su vaiko šeima, mokykla ir kitomis institucijomis, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą.

Socialinių įgūdžių lavinimo metodai

Renkantis ar kuriant socialinių įgūdžių programas, rekomenduojama remtis moksliniais įrodymais pagrįstomis teorijomis. Nors idealu būtų grįsti socialinių įgūdžių programas moksliniais tyrimais, šioje srityje tyrimai dar tik pradedami. Daugumai socialinių įgūdžių ugdymo programų trūksta griežto mokslinio įvertinimo.

Apžvelgiant socialinių įgūdžių mokymo programas, sukurtas autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims, vienas metodas, kuris atitinka griežtus įrodymais pagrįstos praktikos (EPP) kriterijus, yra videomodelingas. Tyrimai rodo, kad videomodelingas yra veiksmingas tobulinant įvairius įgūdžius, tokius kaip žaidimas, bendravimas, pokalbio užmezgimas ir įsijautimas į kitą žmogų.

Kiti daug žadantys metodai: socialinės istorijos, socialinių įgūdžių grupės, kognityvinė elgesio terapija (KET), savistabos mokymas, veikla pagrįstos programos, bendraamžių tarpininkavimas ir tėvų mokymai.

Tėvų mokymai ir motyvacija

Socialinių riziką patiriančių šeimų tėvų tyrimas atskleidė, kad tėvai, auklėdami vaikus, patiria šiuos sunkumus: nesusikalba su savo vaiku, vaikas nelanko mokyklos, agresyvus vaiko elgesys, vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas, vaikams nėra nustatytų aiškių taisyklių. Taip pat tėvams trūksta žinių apie skirtingus vaikų amžiaus ypatumus, stinga bendravimo ir savitvardos įgūdžių.

Tėvai į tėvystės įgūdžių mokymus patenka įpareigoti arba rekomenduoti institucijų, specialistų dėl socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos. Socialiniai darbuotojai mokymų pradžioje patiria sunkumus su nemotyvuotais tėvais.

Tėvus motyvuojantys veiksniai: pačių tėvų sąmoningumas, palaikymas ir motyvavimas iš artimos aplinkos, socialinių darbuotojų motyvavimas, įdomios užduotys ir jauki aplinka. Tėvus demotyvuojantys veiksniai: kitų tėvų neigiamas požiūris, nenoras įsitraukti į veiklas, tėvų sunkumai pritaikant įgytas žinias praktiškai, artimųjų nepalaikymas, situacijos artimoje aplinkoje nepasikeitimas.

Vaikų dienos centrai (VDC) ir praktinės pagalbos formos

Vaikų dienos centrai (VDC) yra viena iš svarbiausių pagalbos socialinės rizikos šeimų vaikams formų. VDC teikia vaikams saugią ir stimuliuojančią aplinką, kurioje jie gali gauti maitinimą, priežiūrą, ugdymą ir socialinę pagalbą.

Tyrimai rodo, kad VDC daug dėmesio skiria socialiniams įgūdžiams ugdyti dailine veikla, nes ji patenkina pažinimo, lavinimosi, saviraiškos ir išradingumo poreikius. Socialinių darbuotojų ir vaikų nuomone, dailės užsiėmimai padeda formuoti socialius įgūdžius, iš kurių svarbiausi bendravimo įgūdžiai.

Vertinimas ir palaipsnis socialinių įgūdžių mokymo modelis

Pirmas žingsnis bet kurioje socialinių įgūdžių mokymo programoje turi būti pilnas esamo vaiko socialinės sąveikos lygio vertinimas. Šio vertinimo tikslas - atsakyti į klausimą, kas trukdo vaikui megzti ir palaikyti socialinius santykius.

Vertinimas turi būti sudarytas iš stebėjimo (natūralioje ir struktūruotoje aplinkoje), interviu (su tėvais, mokytojais, vaikais ir pačiu vaiku) ir standartinių vertinimo įrankių (įgūdžių, elgesio ir socialinių įgūdžių vertinimo testai). Vertinimas turi detaliai parodyti tiek stipriąsias, tiek ir silpnąsias vaiko buvimo bendruomenėje puses.

Remiantis šia informacija, pasirenkami intervencijos metodai. Prieš pradedant mokyti socialinių įgūdžių, būtina detaliai įvertinti esamą jų lygį. Įvertinus, svarbu atpažinti skirtumą tarp sunkumų, patiriamų įgyjant įgūdžius, ir sunkumų, patiriamų juos taikant.

Socialinė priežiūra šeimoms: paslaugos ir kontaktai

Kas yra socialinė priežiūra šeimoms? Paslaugos, teikiamos sunkumų patiriančiai šeimai, turinčiai vaikų (krizė, socialinių įgūdžių stoka, priklausomybės, smurtas, vaikų nepriežiūra ir pan.), siekiant ją įgalinti savarankiškai rūpintis savo vaikais ir tinkamai juos prižiūrėti, savarankiškai spręsti problemas, užtikrinti emocinę ir psichologinę gerovę.

