Lietuva pirmą kartą dalyvavo Europos socialinio verslo stebėsenos tyrime (angl. European Social Enterprise Monitor) kartu su kitomis 30 Europos šalių. Jo rezultatai leidžia išsamiai įvertinti socialinio verslo situaciją šalyje bei pasilyginti su Europos ir pasaulinėmis tendencijomis. Rezultatai atskleidė, kad norint atskleisti visą socialinių verslų potencialą Lietuvoje, būtini skubūs ir sisteminiai pokyčiai - ypač sprendžiant finansavimo mechanizmų problemas, mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant aiškią bei palankią teisinę aplinką.
„2023 m. gruodį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė socialinio verslo apibrėžtį, įtraukdamas ją į Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatymą. Šis teisės aktų pokytis įpareigojo Vyriausybę sukurti oficialią socialinio verslo statuso suteikimo procedūrą, o pats įstatymas neseniai įsigaliojo. Lapkričio mėnesį Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką.
V. Bražiūnaitė akcentuoja, kad galimybė first dalyvauti europiniame tyrime yra ypač reikšminga: „Tyrimo rezultatai patvirtino tai, ką mūsų asociacija nuolat akcentuoja, kokių finansinių, sisteminių pokyčių reikia, siekiant, kad socialinis verslas suklestėtų. Svarbiausia, kad dabar yra faktais grįsti duomenys, ir galima tikėtis, kad į juos atsižvelgdamos atsakingos institucijos lengviau priims sprendimus, vedančius į pokyčius“. Tyrimo rezultatų pristatymo metu sveikinimo žodį tarusi prof. dr. Virginija Poškutė pabrėžia: „Šis tyrimas - tai svarbus žingsnis Lietuvos socialinio verslo brandos link.“
Karel Vanderpoorten, Europos Komisijos DG GROW politikos pareigūnas, akcentavo, kad ESEM tyrimas atlieka svarbų vaidmenį Lietuvoje: atskleidžia iššūkius ir galimybes, suteikdamas išsamų supratimą apie kliūtis augimui ir sektoriaus didelį potencialą sprendžiant visuomenės ir aplinkosaugos problemas. Lietuvoje duomenys buvo renkami nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. kovo 31 d. ir gauti 48 tinkami atsakymai, rezultatų analizė užbaigta 2024 m. gruodžio mėn. Nors imties dydis palyginti nedidelis, rezultatai suteikia vertingų įžvalgų apie socialinio verslumo situaciją Lietuvoje.
Tyrimo ataskaitoje pateikiama išsami socialinių verslų Lietuvoje apžvalga, analizuojant jų demografinius rodiklius, vystymosi etapus, poveikio sritis, verslo modelius ir iššūkius, su kuriais jos susiduria, - teigia ekspertai. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje socialinis verslas yra varomas į priekį stiprių socialinių ir aplinkosauginių tikslų, siejamų su pasauliniais darnaus vystymosi tikslais. Dauguma verslų sprendžia tokias problemas kaip nelygybės mažinimas, tvarių miestų kūrimas ir geros sveikatos bei gerovės skatinimas. Šiuos verslus dažniausiai įkuria ir valdo jauni, dinamiški lyderiai, iš kurių net 80,5 proc. yra moterys.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Dr. I. Žebrytė teigia, kad socialiniai verslai Lietuvoje dažnai nesitapatina su socialiniais inovatoriais: „Šalyje įsitvirtinusi startuolių ir fintech kultūra sukūrė įspūdį, kad inovacija turi būti susijusi su technologijomis. Tačiau daugelis veiklų, ypač socialinėje srityje, gali būti inovatyvios ir be technologinių sprendimų.“ Tačiau toli gražu ne viskas: trūksta finansinės paramos, biurokratija stabdo plėtrą, o viešumo ir supratimo apie socialinio verslo esmę vis dar stinga.
