Socialinio Intelekto Testas: Rezultatų Interpretacija ir Pritaikymas

Asmenybės įvertinimas yra svarbi psichologijos sritis, padedanti suprasti individualius skirtumus, elgesio motyvus ir prognozuoti ateities veiksmus.

Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs psichologinio įvertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant socialinio intelekto testams ir kitoms asmenybės tyrimo technikoms. Aptarsime nuo intelekto matavimo ištakų iki šiuolaikinių asmenybės testų, įskaitant jų pritaikymą vadyboje ir klinikiniame kontekste.

Intelekto Samprata ir Matavimo Ištakos

Intelekto matavimas yra psichologinės vertinimo pagrindas jau daugiau nei amžių. Nuo pirmųjų intelekto testų kūrimo iki įvairių modelių atsiradimo, atspindinčių žmogaus kognityvinio gebėjimo daugiaprasmiškumą, metodai ir teorijos, susijusios su intelekto matavimu, nuolat evoliucionuoja.

Viena svarbiausių žmogų iš kitų būtybių išskiriančių savybių yra intelektas. Kasdieniniai stebėjimai rodo, kad žmonės skiriasi įvairių problemų (buitinių, profesinių, situacinių ir pan.) sprendimo greičiu ir kokybe. Taip pat praktika sudaro sąlygas pastebėti, kad proto (kitaip intelektinių galimybių) atžvilgiu žmonės tarpusavyje labai skiriasi nuo protinio atsilikimo iki itin aukšto intelekto. Šio skirtumo priežastys žmoniją domina nuo senųjų amžių.

Formalus intelekto matavimas prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, pažymėdamas reikšmingą pokytį, kaip intelektas buvo suvokiamas ir vertinamas. Prancūzijos psichologas Alfredas Binetas yra laikomas pirmuoju, sukūrusiu praktinį intelekto testą - Binet-Simon skalę - 1905 metais.

Taip pat skaitykite: Socialinės paramos apžvalga

Intelekto sąvokos gimimą lėmė žmogaus savimonės susiformavimas, savęs išskyrimas iš kitų gyvų būtybių, savo ypatingumo suvokimas. Į tarptautinę vartoseną įaugusio lotyniško žodžio intellectus (suvokimas, prasmė) sukūrimo nuopelnai priskiriami M.T. Ciceronui, garsiam romėnų oratoriui, stilistui, politikui (I a.pr.Kr.). Tačiau pati sąvoka senesnė, randama jau senovės graikų filosofų raštuose (V-IV a. pr.

Intelekto ir proto perskyra bene aiškiausiai apčiuopiama žvilgterėjus, kaip šias sąvoka suvokė I.Kant ir G.V.F.Hegel - dvi ryškiausios vokiečių filosofijos asmenybės. Pasak I.Kant, intelektas (verstand) kyla iš to paties šaltinio kaip ir juslumas. Tai yra sugebėjimas mąstyti jutiminio stebėjimo objektą, kurti vaizdinius ir sąvokas, spręsti, formuoti taisykles. Kitaip sakant, intelektui yra būtina patyrimo (empirinė) medžiaga. Jis yra bejėgis prieš besąlygiškus dalykus (pvz., laisvę, valią, Dievą), neteikiančius juslėms jokių duomenų apie save. Aukštesniu pažintiniu gebėjimu už intelektą I.Kant laikė protą. Protas visiems intelekto veiksmams suteikia būtiną sisteminį vientisumą, jis siekia pažinti daiktus pačius savaime, tačiau to padaryti nesugeba.

G.V.F.Hegel filosofijoje intelektas taip pat yra žemesnysis pažintinis gebėjimas, samprotavimas, veikiąs formaliosios logikos ribose, t.y. operuojantis mintimis pagal formaliosios logikos dėsnius. O protas - tai potencija, kuri plėtojasi pati iš savęs, operuoja priešybėmis ir jų vienybėmis, galėdama apsieiti be juslinės patyrimo medžiagos ir veikti nesiremdama jokiais baigtiniais daiktais. Iš esmės tai yra Dievas, absoliuti idėja, pasaulinė dvasia.

