Socialiniai įgūdžiai - tai gebėjimas kurti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis. Tai socialinio bendravimo patirtis. Socialinius įgūdžius lemia tam tikros aplinkos ypatybės, socializacijos metu įgijami poreikiai ir lūkesčiai.
Ką apima socialinė kompetencija ir socialiniai įgūdžiai
Plačiąja prasme socialinė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atitikti visuomeninio gyvenimo reikalavimus. Tai žmogaus emociniai, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai, kurie yra būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui. Socialiniai įgūdžiai yra socialinės kompetencijos dalis, padedanti gebėjimui kurti gerus tarpasmeninius santykius.
Socialinis žinojimas (sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas). Socialinė elgsena (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas). Verbaliniai įgūdžiai: pokalbiai, juokavimas, diskusijos įvairiomis temomis, mokymas ir mokymasis. Neverbaliniai įgūdžiai: aktyvus klausymas, kūno kalba.
Intrapersonaliniai ir interpersonaliniai socialiniai įgūdžiai
Kartais skiriami intrapersonaliniai (santykio su savimi) ir interpersonaliniai (santykio su kitais žmonėmis) socialiniai įgūdžiai. Intrapersonaliniai socialiniai įgūdžiai siejami su asmens gebėjimu suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, jos stipriąsias ir silpnąsias puses, pasitikėti savimi, kontroliuoti impulsus, motyvuoti save įveikti sunkumus, nustatyti ir stebėti savo ir kitų žmonių veiklos pažangą ir kita.
Esminiai ir situaciniai socialiniai įgūdžiai
Socialinius įgūdžius galima skirstyti į esminius ir situacinius:
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
- Esminiai: stiprina žmonių sveikatą ir gerovę (pavyzdžiui, sprendimų priėmimas, kūrybiškas, kritinis mąstymas, veiksmingas bendravimas, savęs pažinimas, streso įveikimas).
- Situaciniai: pavyzdžiui, mokėjimas atsisakyti, prieštarauti, nepertraukinėti kalbančiojo, sakyti gerus žodžius ir komplimentus, džiaugtis pagyrimu, užmegzti ir palaikyti kontaktą, pradėti, palaikyti ir užbaigti pokalbį, paprašyti pagalbos, reaguoti į pastabas ar kritiką, atsiprašyti, pripažinti klydus.
Socialinių įgūdžių raida vaikystėje ir ankstyvame ugdyme
Ankstyvajame amžiuje vaiko socialinis mokymasis vyksta kasdienėse patirtyse - žaidžiant, bendraujant, sprendžiant nesutarimus ir ieškant savo vietos grupėje. Kai vaikas jaučiasi emociškai saugus, priimtas ir palaikomas, jis natūraliai pradeda domėtis ne tik aplinka, bet ir kitais vaikais.
Socialiniai įgūdžiai nėra įgimti. Jie formuojasi palaipsniui, per patyrimą, stebėjimą ir bandymus. Vaikai mokosi suprasti, kad šalia yra kitas - su savo norais, emocijomis ir ribomis. Po adaptacijos ir savarankiškumo augimo etapo vaiko dėmesys vis dažniau krypsta į bendraamžius. Konfliktai ankstyvajame amžiuje nėra neigiamas reiškinys - tai natūrali socialinio mokymosi dalis.
Darželyje ir mokykloje vykstantis socialinių įgūdžių ugdymas
Socialiniai įgūdžiai darželyje „Saulės gojus“ ugdomi ne atskirų pamokų ar tiksliai suplanuotų užsiėmimų forma. Tai gyvas, nuolat vykstantis procesas, persipinantis su kasdienėmis veiklomis - žaidimais, bendru darbu, ginčais, susitaikymais, pasidžiaugimais ir nusivylimais. Kai vaikas pradeda lankyti darželį, jis žengia į pasaulį, kuriame kasdien sutinka kitus vaikus - skirtingas asmenybes su savom emocijom, patirtim ir iššūkiais.
Ankstyvajame ugdyme žaidimas yra pagrindinė socialinio mokymosi forma. Vaikams žaidimas yra natūraliausia kalba. Per jį darželinukai mokosi visko - taip pat ir buvimo su kitais. Vaidmeniniai žaidimai, vaizduojant šeimą, parduotuvę ar gydytoją, leidžia vaikams išbandyti skirtingus vaidmenis, mokytis empatijos ir suprasti, kad kiekvienas bendruomenėje turi savo vietą bei atsakomybes. Komandiniai žaidimai moko kantrybės palaukti, laikytis taisyklių, bendradarbiauti ir kartu siekti bendro tikslo.
Metodikos ir priemonės emociniam ir socialiniam ugdymui
Įvairūs metodai naudojami ir vaikų emociniam intelektui ugdyti. Psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė pabrėžia: „Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, tokie kaip „gydytojas” ar „pardavėjas”, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius. Emocijų kortelės, su vaizdais ir įveikos būdais, padeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus. Kasdienės diskusijos apie emocijas, remiantis šiomis kortelėmis, ir knygų apie emocijas skaitymas, pavyzdžiui, „Kai jaučiu pyktį, liūdesį ar baimę”, gilina vaikų emocinį suvokimą per pasakojimus ir simbolius. Be to, „Ramiosios zonos”, kuriose naudojamos pagalvės ir antistresiniai žaislai, suteikia vaikams galimybę ramiai išgyventi ir išveikti emocijas. Šie metodai kartu prisideda prie nuoseklaus ir veiksmingo emocinio ugdymo.”
