Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Šiame straipsnyje aptariama, kas yra emocinis intelektas, kodėl svarbu jį ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikams, ir kokios yra veiksmingos ugdymo strategijos, siekiant kurti darnią mokyklos ir bendruomenės aplinką.
Kas yra socialinis ir emocinis ugdymas?
Socialinis ir emocinis ugdymas (SEU) - tai procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, apimantis žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą. Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Kitaip tariant, emocinis intelektas apima savimonę, savireguliaciją, motyvaciją, empatiją ir socialinius įgūdžius.
SEU tikslas - padėti mokiniams įgyti ir sėkmingai naudoti socialinius ir emocinius gebėjimus, siekiant užtikrinti sėkmę mokykloje ir gyvenime, puoselėti darnius tarpusavio santykius bendruomenėse ir stiprinti atsakingą elgesį visuomenėje.
Socialinio ir emocinio ugdymo dalyviai
Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistas, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt.
Kodėl svarbu ugdyti emocinį intelektą ikimokyklinio amžiaus vaikams?
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą (IQ). Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose. Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socialiniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti. Socialinė ir emocinė gerovė kyla iš gebėjimo suprasti ir reaguoti į jausmus, bei iš gebėjimo kurti pozityvius tarpusavio santykius.
Socialinio ir emocinio ugdymo nauda mokiniams ir bendruomenei
Socialinės emocinės kompetencijos - gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Ugdant vaikų emocinį intelektą, prisidedama prie sveikesnės ir darnesnės visuomenės kūrimo. Vaikai, turintys aukštesnį emocinį intelektą, lengviau susidoroja su stresu, nerimu ir kitomis neigiamomis emocijomis.
Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl SEU organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y. Akademiniai pasiekimai) galėtų kurti saugią ir palaikančią aplinką.
1 dalis. Kaip ugdyti emocinį intelektą
Šeimos vaidmuo
D. Goleman (2003) teigė, kad šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes. Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį.
Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama, atspindimi kito jausmai, tuo anksčiau pradeda taikyti šias kompetencijas bendraudamas su bendraamžiais. Humoras šeimoje taip pat turi svarbų vaidmenį: drauge žaidžiant, kuriant juokingus pasakojimus ar dainas, ugdomas gebėjimas tvarkytis su stresu ir nerimu, išreikšti sunkias temas lengviau.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Ugdymo įstaigos vaidmuo
Ugdymo įstaigos gali pasirinkti emocinį intelektą bei socialines kompetencijas lavinančias programas. Pavyzdžiui, darželiuose plačiau žinomos programos „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“ ir kt., kuriose per pozityvumą lavinamas vaikų emocinis intelektas. Socialinio - emocinio ugdymo užsiėmimai organizuojami kiekvienoje amžiaus grupėje. Būtina sąlyga - įtraukusis ugdymas.
Šiuo metu egzistuoja daug programų: „Kimochis“, „Siautukai“, „Zipio draugai“, „Peppy Pals“, „Think Equal“ ir kt. Jos padeda vaikams ugdyti savimonę, savireguliaciją, socialinius įgūdžius ir empatiją. Programos „Kimochis“ naudoja lėlyčių personažus, kurie moko kalbėti apie jausmus; „Siautukai“ - ugdo socialinius ir emocinius gebėjimus per vaikų grupę, žaidimus ir kūrybines veiklas; „Zipio draugai“ - naratyvinis žaidimas, jungiantis pasakojimą su žaidimu siekiant emocinės savijautos gerinimo.
2 dalis. Veiksmingos ugdymo strategijos
- Emocijų įvardijimas ir supratimas: mokyti vaikus atpažinti ir įvardinti savo ir kitų emocijas.
- Emocijų valdymas: padėti vaikams išmokti valdyti pyktį ir liūdesį.
- Empatijos ugdymas: skatinti vaikus suprasti ir atjausti kitus.
- Socialinių įgūdžių lavinimas: mokyti bendrauti, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti.
- Žaidimai ir kūrybinė veikla: naudoti žaidimus, piešimą ir kitas kūrybines veiklas emocijoms išreikšti ir suprasti.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbu mokytis įvardinti emocijas per žaidimus su emocijų kortelėmis, vaidmeniniais žaidimais, skaitymais ir pasakojimais. Emocijų supratimą lavina ir piešimo pratimai bei literatūra.
Pedagogų vaidmuo
Pedagogų sąmoningumas SEU ir saviugdos tema Lietuvos mokyklose yra pradinis. D. Čedavičienė (2008) pastebi, jog mokymo programos yra perkrautos, todėl mokytojai dažnai jaučiasi apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui. Svarbu, kad pedagogų ir tėvų SEU ugdymui būtų teikiama sisteminė pagalba ir parama. Gero mokytojo bruožai - nuolatinis tobulėjimas, teigiama energija, gebėjimas kurti ryšius su mokiniais ir jų tėvais, darbas su šimtaprocentiniu atsidavimu ir lankstumas pokyčiams.