Lotyniškai intellectus (gr. nus) - pažinimas, supratimas, protas. Platonas intelektą vadino Dievo duota sielos jėga. Aristotelis aiškino, kad protas (gr. ratio) atsiranda tik ką nors stengiantis pažinti. E.Kant, priešingai, intelektu (vok. verstand) vadino sugebėjimą kurti sąvokas, o protu (vok. vernunft) - kurti metafizines idėjas. Pasak G.V.Hegel, intelektas yra aukštesniojo, protingo ir konkretaus supratimo prielaida. J.Piaget žodžiais, intelekto operacijos psichikoje yra interiorizuoti subjekto veiksmai. Jos koordinuojasi tarp savęs ir sudaro paslankias vientisas struktūras, kurioms būdinga grįžtamumas ir atvirkštumas. Kai šios operacijos susiformavusios, žmogus tuo pat metu gali suvokti tiesioginį ir jam atvirkštinį veiksmą. A.Binet intelektą siejo su dėmesiu.

Intelektas ir protas nuo seno arba neskiriami, vartojami kaip sinonimai, arba intelektas traktuojamas kaip sudėtinė proto dalis. Tokiu būdu nėra tikslios intelekto definicijos, visų pripažinto jo apibrėžimo. V.P.Zinčenko teigia, jog yra per 70 intelekto apibrėžimų, tarpusavyje besiskiriančių, kartais net prieštaraujančių vienas kitam. Keletas jų:

Taip pat skaitykite: Projektų galimybės ministerijoje

• intelektas - integralinė subjekto protinių galimybių visuma;
• intelektas - tai kiekvienam žmogui būdingas psichofiziologinis mechanizmas, kuris veikia nuolat ir yra sąlyga informacijai gauti, apdoroti ir panaudoti;
• intelektas - mąstymo sugebėjimas, racionalaus pažinimo sugebėjimas;
• intelektas (angl. intelligence) - tai sugebėjimas mokytis arba suprasti dalykus, arba spręsti problemas.

Kasdienybėje žmogaus intelektas siejamas su jo sumanumu, protingumu, sugebėjimu spręsti problemas, greitai perprasti dalykus, pasimokyti iš patirties.

Emocinis, Socialinis ir Kultūrinis Intelektas

Šiuolaikinėje psichologijoje išskiriami keli intelekto tipai, kurie apima ne tik kognityvinius, bet ir socialinius bei emocinius aspektus:

• Emocinis Intelektas (EQ) reiškia gebėjimą atpažinti, suprasti, valdyti ir efektyviai naudoti emocijas tiek sau, tiek kitiems. EQ paprastai vertinamas per savianalizės klausimynus, tokius kaip Emotional Quotient Inventory (EQ-i), ir našumo pagrindu sukurtus testus, tokius kaip Mayer-Salovey-Caruso Emotional Intelligence Test (MSCEIT).
• Socialinis Intelektas (SI) reiškia gebėjimą naviguoti socialiniais santykiais, suprasti socialinius signalus ir kurti bei išlaikyti santykius.
• Kultūrinis Intelektas (CQ) reiškia gebėjimą prisitaikyti ir efektyviai funkcionuoti kultūriškai įvairiose aplinkose.

Howard Gardnerio Daugybės Intelektai (MI) teorija, pateikta 1983 metais, siūlo, kad intelektas nėra vienas, vieningas konstruktas, bet susideda iš kelių atskirų modulių.

Emocinio intelekto modelis

Intelekto Testai ir Jų Pritaikymas Vadyboje

Intelekto testai ir jų pritaikymas vadyboje - tai nėra žinių testai. Tai - mąstymo, logikos testai. Dėl to tai nėra visapusiškas žmogaus protingumo įvertinimas. Nes logika dar ne viskas. Kai kurie labai protingi žmonės neturi stipraus loginio mąstymo, bet pasižymi kitokiomis protinėmis galiomis.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama Biržų rajone: nauja atranka

Psichologas ir žurnalistas D.Goleman 1995 m. išleido knygą „Emotional Intelligence“. Vienos iš labiausiai perkamų knygų autorius tvirtina, jog ne loginis sugebėjimas ir ne sugebėjimas „virškinti“ skaičius neša sėkmę gyvenime. Priešingai, kaip žmonėms seksis gyvenime priklauso nuo jų jausmų. Jausminis intelektas padeda suprasti ir valdyti savo jausmus, rasti argumentus ir bendrauti su žmonėmis. Ypač didelį vaidmenį jausminis intelektas vaidina darbe, kur nuolat bendraujama su žmonėmis.