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Praktiniai įgūdžiai gyvenimui: E. Baltrūnaitė pasakoja, kaip pedagogai ir specialistai aktyviai padeda vaikams spręsti konfliktines situacijas ir mokytis bendradarbiauti, reaguodami į vaikų nesutarimus ir dirbdami su jais sprendžiant problemas. Psichologės-psichoterapeutės teigimu, auklėtojos moko vaikus naudoti „AŠ kalbą”, tokią kaip „man nemalonu, kai tu stumdaisi”, vietoj „tu blogas”, siekiant išvengti kritikos ir vertinimo, bei skatinant išreikšti savo jausmus ir poreikius. Abi nesutariančios pusės raginamos pasidalinti savo požiūriais į situaciją ir kartu ieškoti kompromisų. Pedagogai skatina aktyvų klausymą, kur vaikai atidžiai išklauso vienas kitą ir stengiasi suprasti kito perspektyvą. Mažiausiems vaikams mokoma, kaip stabdyti netinkamą elgesį, sakant „STOP”. Mokytojų tikslas privačiame darželyje - suprasti kiekvieno vaiko emocijas ir pozicijas, jas įgarsinti, kas padeda vaikams lavinti konfliktų sprendimo įgūdžius.
Socialinio ir emocinio ugdymo svarba mokykloje
Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji jaustųsi saugūs, vertinami ir įsitraukę į mokymosi procesą.
Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.
Mokytojo ir bendruomenės vaidmuo
Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas: Patinka mokyti mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla. Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime. Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase. Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus.
Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines kompetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad, pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaiką pagarbos jiems nerodys savo elgesiu. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavyzdžio.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Integruotas požiūris ir NAKA principas
Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt. Įsitraukus visai bendruomenei į šį procesą naudos gauna VISI: vaikai ir suaugusieji.
Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos. Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis NAKA principu: socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą; veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo; socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas; veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami.
Integravimo lygiai klasėje
Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai:
- Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams.
- Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime.
- Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę.
Socialinio emocinio ugdymo veiklos pavyzdžiai
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį. Pavyzdžiui, literatūros pamokose atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas ir jų atpažinimą.
Socialinių emocinių kompetencijų reikšmė paaugliams ir suaugusiems
Kušlevič - Veršekienė D., Pukinskaitė R. (2009) nagrinėjusios paauglių emocinį intelektą, pastebi, jog patiriami sunkumai paauglystėje iš dalies priklauso nuo emocinio intelekto lygio, individualių vaiko savybių, jo aplinkos, socialinės kompetencijos, neigiamų aplinkos įvykių, jų reikšmingumo bei jų pasikartojimo dažnio. Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais. Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai.
Autorių teigimu, sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais.
Kaip tėvai gali padėti ugdyti socialinius įgūdžius
Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį. Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.
Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Praktiniai požymiai, kad socialiniai įgūdžiai stiprėja
Socialinių įgūdžių stiprėjimas dažniausiai atsiskleidžia per mažas, kasdienes detales. Vaikas pradeda dažniau pasakoti apie draugus, pats siūlo sprendimus kilus nesutarimui, drąsiau išsako savo jausmus. Ne visi vaikai vienodai greitai mezga ryšius ar drąsiai įsitraukia į bendras veiklas. Vieniems reikia daugiau laiko pabūti nuošalyje, kitiems - daugiau palaikymo.
Santrauka apie praktinę reikšmę
Socialiniai įgūdžiai yra kaip raktas į sėkmingą bendravimą ir sveikus santykius, padedantys vaikams ne tik bendrauti, bet ir kurti pagarbius ryšius su aplinkiniais. Ankstyvas socialinių įgūdžių lavinimas vaikystėje yra nepaprastai svarbus, nes jis ne tik gerina vaiko emocinę gerovę ir mokymosi rezultatus, bet ir padeda jiems geriau integruotis į visuomenę, mažesnę elgesio problemų riziką ir išugdytą savivertę ateityje.
| Amžiaus grupė | Pagrindiniai tikslai | Metodai |
|---|---|---|
| 0-2 m. | Pradiniai bendravimo įgūdžiai, saugūs santykiai | Artimas ryšys su globėjais, kasdienės sąveikos |
| 3-5 m. | Bendradarbiavimas, dalinimasis, empatija, savarankiškumas | Vaidmenų žaidimai, emocijų kortelės, „Ramiosios zonos” |
| 6-paaugliai | Komunikacija, konfliktų sprendimas, emocinis savireguliavimas | Diskusijos, integruotos pamokos, nuoseklūs programų užsiėmimai |
tags: #socialiniai #igudziai #usieinu