Gero mokytojo bruožai lemia, kad ugdymo procesas būtų įtraukiantis ir skatinantis vaikų emocinį augimą. Pedagogai, kurie nuosekliai dirba su SEU, gali formuoti teigiamą klasių atmosferą, įskaitant empatinį klausymąsi ir konstruktyvią kritiką.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Seimos ir mokyklos integravimas į SEU modelį
SEU modelis apima visą mokyklos gyvenimą. Viskas, kas vyksta mokykloje - nuo klasės aplinkos iki pamokų ir užklasinių veiklų - turi įtakos emociniam intelektui. Nuosekliai integruojant SEU į visus dalykus (lrt, istoriją, fiziką ir kt.), gali būti ugdomi specifiniai įgūdžiai, reikalingi kasdieniniam gyvenimui. Pavyzdžiui, literatūros pamokose galima atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas, istorijos pamokose - į charakterio ypatybes, o fizinio ugdymo metu - į streso įveikimo pratimus.
SEU programų palyginimas ir įtrauktinimas į klasę
Šiuo metu egzistuoja įvairios SEU programos, pvz., „Kimochis“, „Siautukai“, „Zipio draugai“, „Peppy Pals“ ir „Think Equal“. Lentelėje parodytas jų amžius ir tikslas:
| Programa | Amžius | Tikslas |
|---|---|---|
| Kimochis | Ikimokyklinis | Padėti vaikams pažinti jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi, spręsti sudėtingas situacijas |
| Siautukai | 3-6 metai | Ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus, savireguliaciją, bendravimo įgūdžius |
| Zipio draugai | 5-7 metai | Įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų |
| Peppy Pals | Pradinė/šaikimo amžiaus | Socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas |
| Think Equal | Ikimokyklinis-ankstyvas ugdymas | Transformuoti ugdymo praktiką per SEU |
Integravimas į klasės veiklas sukuria nuoseklų SEU procesą, teikiantį ilgalaikius rezultatų pranašumus: gerėja mokinių savivertė ir pasiekimai, mažėja stresas bei konfliktai, didėja tarpasmeniniai gebėjimai ir įsitraukimas į mokymąsi.
SEU poveikis akademinėms ir socialinėms sėkmėms
Ne tik emocinis, bet ir socialinis ugdymas teigiamai veikia mokymosi rezultatus. Tyrimai rodo, kad mokiniai, turintys stiprius SEU įgūdžius, formuoja stabilesnius ir pozityvesnius santykius su bendraamžiais, yra mažiau patiriantys patyčių, dažniau dalyvauja papildomose veiklose ir geriau prisitaiko prie pokyčių. Taip pat pažymima, kad mokinių akademiniai pasiekimai priklauso ne tik nuo intelekto, bet ir nuo tarpasmeninių santykių ir socialinių įgūdžių, kuriuos formuoja SEU.
Pasaulio praktika rodo, kad SEU integravimas į visą mokymo procesą didina mokyklos įsitraukimą į mokymąsi, pagerina mokinių motyvaciją ir pločio socialinę atsakomybę; SEU imtis padeda sukurti atsakingą, empatišką ir savarankišką asmenį.
3 lygmens integravimo gairės Lietuvos kontekste
Pagal pateiktus tyrimus Lietuvoje siūlomi trys SEU integravimo lygmenys:
- 1 lygmuo - saugios mokymosi aplinkos kūrimas pamokoje, aiškūs lūkesčiai, įtraukus bendravimas ir jautrumas kiekvienos patirties įvairovei.
- 2 lygmuo - kiekvienas mokinys nuosekliai įtvirtina įgūdžius, bent kartą per savaitę; programos turi būti grįstos tyrimais; vadovautis NAKA principais (nuoseklumas, aktyvus dalyvavimas, koncentravimas, aiškūs tikslai).
- 3 lygmuo - integravimas į visų dalykų turinį; literatūros, istorijos ir fizinio lavinimo pamokose skirti dėmesio emocijų ir tarpasmeninių gebėjimų plėtrai.
SEU programos Lietuvoje: pavyzdžiai ir pripažinimas
Šiuo metu Lietuvoje veikia programos, tokios kaip „Zipio draugai“, „Kimochis“, „Siautukai“, „Pagrindiniai CASEL principai“ ir kt. Žymūs projektai, pavyzdžiui, „Saugų“ programos taikymas nuo 2011 metų ir projektai, skirti socialinių-emocinių kompetencijų tobulinimui, demonstruoja, kad SEU yra svarbus švietimo kokybės komponentas.
tags: #socialiniai #emociniai #rysiai #darbas