Reklamos Samprata ir Apibrėžimas

Kiekvienas iš mūsų žino kas yra reklama. Jos neišgirsti ar nepastebėti tiesiog neįmanoma. Dabartiniame verslo pasaulyje, kai prekių gamyba, paslaugų teikimas didėja arba gali didėti sparčiau negu gyventojų perkamoji galia, reklama tampa viena svarbiausių priemonių pritraukti kuo daugiau klientų, formuoti jų poreikius ir taip paveikti, kad jie taptų nuolatiniais įmonės klientais.

Siekdami nagrinėti reklamą, pirmiausia reikia apibrėžti reklamos sąvoką. Reklamą apibūdinti yra gana sudėtinga. Reklama yra mokama. Reklamos užsakovas yra žinomas. Reklamos užsakovas save dažniausiai įvardija, prisistato, arba iš pačios reklaminės žinutės teksto ar vaizdo būna aišku, kas tos reklamos užsakovas. Neslepiama nei kas reklamuoja, nei ką reklamuoja. Tai sako reklamos tekstas, antraštė ar nuoroda, kur kreiptis. Reklama stengiamasi įtikinti pirkėją. Bet kuri reklama stengiasi patraukti pirkėją, įtikinti jį nusipirkti prekę ar paslaugą, stengiamasi paveikti pirkėją.

Reklama nėra skiriama vienam žmogui (individui). Stengiamasi, kad reklaminė žinutė pasiektų kuo daugiau žmonių, kad pasiektų kuo didesnę tikslinę auditoriją, kuri išsidėsčiusi kompaktiškai tam tikroje teritorijoje arba pasiskirsčiusi po visą šalį. Auditorijos dydis ir sudėtis, jos struktūra - tai rinkos segmentas, apimantis tam tikrus demografinius, socialinius, psichologinius ar ekonominius požymius. Reklama yra vienpusiška. Reklamos užsakytojas ją skleidžia vartotojui. Atgalinio ryšio beveik nėra, tad reklamos užsakytojas sunkiai gali nuspėti, kokią auditorijos dalį jo reklama paveikia. Reklamos rezultatas neapibrėžtas.

Reklama skleidžiama per tarpininkus. Reklama atstovauja užsakovo interesams. Reklama nėra šališka, ji turi būti ryški, emocinga ir pasikartojanti. Šie pagrindiniai reklamos bruožai vienaip ar kitaip atsispindi reklamos apibrėžimuose. Reklama - tai socialinės veiklos rūšis, susidedanti iš įvairių reklamos priemonių ruošimo, gaminimo, platinimo, taip pat reklaminės veiklos organizavimo. Kotler reklamą apibūdina taip: tai užsakovo apmokamas neasmeniškos informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai, siekiant užsakovo numatytų tikslų.

Reklamos įstatyme reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine - ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Apibrėžimai yra skirtingi, tačiau visi yra teisingi, tik ne visi išsamūs. Taigi galima padaryti supaprastintą visų apibrėžimų išvadą, kad reklama yra įtikinėjimo, siūlymo, informavimo, propagandos priemonė, kuri yra „padaroma“ reklamos agentūrų, apmokėjus reklamos užsakovui ir kuri yra skirta ne tik individui, bet ir tam tikrai žmonių grupei. Reklama informuoja vartotoją, ragina jį varoti, pirkti, turėdama pagrindinį tikslą - parduoti prekę, paslaugą ar idėją.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Reklamos Istorija

Žodis reklama yra kilęs iš lotyniško žodžio reklamare, kuris reiškia šaukti, rėkti. Pats žodis reklama atsirado apie 1655 metus. Reklamai jau daugiau kaip 2500 metų. Kadangi skaitymo ir rašymo ugdymai susiformavo vėliau, seniausia ir pirmoji reklamos rūšis buvo žodinė. Gatvės prekiautojai, bei šaukliai vaikščiodavo miestų gatvėmis ir garsiai šaukdami reklamuodavo savo prekes. Ši reklamos priemonė per šimtmečius ištobulėjo ir naudojama net šiais laikais, tik ji įgavo kitas formas.

Vėliau atsirado vaizdinė reklama ant akmenų, papiruso. Reklama buvo labai paplitusi senovės miestuose Pompėjoje, Stabijoje, kuriuose rasta daugybė reklaminių užrašų, prekybinių ženklų, simbolių. Jau tada kiekvienas save gerbiantis vyno, grūdų ar gyvulių pirklys turėjo savo prekybinį ženklą - emblemą. Buvo naudojamos iškabos, kurios skirtos nemokantiems rašyti. Jos simbolizavo pardavėjų gaminius. Pavyzdžiui, iškaba su ožka reiškė pieninę, mulas, traukiantis malūną - kepėjo parduotuvę.