Tyrimai rodo, jog nemaža dalis iš mokymo įstaigų atėjusių žmonių su puikiomis „knyginėmis“ žiniomis ir aukštais 10 greitai netenka darbo vien dėl to, kad jie nemoka bendrauti su bendradarbiais ir klientais ar nesugeba priimti kritikos. „Minkštosios“ vertybės - taip jausminį intelektą pavadino Pensilvanijos universiteto psichologas M.Seligman, įkalbėjęs vienos draudimo kompanijos vadovybę priimti į darbą grupę žmonių, kurių kandidatūros jau buvo atmestos. Nors šie kandidatai ir neatitiko visų kompanijos keliamų profesinių reikalavimų, tačiau jie gavo aukštus įvertinimus iš M.Seligman parengto jausminio intelekto testo. Rezultatai parodė, kad M.Seligman rekomenduota žmonių grupė per pirmuosius metus pardavė 21% prekių, o dar kitais metais 57% daugiau nei kitos firmos darbuotojai.

Daugiaprofilinė Asmenybės Apklausa (16PF)

1949 metais R.B.Cattell parengė daugiaprofilinę asmenybės apklausą. Nuo to laiko ji plačiai naudojama psichodiagnostikos praktikoje. Šis testas universalus, praktiškas, suteikia įvairiapusės informacijos apie asmenybę. Jo klausimai, susiję su įprastomis gyvenimo situacijomis, skirti tiriamiesiems tikslams. Šiuo metu įvairios 16PF formos apklausos tampa ypač populiaria asmenybės greitos (žaibiškos) diagnostikos priemone. Jos rengiamos, kai reikia ištirti individualias psichologines žmogaus savybes. Klausimynas padeda nustatyti asmenybės bruožus, kuriuos R.B.Cattell vadina konstituciniais faktoriais. Cattell testas gali būti atliekamas individualiai arba grupėmis.

Kokybinės ir kiekybinės asmenybės faktorių turinio bei jo tarpusavio sąsajų analizės pagrindu galima sudaryti tris faktorių grupes:

1. intelektinių ypatybių faktoriai;
2. emocinio ir valios savitumo faktoriai;
3. charakterio faktoriai.

Iš 16 faktorių šiame darbe svarbiausi yra intelektinių ypatybių faktoriai:

• faktorius ,,intelektas“ tyrėjui atskleidžia, ar žmogaus mąstymui būdingas konkretumas, kai kuriais atvejais ir tam tikras rigidiškumas (kai kada jausmai gali sutrikdyti (dezorganizuoti) mąstymą), ar mąstymo abstraktumą, sumanumą, nuovoką (toks žmogus greitai viską supranta ir išmoksta);
• faktorius ,,realistiškumas-laki vaizduotė“ tyrėjui gali atskleisti, ar žmogus yra praktiškas, sąžiningas, orientuojasi į realybę ir laikosi visuomenėje priimtų normų (rodo, kad jam būdingas išskirtinis dėmesys smulkmenoms), arba priešingai - esant dideliems įverčiams rodo žmogaus orientaciją į savo vidinį pasaulį, dideles kūrybines galias (potenciją);
• faktorius ,,konservatyvumas-radikalumas“. Šio faktoriaus interpretacija padeda nustatyti, ar žmogus konservatyvus, pastovus, vadovaujasi tradicinėmis vertybėmis, žino, kuo tikėti, nepaisydamas tam tikrų principų nepagrįstumo, jų nekeičia, nepatikliai žiūri į naujas idėjas, turi polinkį moralizuoti ir mokyti kitus, ar priešinasi permainoms ir nesidomi analitiniais bei intelektiniais argumentais, ar priešingai -žmogus kritiškas, pasižymi analitiniu mąstymu, nori būti gerai informuotas, ieško svarių argumentų, labiau linkęs eksperimentuoti, ramiai vertina naujas, dar neįsitvirtinusias idėjas ir pažiūras, nepasitiki autoritetais, nieko negrindžia vien tikėjimu.

