Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimi reikšmingi pokyčiai psichikos sveikatos srityje, ypač tarp jaunimo. Šiame straipsnyje apžvelgiama jaunimo ir visos populiacijos psichikos sveikatos statistika Lietuvoje, nagrinėjamos pagrindinės tendencijos, iššūkiai ir galimi sprendimo būdai.
Bendrosios tendencijos ir statistika
Psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių asmenų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, atlikęs 2014-2023 m. duomenų analizę, nustatė, kad bendras psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje 2014-2023 m. auga.
Pasak Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovės Vitos Šulskytės-Janikūnės, „duomenys rodo ne tik augantį sutrikimų paplitimą, bet ir tai, kad gerėjant paslaugų prieinamumui vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos.“ Analizė rodo, kad vyresnio amžiaus asmenų grupė pasižymi aukščiausiais psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo rodikliais.
Vertinant pagal sutrikimų pogrupius, moterims sutrikimų nustatoma vidutiniškai 1,5 karto dažniau nei vyrams. 2014-2023 m. daugiausia psichikos ir elgesio sutrikimų nustatyta 65 m. ir vyresnių asmenų grupėje - nustatytų sutrikimų per minimą laikotarpį šioje amžiaus grupėje padidėjo 1,6 karto.
Pagal sutrikimų tipą dažniausiai fiksuoti neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai - jie sudaro 36 proc. visų atvejų. Antroje vietoje - organiniai ir simptominiai sutrikimai (30 proc.), o trečioje - nuotaikos sutrikimai (27 proc.). Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sudaro apie 9 proc.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Jaunimo psichikos sveikata: statistika ir pastebimos tendencijos
Jaunimo psichikos sveikatos statistika atskleidžia, jog Lietuvoje kelis kartus per savaitę psichikos sveikatos sutrikimus jaučia didelė dalis paauglių: kelis kartus per savaitę sveikatos sutrikimus jaučia 50 proc. merginų ir 27 proc. penkiolikmečių vaikinų. Vilniaus universiteto atlikta apklausa parodė, kad 80 proc. jaunimo patiria stresą, o 79 proc. atskleidė besijaučiantys vieniši.
Pastaraisiais metais ypač nerimą kelia tai, kad jaunimo, ypač paauglių, psichologiniai sunkumai tampa vis dažnesni. Nuogąstavimai, nerimas ir depresijos jausmas, kuriuos sukėlė žlugdantis pandemijos poveikis, Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas, nedarbas ir didėjančios pragyvenimo išlaidos, skaitmeninės erdvės ir socialinių tinklų spaudimas, dar pablogino jau ir taip prastą psichikos sveikatą, ypač vaikų ir jaunimo.
Vaikų šeimos aplinkos įtaka
Seimas yra svarbus harmoningos vaiko psichologinės raidos veiksnys. Skyrybas, tėvų netektį, institucinę globą bei jos kaitą išgyvenantys vaikai patiria daug streso. Tyrimo, atlikto dviejų vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionarų 2016-2017 m., metu retrospektyviai išnagrinėti 855 ligos istorijų duomenys (366 mergaičių ir 489 berniukų). Tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingas sąsajas tarp vaiko šeimos padėties ir psichikos sveikatos būsenos.
Mažiausiai stacionaruose buvo gydyta pilnose šeimose augančių vaikų, daugiausia - globos namuose ir nepilnose šeimose gyvenančių vaikų. Didžioji dalis pacientų, kuriems diagnozuoti elgesio ir emocijų sutrikimai, buvo iš globos namų, jie reikšmingai dažniau pakartotinai buvo gydomi vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionare. Išsiskyrusių šeimų vaikams dažniausiai diagnozuoti nuotaikos, neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.
Trečdalis vaikų, kurie gydėsi psichiatrijos stacionaruose, buvo iš išsiskyrusių šeimų (didesnė dalis nei bendroje populiacijoje), todėl svarbu išsiskyrusių ar besiskiriančių šeimų vaikams užtikrinti psichikos ligų prevenciją ir ankstyvąją intervenciją pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje, teikiant kompleksinę psichosocialinę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Savižudybių statistika ir demografinės tendencijos
Lietuva išlieka viena didžiausioje rizikoje esančių šalių pagal jaunimo mirtingumą dėl tyčinių susižalojimų (savižudybių). Ši problema ypač aktuali 15-29 metų amžiaus grupėje, kur savižudybės sudaro daugiau nei 20 proc. visų mirčių.