Iki 1440 metų nebuvo techninių galimybių reklamai labiau plėtotis. Kai J. Gutenbergas 1440 m. išrado surenkamąjį šriftą, atsirado galimybė reklamą spausdinti, nes popierius jau buvo išrastas kinų ir turkų XII amžiuje. Surenkamas šriftas leido visuomenei pasiekti naują bendravimo lygmenį - masinę komunikaciją. 1478 m. buvo išspausdintas pirmas skelbimas anglų kalba. Tai buvo reklaminis lapelis reklamuojantis knygą. Pirmasis daugiatiražinis skelbimas išspausdintas vokiškoje žinių brošiūroje 1525m. 1614 m. Anglijoje priimtas pirmasis pasaulyje reklamos įstatymas. Jis draudė iškabas, kurios išsikiša iš namo daugiau kaip 8 pėdas ( apie 244 cm).kitas įstatymas reikalavo, kad iškabos netrukdytų laisvai prajoti šarvuotam, apsiginklavusiam vyrui.

XIX a. vidurys - tai reklamos vystymosi pradžia. Reklamos svarba tuo metu išaugo, nes vyko industrinė revoliucija. Išrasti vidaus degimo variklis, medvilnės valymo mašina. Jų pagalba buvo galima gaminti daug vienodos kokybės gaminių. Daug pagaminant, reikėjo ieškoti kur juos parduoti. XIX a. reklama dažniausiai buvo dedama į žurnalus, laikraščius arba pasirodydavo ant plakatų bei reklaminių lapelių. Žurnale pirmoji reklama pasirodė 1844m. XIX a. Karo laikotarpiu ir po jo reklama dar labiau išpopuliarėjo.

Po didžiosios krizės pradžios 1929 m. reklamos apimtys smarkiai smuko. Vėliau (apie 1940 metus) atsiradus radijui, reklama atsigavo po krizės. Dar vėliau atsirado televizija ir kitos visuomenės informavimo priemonės, kurios leidžia dar efektingiau ir efektyviau pateikti reklamą vartotojams ir dar geriau siekti reklamos tikslų.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Šiuolaikinė Reklama

Šiandien reklama labai skverbiasi į visas gyvenimo sritis. Reklama jungia vartotoją ir gamintoją. Tai labai efektyvi priemonė, leidžianti gamintojui palaikyti esamus ir pritraukti naujus vartotojus. Reklama padeda apsispręsti pirkėjui. Ji informuoja visuomenę apie naujas prekes, taip pat apie gaminių prekių patobulinimus. Informuodama pirkėjus apie rinkoje esančias prekes, reklama sumažina prekių paieškos kaštus.

Didelė dalis už reklamą gautų pajamų skiriama radijui bei televizijai finansuoti. Reklama padeda gerinti ar išlaikyti produktų kokybę. Gera reklama gali duoti nemažai naudos ir prekes parduodančiai ar paslaugas teikiančiai firmai, ir tų prekių bei paslaugų pirkėjams. Reklama pirmiausiai tiesiog praneša vartotojui apie prekės egzistavimą, atkreipia į ją potencialių vartotojų dėmesį. Be reklamos net labai gera prekė gali likti nežinoma. Be to, dauguma pirkėjų gali nepastebėti puikios parduotuvės, naudingas paslaugas teikiančios firmos ar puikaus renginio. Tik nedaugelis apie tai gali sužinoti be reklamos, tai yra iš draugų, pažįstamų ar atsitiktinai užklydę.

Reklamos reikšmę ir svarbą rodo atliekamos funkcijos, kurios yra socialinės ir ekonomines.

Socialinės reklamos funkcijos:

• Reklama plečia gyventojų akiratį, turtina žinias, informuoja su mokslo ir technikos laimėjimais, šviečia pirkėjus.
• Reklama padeda lavinti gyventojų estetinį skonį, propaguodama skoningas, meniškai apipavidalintas prekes.
• turi įtakos šiuolaikinio, sveiko, kultūringo gyvenimo būdo propagavimui, padeda įtvirtinti racionalius poreikius, atsikratyti pasenusių ir žalingų vartojimo įpročių.
• Propaguoja buities kultūros ir racionalios mitybos principus. Šiuo tikslu kuriamos reklaminės TV laidos, spausdinami informaciniai propagandiniai straipsniai labiausiai skaitomuose laikraščiuose.