Asmenybės Tipo ir Profesinio Kryptingumo Ryšio Testas (D.Holland Apklausa)

Vadybininkai savo veikloje gali taikyti asmenybės tipo ir profesinio kryptingumo ryšio testą, kitaip vadinamą D.Holland apklausa - tai testas, kurio metu pagal amerikiečio psichologo D.Holland asmenybės tipologiją nustatomi šeši žmonių psichologiniai tipai: realistiškasis, intelektualusis, socialusis, konvencionalusis , iniciatyvusis ir artistiškasis. Kiekvieną tipą apibūdina temperamento, charakterio ir kitos ypatybės. Dėl šių ypatybių psichologinis asmenybės tipas daugmaž tinka profesijoms, kurias įgijęs žmogus gali pasiekti geriausių rezultatų. Žmogus priskiriamas kuriam nors psichologiniam tipui atlikus tam tikras apklausas. Jei tyrėjas - vadybininkas, jis gali patikrinti, ar kandidatas tinka į kandidatuojamą poziciją, ar nėra taip, kad jis visiškai netinka tai pozicijai.

Asmenybės tipai pagal D.Holland tipologiją:

• realistiškasis (praktiškasis) tipas
• tyrinėtojo (intelektualusis) tipas
• socialusis (komunikabilusis) tipas
• konvencionalusis (normatyvusis) tipas
• iniciatyvusis (veiklusis) tipas
• menišškasis (artistiškasis) tipas

Pateiksiu keletą rezultatų interpretacijų - iš jų akivaizdžiai matoma, kad šis testas gali būti puiki kandidatų į darbo vietą atrankos priemonė:

Realistiškasis (Praktiškasis) Tipas

Šio tipo žmonės mėgsta aiškumą, konkretumą, pastovumą, nemėgsta fantazuoti, jiems patinka užsiimti konkrečiais darbais, kurių rezultatas aiškiai matomas. Jie mėgsta triūsti rankomis, dirbti su įvairiais įrankiais, technika. Šio tipo žmonės dažnai pasižymi gerais fiziniais duomenimis, ištverme, koordinacija, orientacija erdvėje. Jie dažnai renkasi tokias profesijas, kur reikalingi praktiniai įgūdžiai, pavyzdžiui: inžinieriaus, mechaniko, vairuotojo ir kt. Jiems patinka dirbti su realiais daiktais, ne uždarose patalpose, bet atvirose aikštelėse. Tokių žmonių mąstymo struktūroje vyrauja neverbaliniai gebėjimai. Tokiems žmonėms tinka gamybos planuotojo, muitininko, vairuotojo, agronomo ir t.t. profesijos.

Tyrinėtojo (Intelektualusis) Tipas

Šio tipo žmonės pasižymi originalumu, analitiniu mąstymu, sprendimų ir vertinimų originalumu ir savarankiškumu. Jie mėgsta stebėti, analizuoti, vertinti, spręsti problemas. Šio tipo atstovai pasižymi mokslininko, matematiko gebėjimais. Mėgsta dirbti savarankiškai. Šio tipo žmonės linkę spręsti problemas. Jiems patinka naujos idėjos. Tokiems žmonėms tinka mokslo darbuotojo, vadybos analitiko ir kt. profesijos.

Meniškasis (Artistiškasis) Tipas

Šio tipo žmonės pasižymi kūrybiškumu, intuicija, originalumu, saviraiška. Jie mėgsta kurti, fantazuoti, improvizuoti. Jiems tinka tokios profesijos, kur galima panaudoti savo kūrybinius gebėjimus, pavyzdžiui: dailininko, muzikanto, aktoriaus, dizainerio ir kt. Jie gali būti gerais režisieriais, dailininkais.

Pažintinių Interesų Tyrimas

Šis testas gali būti naudojamas profesiniam kryptingumui nustatyti, uždavinus, taip pat gali būti naudojamas vadyboje. Pažintinių interesų tyrimo metu išryškėja asmenybės interesų sritis, atspindinti būtiniausius asmenybės poreikius. Pažintinis interesas - tai asmenybės polinkis, išreiškiantis teigiamą santykį su pažinimo objektu, to dalyko perpratimo (įsisavinimo) tendenciją. Pažintinių interesų tyrimo tikslas - klasifikuoti interesus pagal jų specifiką. Gauti rezultatai gali tapti patikima rekomendacija renkantis profesinius mokymus. Pažintiniai interesai atspindi veiklos turinį, poreikį tam tikram vaidmeniu ir kartu ruošimasis jį atlikti. Pažintinių interesų formavimasis priklauso nuo konkrečių sąlygomis, profesinio pasirengimo galimybėmis. Pažintinių interesų tyrimas gali būti pritaikytas profesinėje praktikoje. Šis metodas padeda nustatyti profesiniams interesams 29 veiklos srityse nustatyti.