Paslaugos teikiamos socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams; vaikams su negalia ar raidos sutrikimais auginančioms šeimoms; asmenų su negalia šeimoms. Kokios pagalbos teikiama: bendravimas; socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas; motyvavimas siekti teigiamų pokyčių šeimos gyvenime; kitų pagalbos priemonių pagal šeimos narių poreikius organizavimas; pagalba šeimos nariams prižiūrint mažamečius vaikus ir vaikus su negalia; kitų specialistų teikiamų paslaugų organizavimas.

Kur kreiptis? A. Mackevičiaus g. 55A, Panevėžys. Specialistų kontaktai.

Kaip padėti droviam arba socialinių įgūdžių stokojančiam vaikui

Vaikui trūkstant patirties, kaip tam tikrose situacijose išbūti, jos atrodo baugios, jų gali vengti. Jos nuomone, ką tėvai geriausio gali padaryti šiuo atveju, tai sudaryti erdvę vaikui reflektuoti savo jauseną, suteikti emocinį palaikymą ir patvirtinimą.

O kaip atsvarą nusivylimui, užsisklendimui, virtualiam gyvenimui - pasiūlyti kokybišką bendravimą. Jau vėliau galima po truputį padėti vaikui išeiti iš komforto zonos, sukurti jam kuo daugiau situacijų, kurias turės įveikti, išmokti prisitaikyti, rasti sprendimus.

„Pokalbis visagalis, todėl jeigu kyla įtarimų, kad vaikas patiria socialinę atskirtį, turi problemų namuose - kalbėkite su vaiku, informuokite apie tai pedagogus, socialinį darbuotoją ar psichologą, vaiko teisių gynėjus. Kompetentingi specialistai pasiruošę padėti ne tik vaikui, bet ir jo šeimai“, - sako R.

Autizmo spektro sutrikimas ir socialinių įgūdžių mokymas

Daugumai vaikų socialiniai įgūdžiai, tokie kaip savo eilės laukimas ar pokalbio palaikymas, įgyjami lengvai ir greitai. Tačiau autistiškiems vaikams šis procesas yra gerokai sunkesnis.

Tipinis socialinių įgūdžių raidos nepakankamumas pasireiškia sunkumais užmezgant pokalbį, reaguojant į kitų norą kalbėtis, palaikant akių kontaktą, interpretuojant neverbalinius signalus ir suvokiant kitų žmonių perspektyvas. Dauguma autistiškų vaikų tėvų nori, kad jų vaikai būtų laimingi ir turėtų draugų.

Patarimai tėvams, auginantiems autistiškus vaikus: Mokykitės apie autizmą; Kreipkitės pagalbos į kitus; Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos; Raskite būdų kurti ryšį su vaiku be žodžių; Nepamirškite skirti laiko žaidimams. Humoru šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko.

Programos, projektai ir rekomendacijos

Siekiant veiksmingai spręsti socialinių įgūdžių stokos problemą rizikos šeimose, būtina stiprinti socialinių darbuotojų vaidmenį, užtikrinti jiems tinkamą materialinę bazę ir didinti visuomenės sąmoningumą apie šią problemą.

Mokymų metu keitėsi tėvų motyvacija; tyrimo duomenys atskleidė mokymų naudą tėvams: pradėtos taikyti naujos auklėjimo priemonės (namų taisyklės ir ribos, drausminamųjų priemonių be fizinių bausmių taikymas, vaiko skatinimas). Pastebimas tėvų ir vaikų tarpusavio santykių pagerėjimas, konfliktų mažėjimas.

Apžvelgus, socialinių įgūdžių ugdymas yra itin svarbus tiek autistiškiems vaikams, tiek vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Įvairūs metodai, tokie kaip videomodelingas, socialinės istorijos, kognityvinė elgesio terapija ir tėvų mokymai, gali būti veiksmingi, tačiau svarbu remtis moksliniais įrodymais ir atsižvelgti į individualius vaiko poreikius.

Problema Pasekmės Intervencijos pavyzdžiai
Socialinių įgūdžių stoka Izoliacija, emociniai ir elgesio sunkumai, prasta mokymosi motyvacija Tėvų mokymai, VDC, videomodelingas, socialinių įgūdžių grupės
Higienos įgūdžių trūkumas Patyčios, atstūmimas, sumažėjusi savivertė Rutinos formavimas, globotojų pavyzdys, praktiniai užsiėmimai
Socialinė rizika šeimoje Vaikų nepriežiūra, smurtas, skurdas, sveikatos sutrikimai Socialinė priežiūra šeimoms, kompleksinė pagalba, materialinė parama

Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

tags: #socialiniai #igudziu #neturejimo #problemos