Ekonominės reklamos funkcijos:

• Reklama padeda racionalizuoti prekių cirkuliaciją, spartina cirkuliaciją ir mažina prekių atsargas, padeda išvengti jų susikaupimo rinkos kanaluose.
• Reklama palengvina gyventojams geriau apžvelgti rinką ir orientuotis joje, greičiau apsispręsti, kuri prekė gali patenkinti jų poreikius.
• Reklama padeda subalansuoti rinkoje prekių pasiūlą ir paklausą.
• Susiedama pasiūlą su paklausa, reklama padeda tobulinti gamybą, padeda pramonei prisiderinti prie rinkos, gerinti savo gaminių kokybę bei asortimentą, atsisakyti gaminti nepaklausias prekes.
• Reklama padeda formuoti gyventojų nuomonę apie prekybos įmonę bei atsitiktinius pirkėjus padaryti nuolatiniais savo klientais.
• Padeda formuoti ir keisti prekių paklausą norima kryptimi, nuo vienų prekių į kitas.
• Reklama veikia prekių realizavimo kanalus, turi įtaką gaminamų prekių rinkos paruošimui, nes iš anksto supažindina su prekių charakteristikomis.
• Padeda formuoti ir skatinti naujus gyventojų poreikius, modifikuoti senus. Dažnai vienas poreikis skatina kitus ir taip didėja vartojimas.
• Reklama susijusi su rinkos tyrimu, ir turi nemažą reikšmę rinkos reguliavimui. Reklama veikia, formuoja rinką, padeda aiškintis potencialius pirkėjus.
• Reklama padeda mažinti sezoniškumo įtaką, ragindama gyventojus įsigyti prekes gerokai prieš atitinkamo sezono pradžią.
• Reklama padeda kelti prekybos, aptarnavimo kultūrą, taupyti laiką prekėms įsigyti, propaguoja pažangius prekių pardavimo metodus.

Ir socialinės, ir ekonominės reklamos funkcijos veikia kartu. Jei reklama yra kryptinga ir įtikinanti, visapusiškai atskleidžia prekių vartojamąsias savybes, praneša gyventojams reikalingą ir naudingą informaciją, reiškia tuo pat metu ji daro įtaką pirkėjui.

• Informavimo funkcija. Informavimo funkciją reklama atlieka informuodama vartotojus pristatydama prekes, paslaugas, prekių vardus, taip pat pačią įmonę, jos veiklą.
• Skatinimo funkcija. Skatinimo funkciją reklama gali atlikti dviem būdais: tiesiogine arba netiesiogine (užmaskuota) forma. Tiesiogine forma vartotojai raginami „skubėti į parduotuves“, pirkti ieškoti būtent tų reklamuojamų prekių ir pan. užmaskuota forma raginimas pirkti yra paslėptas. Vartotojus bandoma patraukti patraukliais vaizdais, garsais ar siužetais.
• Priminimo funkcija. Svarbu vartotojams kartas nuo karto priminti apie prekę, paslaugą, jos savybes, pardavimo vietas. Reikia priminti net ir gerai žinomų firmų ar prekių vardus.
• Advokatavimo funkcija. Esant didelei konkurencijai, konkurentai gali nuteikinėti vartotojus vieni prieš kitus. Tokią reklamą užsako ne tik pavienės įmonės, bet ir jų grupės, asociacijos, vyriausybinės organizacijos.

Reklama yra vienas iš rėmimo komplekso bei marketingo programos elementų, todėl reklamos tikslai turi sutapti su organizacijos marketingo tikslais. Reklamos tikslai sudaromi atsižvelgiant į rinkos pasirinkimą, rėmimo komplekso elementų prioritetus. Tikslų nustatymas labai svarbus, nes jis lemia reklaminės žinutės tipą, informavimo priemonės parinkimą. Reklamos tikslas turi numatyti kokią auditoriją turi pasiekti reklama. Reikia nustatyti koks yra reklamos subjektas (vartotojas), atsižvelgti į vartotojų demografines, socialines, psichologines charakteristikas.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Tikslai keliami ir klasifikuojami labai įvairiai. Tikslai gali būti skirstomi į tikslus, susijusius su paklausa, ir į tikslus, susijusius su objektu.

• priminimas (siekiama stabilizuoti prekių realizaciją; palaikyti objektų pažinimą; palaikyti prieraišumą markei bei prekei).
• korporaciniai (siekiama sukurti ir palaikyti teigiamą įmonės įvaizdį, sukurti selektyvią paklausą).

