Straipsnyje pristatoma socialinės atsakomybės samprata, jos ugdymo savanoriška veikla galimybės. Studentų pilietinio ugdymo savanoriška veikla raiška atskleidžiama per socialinės atsakomybės visuomenėje skatinimą, aktyvų dalyvavimą sprendžiant visuomenines problemas.
Kas yra savanoriška veikla ir jos reikšmė visuomenei
Savanorystė - įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunamas piniginis atlygis. Savanoriai į įvairias veiklas paprastai įsitraukia pagal savo gyvenamą vietą, todėl galima teigti, kad būtent savivaldybė pirmiausiai gauna savanorių sukuriamą socialinę naudą, vadinasi, savivaldybė ir turėtų būti suinteresuota didinti tą žmogiškąjį išteklių.
Savanoriška veikla duoda socialinės naudos ne tik savanoriui, visuomenei, bet ir jį priimančiai organizacijai. Savanorystė pirmoji iškelia socialines visuomenės problemas ir sprendžia klausimus, susijusius su bendruomenės poreikiais. Savanoriai daro įtaką vyriausybės veiksmams, prireikus priešinasi vyriausybės vykdomai politikai. Esminis savanorių veiklos bruožas - programų kūrimas, atsižvelgiant į realias egzistuojančias problemas.
Savanorystė - pilietiškumą ugdanti mokykla. Į savanorišką veiklą įsitraukę žmonės gauna didžiulį bendruomenės palaikymą, ir tai daro įtaką jų gyvenimo tikslams. Savanoriška veikla yra naujas, savo bruožais (motyvuotas, nesavanaudiškas ir altruistiškas) labai reikalingas žmogiškasis išteklius viešajam sektoriui.
Savanoriškos veiklos socialinė nauda
Socialinės naudos (angl. social benefit) sampratoje akcentuotinas naudos visuomenei aspektas, kaip teigiamas veiklos subjekto poveikis visuomenei. Socialinė nauda organizacijai: naujos idėjos, nauji požiūriai į veiklas; didesni itin motyvuoti žmogiškieji ištekliai; galimybė susitelkti į ypatingos svarbos darbus turint savanorį rutininėms veikloms; organizacijos skaidrumo ir atvirumo didinimas.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Socialinė nauda visuomenei: didina visuomenės socialinį kapitalą, kurdama pasitikėjimo ir solidarumo saitus; didina sutelktumą socialinių problemų sprendimui; didina visuomenės atsakingumą; mažina visuomenės susiskaldymą; mažinama socialinė atskirtis, nusikalstamumas, taupomos lėšos; preventuojamos socialinės problemos; kuriama visuomenės gerovė, stiprinant socialinius ryšius, įtraukiama visuomenė į problemų sprendimą; skatinamas europiečių pilietiškumas.
Savanoriškos veiklos vieta socialinių paslaugų sistemoje
Pasak Aistės Paplauskienės, savanorystės, kaip papildomo žmogiškojo ištekliaus teikiant socialines paslaugas, plėtrą savivaldybėse palaikantys veiksniai ir trikdžiai išskiriami remiantis mokslinės literatūros ir kitų šaltinių analizėmis. Laikantis nuostatos, kad savanorystė - tai fenomenas, reiškinys, kurio svarba demokratinėse visuomenėse vis auga, analizuoto viešojo valdymo kontekste savanorystė traktuota kaip: socialinę naudą visuomenei kurianti veikla; laisva valia prisiimtos pareigos, įteisintos susitarimu; tarpusavio pagalbai teikti tinkanti veikla; neapmokama visuomenei kurianti veikla; naudingas darbas; žmogaus savirealizacijos poreikius tenkinanti veikla; profesinių įgūdžių padedanti įgyti veikla.
Šiame straipsnyje pristatomas 2019 m. pabaigoje - 2020 m. pradžioje atliktas tyrimas. Tyrimo objektas ‒ savanorystė teikiant socialines paslaugas. Tyrimo tikslas - išskirti pagrindinius savanorystės, teikiant socialines paslaugas, plėtrą savivaldybėse palaikančius veiksnius ir trikdžius. Pasirinktam tikslui pasiekti naudota pirminių šaltinių turinio analizė.
Studentai, jaunimas ir savanoriška veikla
Studentų apklausos duomenys leidžia teigti, kad ugdant studentų socialinę atsakomybę svarbu atkreipti dėmesį į savanoriškos veiklos patrauklumą organizacijose, jaunimo motyvacijos savanoriškai veikti stiprinimą ir sąlygų socialiniam dalyvavimui, derinant akademinę ir visuomeninę veiklą, sudarymą universitete.