Viena didžiausių Lietuvos socialinio verslo įmonių problemų - finansinis stabilumas ir teisinė bazė: „Organizacijų vidutinės metinės pajamos vis dar nedidelės, beveik trečdalis susiduria su sunkumais generuojant pelną. Trūksta pritaikytų finansinių instrumentų, o aukšti užstato reikalavimai apsunkina plėtrą. Didesnis dėmesys socialiai atsakingiems viešiesiems pirkimams ir augantis privačių investuotojų susidomėjimas galėtų atverti naujus finansavimo šaltinius.“
Dr. I. Žebrytės nuomone, socialiniai verslai siekia ne tik paramos ar dotacijų - jiems itin svarbu turėti galimybes parduoti savo produktus ir paslaugas. „Socialinis verslas Lietuvoje turi didžiulį potencialą skatinti tvarų ekonominį augimą ir spręsti aktualias visuomenės problemas. Norint, kad jis klestėtų, būtina stipri paramos infrastruktūra, koordinuotos pastangos - poveikio matavimo mokymai, supaprastintos teisinės procedūros ir visuomenės švietimo kampanijos.“
Projektas „Socialinių paslaugų kokybės užtikrinimas Lietuvoje“ (Nr. projekto įgyvendinimo pradžia - 2023 m. rugpjūčio 18 d., pabaiga - 2029 m.) skatina socialines paslaugas kokybės standartuose. Projekto tikslas - sukurti dviejų lygių kokybės reikalavimus, bazinei pakopai visoms socialinėms paslaugoms ir pažengusiai daliai, įtraukti skatinančias priemones, mokymus bei apeliacijos procedūrą. Iki 2029 m. sausio 1 d. planuojama įtvirtinti bazinį lygį ir užtikrinti, kad visos įstaigos galėtų taikyti kokybės reikalavimus.
Pažangių lygio reikalavimuose konsultuos savivaldybių ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento specialistai. Visos įstaigos, pageidaujančios taikyti bazinius reikalavimus, galės dalyvauti projekte. Protokolai atsižvelgs į ES teisės aktuose įtvirtintas pagrindines teises, tokius kaip nediskriminavimas, lygybė, žmogaus teisės gyventi oriai ir nepriklausomai, įtraukiant ir negalią. Projekto metu bus parengta įrankių rinkiniai vertinimui, mokymams ir auditui, o rezultatai - prieinami visiems dalyviams, įskaitant turinčius individualių poreikių.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, o Lietuva - ne išimtis. Socialiniai tinklai yra galingas įrankis verslui, rinkodarai ir politikai. Apžvalga apie socialinių tinklų populiarumą Lietuvoje rodo, kad apie 85 procentai interneto vartotojų naudoja socialinius tinklus, o kiekvienas vartotojas vidutiniškai skiria dvi - tris valandas per dieną socialinėms medijoms. Tokie duomenys rodo milžinišką jų įtaką kasdieniam gyvenimui, informacijos pasiekimui ir vartotojų elgsenai.
Analitikai pabrėžia, kad socialiniai tinklai nėra tik informavimas, bet ir pardavimai bei įtaka visuomeninės nuomonės formavimui. „Socialinių tinklų pagrindinė misija yra kažką parduoti“, - teigia ekspertai. Tačiau kartu pažymima, jog tinklai gali būti ir naudingi įmonėms bei visuomeninei pažangai, kai jie skatina dialogą, bendruomenes ir bendradarbiavimą. Vertinant poveikį jaunimui, socialiniai tinklai gali skatinti įvairovę, bet taip pat sukelti psichologinės sveikatos iššūkių, ypač dėl idealaus įvaizdžio spaudimo ir socialinio lyginimosi.
Diskutuojama apie socialinių tinklų reguliavimą ir teigiamus aspektus: skaidrumo didinimą, kritinio mąstymo ugdymą ir saugumo priemones. Nors algoritmai gali būti pernelyg įtraukiantys, jų tinkamas reguliavimas Europa siekia įvesti mechanizmus, kurie padėtų užtikrinti atsakomybę. Tačiau nutylima, kad socialiniai tinklai gali teikti naudą - suteikia galimybę bendrauti, kurti profesionalias pažintis ir palaikyti ryšius su auditorija, o tuo pačiu metu leidžia kurti įvairovę ir įtraukti neįgaliuosius ar marginalizuotas grupes.
- Tyrimų duomenys apie socialinį verslą Lietuvoje parodo jo augimo potencialą su tinkama teisine ir finansine infrastruktūra.
- Teisiniai pokyčiai 2023-2024 metais suteikė bazinę ir pažangią reikšmę socialiniam verslui bei socialinėms paslaugoms.
- Socialinių tinklų įtaka verslo rinkodaroje ir visuomenėje yra kur kas platesnė už paprastą informavimą.
Socialinių paslaugų kokybės reikalavimų bazinio lygmens taikymo medžiaga bus skelbiama Socialinių paslaugų priežiūros departamento interneto svetainėje, o tai užtikrins plačią prieigą visoms suinteresuotoms šalims. Daug mokymų bus organizuojama nuotoliniu būdu, o projekto veiklos ir rezultatai bus prieinami visiems dalyviams, įskaitant žmones su individualiais poreikiais. Socialinių tinklų plėtra Lietuvoje rodo, kad komunikacija ir viešoji politika turi būti integruotos į skaitmeninę erdvę, siekiant didinti paslaugų prieinamumą ir visuomenės įtrauktį.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #akistatos #situacija