Tyrimas „Profesinė Motyvacija“

Tyrimas „Profesinė motyvacija“ padeda nustatyti asmens sąmoningą aktyvumą ir kryptingumą. Šio tyrimo tikslas - nustatyti, kas žmogui svarbiausia, kas jam teikia pasitenkinimą dirbdamas savo darbą. Nustatyta, jog pasitenkinimas darbu lemia ne tik žmogaus savijautą, bet ir mokymosi, susijusių su ta profesija, ugdymo sėkmę. Šis tyrimas padeda nustatyti, kokie objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai turi įtakos žmogaus motyvacijai. Gauti tyrimo rezultatai gali padėti vadybininkui priimti sprendimus apie kandidato tinkamumą darbo vietai.

Testas Lyderio Savybėms Išaiškinti

Lyderio savybių testas padeda nustatyti, ar asmuo turi lyderio savybių.

Klinikinis Tyrimas: Anamnezės ir Psichikos Būsenos Modelis

Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Tuomet surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, tuo metu pacientas taip pat ir apžiūrimas, stebima jo veido išraiška, judesiai etc, kas irgi suteikia informaciją apie paciento savijautą.

Lietuvoje dešimtmetį klinikinėje srityje vaikų intelektas vertinamas WISC-III (Wechslerio intelekto skalė vaikams - trečias leidimas, Wechsler, 2002), nors testo tinkamumo Lietuvos klinikinėms imtims tyrimų atlikta labai mažai. Praktikoje taikoma keturių intelekto faktorių interpretacija, tačiau nėra patvirtinimų, kad testas tikrai matuoja keturis intelekto konstruktus Lietuvos vaikų klinikinėje imtyje. Tyrimo tikslas - nustatyti raidos sutrikimų turinčių vaikų intelekto struktūrą, remiantis D. Wechsler koncepcija. 141 vaikas, turintis įvairių psichologinės raidos sutrikimų (amžius 6-15 m.; 18,4 % mergaičių, 81,6 % berniukų) įvertintas WISC-III. Tiriamosios faktorių analizės atliktos principinių ašių metodu su promaksiniu sukiniu. Raidos sutrikimų turinčių vaikų ir Lietuvos WISC-III standartizacinės imties keturių faktorių sprendimai palyginti sutapimo koeficientu. Nustatyta, kad raidos sutrikimų turinčių vaikų atveju prasminga dviejų, trijų, keturių ir penkių intelekto faktorių interpretacija. Raidos sutrikimų turinčių vaikų intelekto struktūra nėra tapati kaip tipiškos raidos vaikų: ne visiškai tapatūs atsparumo trukdžiams ir apdorojimo greičio konstruktai.

Testas	Aprašymas	Pritaikymas
Daugiaprofilinė Asmenybės Apklausa (16PF)	Nustato asmenybės bruožus, intelektines, emocines ir charakterio ypatybes.	Psichodiagnostika, asmenybės įvertinimas, profesinis orientavimas.
Asmenybės Tipo ir Profesinio Kryptingumo Ryšio Testas (D.Holland Apklausa)	Nustato asmenybės tipą pagal D.Holland tipologiją (realistiškasis, intelektualusis, socialusis ir kt.).	Profesinis orientavimas, karjeros planavimas, darbo atranka.
Pažintinių Interesų Tyrimas	Nustato asmenybės interesų sritis, atspindinčias būtiniausius asmenybės poreikius.	Profesinis orientavimas, mokymosi krypties pasirinkimas.
Tyrimas „Profesinė Motyvacija“	Nustato, kas žmogui svarbiausia ir teikia pasitenkinimą dirbant savo darbą.	Darbo atranka, motyvacijos skatinimas, darbuotojų pasitenkinimo didinimas.
Testas Lyderio Savybėms Išaiškinti	Nustato, ar asmuo turi lyderio savybių.	Lyderystės ugdymas, vadovų atranka.

tags: #socialinia #rezultatai #ka #reiksia