Kitas piramidės lygio tikslas - sudominti vartotoją preke, paslauga. Trečiasis tikslas - įtikinti vartotojus siūlomos prekės ar paslaugos nauda ir galimybėmis. Tie vartotojai, kuriuos pavyks įtikinti, pereis į ketvirtą lygį. Ketvirtame lygyje vartotojas jau tikrai nori įsigyti prekę ar pasinaudoti paslauga. Galiausiai tam tikras procentas vartotojų, kurie trokšta įsigyti prekę, pasinaudoti paslauga, pasiekia piramidės viršūnę ir įsigyja prekę arba pasinaudoja paslauga.

• priminti vartotojams, kur tą prekę rasti. Informacinė reklama paprastai naudojama prekės gyvavimo ciklo įvedimo stadijoje. Čia reklamos tikslas - supažindinti vartotojus su nauja preke, sužadinti paklausą. Įtikinanti reklama ypač svarbi brando stadijoje. Ji kaip tik primena vartotojui apie rinkoje esančią prekę.

Reklamos Klasifikavimas

Reklamos klasifikavimas pagal tikslines auditorijas. Konkreti reklama skiriama tam tikram žmonių sluoksniui, tam tikrai tikslinei auditorijai. Labai dažnai skleidžiama reklama nesudomina, nes yra skiriama ne mums, nes priklausomi ne tai žmonių grupei, kuriai šią reklamą buvo sumanęs reklamos užsakovas. Kiekvienai reklamai turi būti rasta auditorija.

Visa reklama gali būti suskirstyta į dvi dideles grupes: vartotojiška ir verslo. Pagal tai skirstoma ir auditorija.

Vartotojiška Reklama

Reklama, skirta galutiniams vartotojams - gyventojams, kurie tą prekę ar paslaugą vartoja patys arba perka kitiems. Kosmetika gali pirkti sau, gali pirkti dovanų arba kitam šeimos nariui, kuris pats dėl subjektyvių priežasčių negali jos nusipirkti. Maži vaikai ar negalios ištikti žmonės vartoja, bet patys neperka. Namuose laikomiems gyvūnams skirto ėdalo reklama nukreipta ne vartotojui, bet pirkėjui. Tokios reklamos yra labai daug. Jos užsakovai dažniausiai būna prekių gamintojai, jų pardavėjai, paslaugų tiekėjai. Vartotojiška reklama skleidžiama masiškai, įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis ir tiesioginiu būdu.

Verslo Reklama

Nemažai verslininkų perka žaliavas, komplektuojamąsias detales, visiškai paruoštas ir pusiau paruoštas vartoti prekes, jas toliau perdirba, suteikia naujų vartojamųjų savybių ir parduoda kaip jau naujus gaminius. Tokio pobūdžio verslo įmonės formuoja tikslines auditorijas dalykinei reklamai. Verslo reklamos eilinis vartotojas dažnai beveik nemato, nes jos skleidimo būdai yra specifiniai. Ji spausdinama specialiuose žurnaluose, prospektuose, siuntinėjama įprastu ar elektroniniu paštu, skelbiama specialiose interneto svetainėse. Ją dažnai vadina specialiu terminu verslas - verslui reklama. Pavadinimas sako, kad šita reklama skirta ne asmeniniam ir dažniausiai ne galutiniam vartojimui, todėl paprastas vartotojas tokia reklama nesidomi, nes ji jam nereikalinga.

Pagal Teritoriją

Bendranacionalinė ( šalies ) reklama turi verslo verbuoti visos šalies gyventojus vartoti vienas ar kitas prekes, naudotis vienomis ar kitomis paslaugomis, balsuoti už vieną ar kitą kandidatą. Ji skleidžiama per nacionalinę žiniasklaidą: šalies laikraščius, žurnalus, TV, radiją, internetą ir t.t. Vietinė reklama yra viena populiariausių ir efektyviausių. Ji skirta vietos gyventojams ir atvykstantiems į tą vietovę svečiams.

Reklamos nešiklis - konkreti žinutės perdavimo tikslinei auditorijai priemonė. Reklamos priemonių pasirinkimas yra labai svarbu, nes jų pagalba perduodama reklaminė žinutė, tik pasirinkus tinkamą nešiklį galima pasiekti tikslinę auditoriją. Priemonių reklamos minčiai ir turiniui paskleisti yra labai daug ir įvairių. Jos nuolat pasipildo, ypač atsiradus naujoms komunikacijų rūšims. Kiekviena jų pasižymi savitomis ypatybėmis, skirtingai veikiančiomis vartotoją , skirtinga ir pasiekiama auditorija. Svarbu, kad pasirinktos reklamos priemonės atitiktu reklamos tikslus, metodikos ir psichologijos reikalavimus.

