Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama rizikos grupės vaikų psichikos sveikatos, vidinės darnos, socialinių įgūdžių problemoms. R.Malinauskas, V.Malinauskienė, A.Dumčienė, Š.Šniras (2008) teigė, rizikos grupės vaikų esminiai socialiniai įgūdžiai riboti, jie dažniau yra įvaldę socialiai nepriimtino elgesio įgūdžius. kad R. Socialinių įgūdžių išmokstama stebint teigiamą pavyzdį, taip pat bendraujant su kitais žmonėmis, mokantis iš suaugusiųjų. Sekdamas tinkamu šeimos narių pavyzdžiu, vaikas labiau linkęs laikytis elgesio taisyklių ir normų, sugeba užmegzti ilgalaikius santykius, priimti kritiką, išrekšti savo jausmus priimtinomis formomis.
Pagal Raudeliūnaitė R. (2007) grupuojami pagal socialines sąveikas, apimančias asmens santykį su savimi, kitais žmonėmis, veikla ir leidžiančias išskirti intrapersonalinius (santykio su savimi), intrepersonalinius (santykio su kitais žmonėmis) ir veiklos bei bendravimo įgūdžius. Anot Š. Šniro, R. Malinauskas (2006) - tai emocinė ir socialinė kontrolės. Socialiai kontroliuojantys save individai yra taktiški, sumanūs ir pasitikintys savimi. Jie puikūs aktoriai, geba prisitaikyti prie įvairių socialinių situacijų, jiems lengva bendrauti įvairiomis aplinkybėmis. Savireguliavimas - sąmoningas, tikslingas sprendimų tiesioginių emocines reakcijas, atidumą arba elgesį pakeičiant nesąmoningas, automatinis veiksmas, kuris reikalauja minties ir pastangų, pavyzdžiui, atidėti patenkinimą arba kontroliuoti pyktį, tačiau tai nereiškia, papasakoti visą istoriją.
Savikontrolės įgūdžiai - tai ne tik padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą, bet ir leidžia pozityviai sąveikauti su kitais bei konstruktviai spręsti kylančias problemas. Remiantis V.Žemaičio (1995) ir kitų autorių darbais, svarbiausiais savikontrolės komponentais laikytina savitvarda bei savidrausmė. Savikontrolės terminas nėra vienintelis žymintis elgesio reguliavimą; įvairovė priklauso nuo socialinių situacijų gausos. Šnirą, Malinauskas (2006) - tai emocinė ir socialinė kontrolė. Socialiai kontroliuojantys save individai yra taktiški, sumanūs ir pasitikintys savimi. Savireguliavimas yra sąmoningas sprendimų priėmimas valdyti emocines reakcijas, o savikontrolė - epizodinis saviauklos procesas, besitęsiantis visą gyvenimą.
- 1 etapas - numatymo fazė: strategijos įvertinamos pagal pasiekimo galimybes.
- 2 etapas - atlikimo fazė: kai tikslai pasirinkti, motyvacija pakankama, žinomos elgesio formos, prasideda tikslo siekimo fazė.
- 3 etapas - refleksijos fazė: analizuojama, kaip sekasi siekti tikslų, ir koreguojama elgsena.
Socialiniai įgūdžiai - tai gebėjimas sugyventi su kitais asmenimis ir grupėmis. Jie apima bendravimą, empatiją, konfliktų sprendimą ir bendradarbiavimą. Socialiniai įgūdžiai yra socialinės kompetencijos dalis, padedanti gebėjimui kurti gerus tarpasmeninius santykius. Esminiai ir situaciniai socialiniai įgūdžiai apima tiek verbalinius, tiek neverbalinius aspektus.
Anot Žemaičio ir Jovaišos, socialiniai įgūdžiai - tai didelis gebėjimų kompleksas, leidžiantis vaikui tinkamai sąveikauti su kitais, kurti ir palaikyti tarpusavio santykius. Socialiniai įgūdžiai nėra tik apie kalbėjimą, bet ir apie tai, kaip suprantame bei reaguojame į aplinkinių jausmus, kaip sprendžiame konfliktus ir kaip prisidedame prie bendruomenės gerovės. Socialiniai įgūdžiai sergsto nuo ankstyvos vaikystės, todėl jų lavinimas yra būtinas nuo pat mažų dienų.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Viskas apie socialinius įgūdžius vaikams!
Emocinis intelektas ir jo vaidmuo mokykloje
Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimai jausti, suprasti kitų jausmus, valdyti nuotaikas ir kontroliuoti impulsus. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas bei socialiniai įgūdžiai yra svarbesni vaikų sėkmei nei tik kognityviniai gebėjimai (IQ). Mokyklos aplinka, kurioje vaikai jaučiasi saugūs ir įtraukti, skatina jų sėkmingą mokymąsi ir socialinę raidą. Emocinis intelektas vystosi visais vaikų amžiaus tarpsniais, o aiškius rezultatus įmanoma pasiekti integruojant EQ į visą ugdymo procesą.