2019 m. atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 2018 m. savanoriškoje veikloje dalyvavo 11 proc., 2019 m. ‒ 15 proc. gyventojų; labiausiai linkę savanoriauti 15‒19 metų jaunimas (32 proc.), moksleiviai ir studentai (29 proc.).
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Jaunimo socialinio aktyvumo raiška Lietuvoje ir jaunimo socialumo ugdomieji aspektai skautų organizacijoje rodo, jog savanoriška veikla yra reikšminga pilietinio ugdymo dalis. Jaunųjų savanorių motyvavimas tęstinei socioedukacinei veiklai su vaikais bei savanorių mokymasis vykdant socioedukacinę veiklą nevyriausybinėse organizacijose parodo, kad NVO vaidmuo jaunimo įtraukimo procese yra svarbus.
Studentų pilietinio ugdymo raiška per savanorystę
Studentų pilietinio ugdymo savanoriška veikla raiška atskleidžiama per socialinės atsakomybės visuomenėje skatinimą, aktyvų dalyvavimą sprendžiant visuomenines problemas. Savanoriška veikla pirmiausia skatina iniciatyvumą, atsakomybės prisiėmimą, aktyvumą savo aplinkoje ir įsipareigojimą skirti dalį asmeninio laiko ir pastangų visuomenės gerovei kurti.
Savanoriškos veiklos plėtra Lietuvoje: teisinis ir politinis kontekstas
2011 m. Europos Komisija buvo paskelbusi savanoriškos veiklos metais. Tais pačiais metais mūsų šalyje priimtas savanorišką veiklą reglamentuojantis Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas (2011). 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Savanoriškos veiklos įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 2011 m. birželio 22 d., Vilniuje vykstant Europos savanoriškos veiklos metų turo renginiams.
Nuo savanoriškos veiklos įstatymo priėmimo Lietuvoje įgyvendinta įvairių iniciatyvų didinant visuomenės įsitraukimą į savanorišką veiklą neatlygintinai, dalis priemonių įtraukta į strateginius šalies dokumentus, skiriama ES parama didinant mūsų valstybės socialinį kapitalą per savanorystės plėtojimą.
Pagal šalies jaunimo savanorių centrų teikiamą informaciją... (duomenys ir statistika rodo, kad savanoriška veikla labiausiai išplėtota didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o pavieniams asmenims galimybių įsitraukti dažnai trūksta, dažniau tam kviečiamos nevyriausybinės organizacijos ar bendruomenės).
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Išoriniai veiksniai, palaikantys savanorystės plėtrą
Visuomenei patiriant socialinių, ekonominių, politinių transformacijų, daugėjant vienišų senyvo amžiaus žmonių, nuolat auga asmenų, kuriems reikia pagalbos, skaičius. Valstybinėms ir vietos savivaldos įstaigoms nepajėgiant savais žmonių ištekliais patenkinti augantį poreikį, didėja poreikis socialiai atsakingų žmonių, kurie aktyviai dalyvautų savanoriškoje veikloje.
Trūkstant specialistų, vis dažniau pasitelkiami savanoriai teikiant socialines paslaugas. Savanorio pagalba neretai veiksmingesnė negu įprastas paslaugos teikimas; savanoris dažniausiai padeda savo bendruomenei, kurioje gyvena, nes jam naudinga gerinti savo aplinką.
Organizaciniai iššūkiai ir motyvacija
Nuolat kintančioje visuomenėje randasi naujų strategijų, gerosios patirties, kaip motyvuoti savanorius įsitraukti į paslaugų teikimą. Žmonės dirbtų motyvuojami ne pinigais, bet aiškiai savanoriškos veiklos organizatorių suformuotu tikslu ir jiems patrauklia bei priimtina forma. Tokių organizacijų, kurios turi daugiau nei 100 savanorių, veikla dažnai vyksta ne viename Lietuvos mieste; tačiau veikiančiose viename mieste, vidutiniškai dalyvauja apie 18 aktyvių savanorių, ir daugelio (~55 proc.) organizacijų nuomone, toks jų skaičius nėra pakankamas.
Pavienius asmenis savanoriškai veiklai kviečiančių organizacijų Lietuvoje reta. Daugiausiai pavienius asmenis įsijungti į savanorišką veiklą veikiant kartu su NVO nariais kviečia socialinės veiklos bei sveikatos priežiūros sričių, švietimo, aplinkosaugos, sporto, kultūros ir pan. organizacijos.
Socialinė atsakomybė versle ir jos ryšys su savanoriškumu
Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie verslo etiką ir vis dažniau nagrinėjamos socialiai atsakingo verslo idėjos. Socialiai atsakingas verslas tampa būtinu šiuolaikinės valstybės atributu. Apskritai lengva būti socialiai atsakingam ir moraliam, kai turi pakankamą finansinę bazę, o aplinka niekuo negrasina.
