Vaikų ir paauglių psichologė Asta Blandė pastebi po karantino padidėjusį vaikų ir šeimų psichoterapijos poreikį. Karantino metu dalis šeimų išgyveno įtampą santykiuose, finansinius sunkumus, stresą dėl nežinomybės ir netikrumo jausmą. Išryškėjo nespręstos, jau kurį laiką besitęsiančios vaikų ar šeimos tarpusavio santykių problemos.
„Stipriai apribotos bendravimo galimybės išties paveikė visus, įskaitant ir vaikus. To nenuginčysi, tačiau vaikams viena svarbiausių aplinkų yra šeima ir joje vykę pokyčiai. Daliai šeimų pavyko bendrauti, vieniems kitus palaikyti ir dar labiau suartėti. Vaikai mokėsi stebėdami, kaip įveikti sudėtingas situacijas, kaip kalbėti, ir, tam tikra prasme, tapo dar stipresni. Deja, kiti vaikai užsidarė savo pasauliuose tiek šeimoje, tiek santykiuose su aplinkiniais. Dingo poreikis susitikti, bendrauti, burtis ir dalintis“, - sako Asta Blandė.
Pokyčius pastebi ugdymo įstaigos: Vilniaus „Šiaurės Licėjaus“ ugdymo įstaigos, mokančios 6-15 metų vaikus, Vaiko gerovės komandos vadovė Inga Ražienė pažymi, kad karantinas paliko ryškų pėdsaką vaikų psichologinėje būsenoje. Pasak jos, vaikai karantino laikotarpiu buvo paveikti skirtingai, kai kuriems pažeidžiamesniems vaikams sunkumų buvo daugiau.
„Pastebime, kad kai kurie vaikai sunkiau įsitraukia į bendrus užsiėmimus, jiems kyla daugiau iššūkių ugdymo įstaigos sistemoje - sunku laikytis taisyklių, pareigų, atsakomybių. Natūralu, kad nuotoliu besimokiusiems vaikams tuos įgūdžius sekėsi formuoti kur kas sunkiau. Vaikai, kurie iš prigimties socialūs ir turėjo gerų resursų šeimoje, lengviau pasivijo praleistą etapą“, - sako ji.
Pasak A. Blandės, akivaizdu, kad karantino iššūkių poveikis vaikams skirtingas: kai kurie vaikai lengvai įtvirtina socialinius įgūdžius, kiti susiduria su sunkumais pažinti savo emocijas ir juos išreikšti. „Sėkmė užmezgant santykius su bendraamžiais dažniausiai priklauso nuo vaiko prigimtinių bruožų, šeimos narių bendravimo įpročių bei įgūdžių ir socialinių kontaktų kiekio“, - priduria ji.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Specialistė išskiria priemones, kurios gali padėti vaikams: vizualinės priemonės, emocijų kortelės, knygelės, lipdukai, žaislai, kurie padeda vaikams suprasti ir valdyti jausmus, ugdyti emocinį intelektą ir socialinius įgūdžius. Emocijų kalendoriai padeda sekti vaiko emocinį ritmą ir jį aptarti suaugusiesiems.
Kokių priemonių imtis ugdymo įstaigose ir šeimoje?
Emocijų supratimas ir jų raiška turėtų būti nuosekliai integruojami į kiekvieną ugdymo sritį. Ikimokyklinio amžiaus vaikams naudingos žaidybinės priemonės, kurios supažindina su jausmais, skatina drąsą ir socialinį kontaktą. Emocinis intelektas žymiai turi įtakos vaikų mokymuisi: tyrimai rodo, kad emocinis intelektas yra svarbesnis sėkmei už kognityvinį IQ.
Savikontrolė ir intrapersonaliniai įgūdžiai - tai pagrindas, nuo kurio prasideda socialiniai įgūdžiai. Raudeliūnaitės rašiniuose išryškinama, kad savikontrolės įgūdžiai apima savistabą, savęs valdymą ir gebėjimą reguliuoti vidinius impulsus. Tai yra būtina sąlyga tinkamam bendravimui su kitais ir asmeniniam vystymuisi.
Socialiniai įgūdžiai skirstomi į esminius ir situacinius: pradinę socialinę kompetenciją sudaro gebėjimai kaip bendravimas, empatija, konfliktų sprendimas, savęs pažinimas ir streso įveikimas. Tuo tarpu situaciniai įgūdžiai apima gebėjimą valdyti socialinį spaudimą, pradėti ir užbaigti pokalbį, paprašyti pagalbos ar atsiprašyti.
Žinant vaikų socialinę kompetenciją, tėvai ir mokytojai gali daugiau dėmesio skirti vaikų gebėjimams rodyti jausmus, girdėti kitus, kurti ir palaikyti santykius. Aktyvus klausymas, aiški kalba, empatija ir socialinės situacijos valdymas - tai pagrindiniai įgūdžiai, kuriuos reikia ugdyti tiek šeimoje, tiek mokykloje.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Kaip elgtis, jei vaikui kyla nerimas ar socialiniai sunkumai?
Tėvai, pastebėję nerimą ar sunkumus bendraujant, turėtų įsivardinti priežastis: ar tai charakterio ypatumai, ar šeimos bendravimo įgūdžių trūkumas, ar tam tikras reiklumas kitiems, ar tai tik laikinas socialinis pasitraukimas. Bendras patarimas - pradėti nuo šeimos emocijų raiškos kultūros ir dialogo su vaiku.