2023 metais Lietuvoje nuo tyčinių susižalojimų mirė 562 asmenys (19,6 - 100 000 gyv.), 2024 metais matomas nežymus padidėjimas - 566 asmenys (19,6 - 100 000 gyv.). Lyčių skirtumai Lietuvoje vis dar išlieka: 2024 metais vyrų nuo tyčinių susižalojimų mirė 461 (33,7 - 100 000 gyv.), lyginant su moterimis - 105 (6,9 - 100 000 gyv.).
Amžiaus tendencijos: daugiausiai Lietuvoje nuo tyčinių susižalojimų mirė 50-54 metų asmenys (61 atvejis) ir 60-64 metų asmenys (60 atvejų), mažiausiai - 10-14 metų asmenys (4 atvejai). Analizuojant paauglių ir jaunimo savižudybes, 10-14 m. amžiaus tarpe nusižudė 4 asmenys (iš jų 2 vyrai, 2 moterys), 15-19 m. amžiaus tarpe - 21 asmuo (18 vyrų ir 3 moterys).
| Rodiklis | Skaičius (2024 m.) |
|---|---|
| Bendras savižudybių skaičius | 566 |
| Savižudybės mieste | 331 |
| Savižudybės kaime | 235 |
| Vyrų savižudybės | 461 |
| Moterų savižudybės | 105 |
| 10-14 m. amžiaus grupė | 4 |
| 15-19 m. amžiaus grupė | 21 |
Regioniniai pavyzdžiai: Kupiškio rajonas
Kupiškio rajono savivaldybėje 2024 m. mirė 295 asmenys. Kupiškio rajone savižudybių skaičius 2024 m. šiek tiek išaugo: savižudybių skaičius, tenkantis 100 000 gyv., 2024 m. buvo 38,4 (2023 m. - 25,2). 2024 m. nusižudė 6 vyrai, moterų savižudybių nebuvo.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Psichikos sutrikimai dažnai nėra atsitiktiniai - jie gali būti ilgalaikių stresorių, traumų ar net genetinių veiksnių rezultatas. Socialiniai veiksniai, tokie kaip ekonominė situacija, užimtumas ir socialinė parama, taip pat turi didelę įtaką psichinės sveikatos rodikliams. Dalis psichinės sveikatos problemų Lietuvoje kyla dėl socialinių iššūkių, tokių kaip skurdas ar nedarbas.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Skaitmeninės erdvės ir socialinių tinklų spaudimas daro didelį poveikį vaikų ir jaunimo psichikos sveikatai: naujausiais duomenimis, Europos jaunimas internete praleidžia vidutiniškai 4,5 val. per mokslo dieną ir 6,1 val. per savaitgalio dieną, o tai daro didelį poveikį jų psichikos ir fizinei sveikatai.
Visuomenės požiūris, stigma ir pagalbos ieškojimas
Visuomenės požiūris keičiasi: daugiau žmonių pripažįsta psichinės sveikatos svarbą ir ieško pagalbos. Tačiau Lietuvoje vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos.
Vienas iš dviejų psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų nesikreipė pagalbos į specialistą. Todėl reikia toliau investuoti į psichikos sveikatos priežiūros ir sveikatos sistemų reformas, taip pat į psichikos sveikatos priežiūros darbuotojus, ir panaikinti su psichikos sveikata susijusią stigmatizaciją ir diskriminaciją.
Psichologinės pagalbos prieinamumas ir valstybės iniciatyvos
Psichinės sveikatos paslaugų prieinamumas Lietuvoje gerėja. Valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos skiria daugiau dėmesio psichikos sveikatos programoms, apimančioms tiek prevencines, tiek gydymo priemones. Psichologai ir psichiatrai siūlo individualias ir grupines terapijas, įskaitant internetines konsultacijas.
Nuo 2020 m. visuomenės sveikatos biuruose (VSB) gyventojams nemokamai pradėtos teikti psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos, kurios gali būti teikiamos ir vaikams bei paaugliams. Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) vaikams ir paaugliams taip pat teikia paslaugas: ambulatorinės gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ir / ar medicinos psichologo konsultacijos. Visos paslaugos vaikams ir jaunuoliams iki 18 m. yra nemokamos.
Nuo 2019 m. 24 Lietuvos savivaldybėse įgyvendinamas projektas „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio koregavimas ir koordinavimas nacionaliniu lygiu“. 2023-2024 m. „Sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai bendroji programa“ pakeista į „Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą“, kuri apima temas, susijusias su kontracepcija, lytiniais santykiais, nėštumu, seksualiniu priekabiavimu ir kt.