Socialinė atsakomybė reiškia, kad priimant sprendimus specialistai už kiekvieną savo veiksmą, kuris paveikia žmones, jų bendruomenes ir aplinką. Neigiama verslo įtaka žmonėms ir visuomenei turi būti pripažįstama, o padaryta žala atlyginama iš bendrovės pelno. Pelnas yra piramidės pagrindas, kita pakopa yra įstatyminė atsakomybė. Piramidės viršūnėje yra savanoriška atsakomybė.
Verslo skatinimas ir visuomenės lūkesčiai
Prisidėti prie socialiai atsakingo verslo pirmųjų daigų auginimo turėtų abi pusės: tiek visuomenė, tiek valdžia. Mažiausiai, ką pastaroji gali padaryti įmonių socialinės atsakomybės didinimo labui, tai nekurti situacijų, kuriose su morale ir etikos normomis susikertanti veikla būtų įstatymiškai leidžiama. Socialinė įmonių atsakomybė niekada negali tapti privaloma ar būti apribota įstatymais ar etikos normomis.
Visuomenės lūkesčiai ir reikalavimai verslo kultūrai yra itin aukšti, be to šiame socialinių tinklų ir viešumo amžiuje labai greitai išryškėja, kuomet organizacijos deklaruoja, bet nesilaiko atsakingumo principų pradedant nuo darų darbo sąlygų ir baigiant aplinkos tausojimu. Jaunajai kartai svarbu organizacijos vertybės ir kultūra; jauni žmonės renkasi organizacijas ne tik dėl atlyginimo, bet vertina ir kokia yra darbo kultūra, kaip elgiamasi su darbuotojais, koks požiūris į aplinkos tausojimą.
Tyrimų duomenys ir mokslinės įžvalgos apie savanorystę
Moksliniai tyrimai rodo, kad savanoriškos veiklos indėlis XXI a., kurį ji gali duoti individualiam vystymuisi, socialinei sanglaudai, socialinių poreikių tenkinimui, viešųjų problemų sprendimui ekstremalių situacijų metu niekada nebuvo toks didelis ir neužėmė svarbesnės vietos viešosios politikos darbotvarkėje. Tai yra ir globalus, ir nacionalinis reiškinys, prisidedantis prie kovos su pagrindinėmis pasaulinėmis problemomis.
Per pastarąjį dešimtmetį savanorystės tema socialinės politikos įgyvendinimo kontekste aktyviau pristatyta daugelyje Europos šalių. Tokių publikacijų itin padaugėjo 2020 m. pandemijos metu, pastebėjus augantį savanorių aktyvumą, taip pat siekiant aptarti galimus savanoriškos veiklos metodus ir būdus ekstremalių situacijų metu.
Klausėme žmonių visame pasaulyje, kaip jie susidoroja su koronavirusu
Praktinės išvados ir rekomendacijos ugdymui
- Ugdant studentų socialinę atsakomybę svarbu atkreipti dėmesį į savanoriškos veiklos patrauklumą organizacijose.
- Reikia stiprinti jaunimo motyvaciją savanoriškai veikti, siūlant prasmingas užduotis ir aiškius tikslus.
- Sukurti sąlygas socialiniam dalyvavimui, derinant akademinę ir visuomeninę veiklą universitete.
- Skatinti NVO ir savivaldybes siūlyti daugiau galimybių pavieniams asmenims įsitraukti į savanorišką veiklą.
- Viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių partnerystė gali padidinti savanorių skaičių ir veiklos įvairovę.
Trumpa lentelė: savanoriškos veiklos nauda skirtingoms suinteresuotosioms šalims
| Suinteresuotoji šalis | Nauda |
|---|---|
| Savanoris | Savirealizacija, įgūdžių įgijimas, bendruomenės palaikymas |
| Visuomenė | Didinamas socialinis kapitalas, mažinama socialinė atskirtis, gerinama gerovė |
| Organizacija | Naujų idėjų pritraukimas, motyvuoti žmogiškieji ištekliai, didesnis skaidrumas |
| Valstybė / savivaldybė | Galimybė teikti daugiau socialinių paslaugų mažesnėmis sąnaudomis, stiprinamas bendruomeninis atsakingumas |
Apibendrinant pristatytus savanorystės socialinės naudos raiškos aspektus, galima pritarti mokslininkų įžvalgoms, kad savanoriškos veiklos indėlis šiuolaikiniame pasaulyje prisideda prie individualaus vystymosi, socialinės sanglaudos, socialinių poreikių tenkinimo ir viešųjų problemų sprendimo.
tags: #socialiniai #atsakingi #savanoriai