„Pagalba vaikui visuomet prasideda nuo klausimo, kodėl vyksta vienaip ar kitaip ir apsidairymo artimiausioje aplinkoje: kaip tėvai šeimoje reiškia emocijas, kaip ramina vaiką, kokia emocijų raiškos kultūra įprasta šeimoje“, - teigia Asta Blandė. Ji rekomenduoja tartis su auklėtojais ir mokytojais, taip pat su specialistais, kurie pažįsta vaiką ugdymo procese.
Jeigu vaikas nerimauja, bet rodo susidomėjimą, tėvai gali skatinti dalyvauti socialinėse veiklose, o jei nerimas labai didelis ar vaikas nenori socializuotis, nereikėtų spausti. Reikalinga individuali gija gijimui, kurio metu galima rinktis įtraukiančias priemones ir žaidimus, padedančius vaikui jaustis saugiai.
Emocinio intelekto lavinimo kursas
Socialinio ir emocinio ugdymo programa ir jos įgyvendinimas
Socialinio ir emocinio ugdymo programos yra veiksmingos, kai jas įgyvendinama nuosekliai, įtraukiant visą bendruomenę: mokinius, mokytojus, administraciją, pagalbos mokiniui specialistus, tėvus, verslo atstovus ir kt. Tokiu atveju nauda juntama visiems - vaikams ir suaugusiems.
NAKA principas reikalauja: NUOSEKLIAI vykdomi užsiėmimai, AKTYVUS mokinių dalyvavimas, KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas, aiškiai įvardyti tikslai ir numatomi rezultatai.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Pamokos turėtų būti integruojamos į visus dalykus: pavyzdžiui, literatūros pamokose dėmesys skiriamas veikėjų išgyvenamoms emocijoms ir jų supratimui. Tokiu būdu ugdomos bendravimo, empatijos ir savęs pažinimo kompetencijos.
Švietimo sektoriuje demonstruojama, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - turi didesnį reikšmės faktorių nei vien akademinis IQ, todėl elgesio kultūrą bei tarpasmeninius santykius taip pat reikia ugdyti integruotai. Ši nuostata skatina ne tik asmeninę gerovę, bet ir profesinę sėkmę.
Praktiniai pavyzdžiai ir įvertinimas
Lietuvoje vyksta daugybė projektų, kurių tikslas - skatinti socialinį verslumą ir socialinio-emocinio ugdymo integraciją. Pavyzdžiui, Samsung projektas „Solve for Tomorrow“ skatina mokinius kurti sprendimus analizuojant socialines problemas ir panaudojant technologijas. Tyrimai parodė, kad tai ugdo kūrybiškumą, lyderystę ir atsakomybės jausmą. Tačiau iššūkiai išlieka: mokyklų programos dažnai orientuotos į teoriją, o praktinei veiklai trūksta laiko.
Pagal ekspertų nuomonę, būtina stiprinti mokyklų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą, įtraukti socialinį verslumą į kasdienį ugdymą ir sukurti nuoseklias, bendruomenę įtraukiamas programas. Taip siekiama, kad socialinis ir emocinis ugdymas taptų ne vienkartine inicijatyva, o visos ugdymo sistemos dalimi.
Svarbu atkreipti dėmesį į miego svarbą: dar vienas svarbus veiksnys - vaiko fizinė ir psichinė gerovė. Pasak Ceremonijos tyrėjų, vaikams reikia užtikrinti 8-10 valandų miego, kad jie galėtų mokytis lankščiau ir aiškiau įsisavinti medžiagą. Norint sėkmingai adaptuotis į naują mokslo metų rutiną, būtina pozityvi nuotaika ir palaikymas iš suaugusiųjų.
Kai kurie vadovėliai ir tyrimai rodo, kad judėjimo stoka vaikams kenkia smegenų veiklai ir gali lemti dėmesio sutrikimus. Todėl labai svarbu užtikrinti reguliarų judėjimą ir socialinį kontaktą grįžus į mokyklą.
Asta Blandė siūlo nekartoti kaltinimų sau ar vaikui, o fokusuotis į sprendimus: „Pripažinkime, kur ir kokių spragų vaikas turi, tada tartikimės su specialistais, kurie labiau išmano ugdymą, ir nuspręskime, kokie sprendimai gali labiausiai padėti jūsų vaikui.“
| Sritis | Svarbiausi tikslai | Priemonės |
|---|---|---|
| Emocinis intelektas | Emocijų atpažinimas, raiška, empatija | Emocijų kortelės, vizualios priemonės |
| Savikontrolė | Vidinės pusiausvyros išlaikymas, impulsų valdymas | Savireguliacijos įgūdžiai, stebėjimas |
| Socialiniai įgūdžiai | Bendravimas, konfliktų sprendimas, komandinė veikla | Žaidimai, kalendoriai emocijų sekimui |
Galiausiai psichologė Blandė pabrėžia: svarbiausia ne kaltinti, o ieškoti sprendimų ir kartu dirbti su vaiku, įtraukiant ir profesionalią pagalbą. „Mažai yra dalykų, kurie žmogui būtų neįmanomi. Mes patys sau esame linkę nusistatyti ribas ir ieškoti pateisinimų, kas kaltas, kad taip nutiko, tačiau jei ieškome ne kaltųjų, o imamės veiksmų - tuomet rasime kelių spręsti problemas.“
tags: #socialiniai #igudziai #klokmaniene