Kognityvinis intelektas (IQ) ir emocinis intelektas (EQ) koreliuoja, tačiau nėra priežasties-pasekmės ryšio. Aukštas IQ ne visada lemia laimę ar sėkmę socialinėje sąveikoje; svarbiau, kad vaikas ugdytų emocinius gebėjimus, savivertę ir gebėjimą užmegzti prasmingus santykius. Todėl mokyklose aktualu ugdyti socialinę ir emocinę kompetencijas, o ne tik žinias.
Kaip lavinti socialinius įgūdžius vaikams
Socialinių įgūdžių lavinimas laikomas sėkmingo bendravimo raktu. Ankstyvas lavinimas pagerina ne tik emocinę gerovę, bet ir mokymosi rezultatus bei gebėjimą integruotis į visuomenę. Pedagogai skatina tėvų ir vaikų bendravimą, šeimos pavyzdžio teigiamą įtaką, bei humorą šeimoje kaip priemonę mažinti stresą ir skatinti tarpusavio ryšius. Taip pat svarbu praktikuoti konfliktų sprendimą naudojant AŠ kalbą, aktyvų klausymą ir kompromisų radimą.
Praktiniai patarimai tėvams: kalbėkitės su vaiku, įsitraukite į jo pokalbius, stebėkite kūno kalbą, veskite dienoraštį ar žurnalą, kartokite vaidmenų žaidimus; skatinkite vaiko empatiją per tikrus gyvenimo situacijas ir atvirą kalbą apie jausmus. Emocinis ugdymas reikalauja nuoseklumo ir nuolatinės šeimos bei mokyklos paramos.
Specialistai siūlo naudoti įvairias priemones: žaidybinės veiklos, emocijų kortelės, ramiosios zonos, knygos apie emocijas, videomodelingas ir kiti įrodymais pagrįsti metodai. Taip pat visapusiškai svarbu tėvų mokymas ir įtraukimas į ugdymo procesą, kad įgūdžiai būtų nuosekliai praktikuojami namuose ir mokykloje.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų socialinių įgūdžių ugdymas
Autizmas paaiškinamas kaip sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, paveikiantis elgesį, komunikaciją bei socialinę sąveiką. Socialinio funkcionavimo deficitas yra vienas iš esminių autizmo požymių, todėl socialinių įgūdžių lavinimas yra itin svarbus. Vaikams su ASD dažnai reikia daugiau laiko ir struktūros, kad įgytų įgūdžių užmezgti pokalbius, išlaikyti akių kontaktą ir suvokti kitų perspektyvas. Tačiau taikant tinkamus metodus ir įrankius, pasiekiama reikšmingų pokyčių.
Metodai, susiję su ASD, apima videomodelingą, socialines istorijas, ABA principus, kognityvinę elgesio terapiją (KET), savistabos mokymą ir veiklai orientuotas programas. Taip pat svarbu tėvų mokymas ir vaikų įtraukimas į socialinius užsiėmimus su bendraamžiais. Išmaniųjų technologijų panaudojimas gali padėti lavinti kalbos įgūdžius ir socialinę sąveiką, ypač autizmui turintiems vaikams.
Namuose ir mokykloje integruojamas socialinio ir emocinio ugdymo planas
Socialinis ir emocinis ugdymas yra veiksmingiausias, kai esminiai kompetencijų ugdymo elementai tampa visuomenės dalimi. Darbo modeliai siūlo įtraukti visą bendruomenę: mokinius, mokytojus, administraciją, pagalbos mokiniui specialistus, tėvus, steigėjus, bendruomenės ir partnerius. Tokia sistema suteikia naudas visiems dalyviams, stiprina pilietinę savimonę ir skatina siekti pozityvių pokyčių šalyje.
Lietuvoje planuojama naudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijų aprašą. Rekomenduojama trijų integravimo lygių strategija: 1) kiekvienoje pamokoje kurti saugią mokymosi aplinką su aiškiais lūkesčiais; 2) rinktis į mokymo procesą įtraukiamus metodus, pripažįstant skirtingą mokinių mokymosi tempą; 3) nuosekliai planuoti užsiėmimus pagal NAKA principą: nuoseklumas, aktyvus dalyvavimas, koncentracija ir aiškūs tikslai. Taip pat rekomenduojama integruoti socialinius ir emocinius įgūdžius į visų dalykų turinį, pavyzdžiui literatūros pamokose akcentuoti veikėjų išgyvenamus jausmus.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
tags: #socialiniai #igudziai #zodynas