Įmonėje organizuojant platesnio masto reklamos kampaniją, rekomenduojama panaudoti ne vieną, o daugelį priemonių. Reklamos priemonės yra klasifikuojamos įvairiais požiūriais. Pasirinkti reklamos priemonę yra labai svarbu, nes nuo to gali priklausyti reklamos efektingumas ir efektyvumas. Reklamos planuotojo užduotis pasirinkti tokias reklamos priemones, kurios geriausiai tiktų tikslinei auditorijai, atsižvelgiant į laiką, kontekstą, vietos logiškumą, kad reklaminis kreipinys ne tik pasiektų maksimalią auditoriją, bet ir patrauktų jos susidomėjimą.

Pasirenkant nešiklius, reikia nuspręsti kokią reklamos rūšį ( spausdintinę, tiesioginę, demonstracinę, transliacinę ar kt.) geriausia naudoti. Tai padarius, reikia pasirinkti priemones tos rūšies viduje. Pavyzdžiui, jei pasirenkama spausdintinė reklama, reikia nuspręsti, ar pasirinkti laikraštį, ar žurnalą, ar skrajutes ir t.t.

Pagrindinės reklamos priemonės:

• Spausdintinė reklama. Ši reklamos priemonė yra skirstoma į:
  • knygose ir žinynuose
  • kalendoriuose
  • smulkūs reklaminiai spaudiniai (lapeliai, skrajutės, lankstinukai, prekių katalogai, atvirukai su paveikslėliais, pakabukai)
  • smulkioji reklaminė medžiaga prekybos ir paslaugų teikimo vietose (judančios reklamos, plakatai, skardinės talpos, skelbimų kortelės, specialios dėžės prekėms eksponuoti, lipdukai bei antspaudai)
  • kitos smulkiosios reklamos priemonės (plokštelės, vaizdo ir garso kasetės, reklaminiai krepšiai arba maišeliai, nešiojama reklama, vėliavos, kortos, dalijamos dovanelės)

Reklamos priemonė	Privalumai	Trūkumai
Laikraščiai	Greitas pagaminimas ir išspausdinimas, lengva paaiškinti prekės savybes, informuoja didelį potencialių vartotojų skaičių, pigesnė nei kitos priemonės, temų įvairovė, reklaminė žinutė "nepasensta", vartotojas gali išsikirpti, pasibraukti.	Sunkiau pristatyti prekę vizualiai, dažnai spausdinami viena spalva.

Laikraščiai daugeliui vartotojų yra pagrindinis informacijos šaltinis. Reklama laikraščiuose greitai pagaminama ir išspausdinama, o tai leidžia operatyviai pateikti informaciją apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas. Laikraštyje reklama yra dažnai kartojama, todėl žmogus geriau įsimena informaciją. Psichologai teigia, kad tik ketvirtą kartą pamatęs žinutę žmogus ją įsimena, aptaria, ar verta pirkti ir tik dar kartą perskaitęs nusprendžia pirkti prekę. Reklama laikraštyje populiari dar dėl to, kad joje galima lengvai paaiškinti prekės savybes ir nurodyti įsigijimo vietą. Taip pat reklama laikraštyje informuoja vienu metu didelį potencialių vartotojų skaičių.

Be to, reklama laikraštyje yra pigesnė, nei kitos reklamos priemonės. Dar vienas laikraščių pranašumas yra tas, kad laikraščiuose yra temų įvairovė, todėl didelė tikimybė pasiekti tikslinę auditoriją. Privalumu galima laikyti ir tai, kad laikraštyje reklaminė žinutė „nepasensta“, nes paprastai laikraštis perskaitomas tą pačią dieną. Laikraštyje rastą reklaminę žinutę vartotojas gali išsikirpti, pasibraukti, ko nepadarys, pavyzdžiui, žiūrėdamas televizorių. Tačiau reklamavimas laikraštyje turi ir trūkumų. Juose sunkiau pristatyti prekę vizualiai, nes laikraščiai dažnai spausdinami viena spalva, tačiau dabar daugėja spalvotų laikraščių.

Reklaminių tekstų kalba turi būti ekspresyvi, vaizdinga, originali ir išraiškinga. (D. Jokubauskas 2003, p. 7-8). Reklama yra labai paplitusi šiuolaikinėje visuomenėje, ji žmogų supa nuolatos ir daro poveikį jo pasirinkimuose. Todėl ji turi daugybę formų, kurios pastebimos visur, pradedant internetu, televizija, baigiant gatvėse ir parduotuvių vitrinose.

tags: #socialines #reklamos #samprata #knyga