Psichikos sveikatos darbo pokalbio patarimai | 10 DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI
Prevencinės priemonės ir rekomendacijos
Trečdalis vaikų, gydytų psichiatrijos stacionaruose, buvo iš išsiskyrusių šeimų, todėl svarbu užtikrinti prevenciją ir ankstyvąją intervenciją pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje, teikiant kompleksinę psichosocialinę pagalbą. Šeimai yrant, svarbus bendruomenės terapeutinių ar savitarpio pagalbos grupių įsitraukimas, kad vaikui tėvų skyrybų atveju būtų padaryta kuo mažesnė žala.
Prioritetas turi būti teikiamas prevencijai, įskaitant elgsenos rizikos veiksnių, socialinių, aplinkos ir komercinių veiksnių šalinimą ir konkrečių plataus užmojo psichikos sveikatos ugdymo bei psichikos ligų prevencijos iniciatyvų įgyvendinimą.
Stiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis priemonėmis: skatinant fizinį aktyvumą, stiprinant socialinius ryšius, suteikiant psichologinę pagalbą bei savipagalbos galimybes, skatinti protinę veiklą, sveiką mitybą ir gyvenimo būdą. Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas yra svarbūs dalykai pagerinant vyresnio amžiaus žmonių gerovę.
Tarptautinės iniciatyvos ir ES požiūris
Europos Komisija 2023 m. priėmė Komunikatą dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą, kuris padės valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams imtis skubių veiksmų psichikos sveikatos problemoms spręsti. Visapusiškas, į prevenciją orientuotas ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimantis požiūris į psichikos sveikatą parengtas po išsamių konsultacijų su valstybėmis narėmis, suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais.
Naujuoju požiūriu pripažįstama, kad psichikos sveikatos klausimai labai susiję su daug politikos sričių, pavyzdžiui, užimtumo, švietimo, mokslinių tyrimų, skaitmeninės pertvarkos, miestų planavimo, kultūros, aplinkos ir klimato. Šio tarpsektorinio požiūrio tikslas - psichikos sveikatą prilyginti fizinei.
Komunikato 20 pavyzdinių iniciatyvų, kurių finansavimo galimybės - apie 1,3 mlrd. EUR, tiesiogiai ir netiesiogiai padės valstybėms narėms siekti visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą. Stebėjimo sistema suteikia galimybę reguliariai atnaujinti informaciją apie veiksmų, numatytų Komunikate, įgyvendinimą.
ES finansavimo ir projektų pavyzdžiai
Per pastaruosius trejus metus projektams, susijusiems su visuomenės psichikos sveikatos aspektais, įskaitant psichikos sveikatos sistemos reformą, jau skirta daugiau kaip 30 mln. EUR. Pagal 2023 m. darbo programą „ES - sveikatos labui“ psichikos sveikatos ugdymui ir prevencijai remti skirta 18,5 mln. EUR.
Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, siekdama ugdyti gerą psichikos sveikatą ir užkirsti kelią psichikos sveikatos sutrikimams. Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su valstybėmis narėmis vyksta Visuomenės sveikatos ekspertų grupės psichikos sveikatos pogrupyje.
Iššūkiai Lietuvoje ir prioritetai veiksmams
- Didelis savižudybių lygis, ypač vyrų ir tam tikrose amžiaus grupėse;
- Augantis psichikos sutrikimų paplitimas, ypač vyresnio amžiaus grupėse ir jaunimo tarpe;
- Stigma ir nenoras kreiptis pagalbos - vienas iš dviejų žmonių nesikreipia į specialistus;
- Specialistų trūkumas ir ilgos laukimo eilės;
- Reikšminga šeimos aplinkos įtaka vaikų psichikos sveikatai, ypač išsiskyrusios šeimos ir globos namų kontekste.
Siekiant spręsti šiuos iššūkius, būtina:
- Didinti prevencijos priemonių apimtį ir kokybę, ypač jaunimo ir vaikų srityje;
- Stiprinti psichikos sveikatos paslaugų tinklą, didinti specialistų skaičių ir mažinti laukimo laikus;
- Integruoti psichikos sveikatą į įvairių sektorių politiką (švietimas, darbo rinka, socialinė apsauga, miestų planavimas, skaitmeninė sauga);
- Vykdyti aktyvias informavimo kampanijas stigmai mažinti ir pagalbos ieškojimo skatinimui;
- Skirti dėmesį šeimos paramai ir bendruomeninėms pagalbos formoms, ypač vaikams iš išsiskyrusių šeimų ir globos institucijų.
tags: #psichikos #sveikatos #situacijos #analize