Prašymas Atleisti Iš Darbo Kai Nustatytas Neįgalumas: Pavyzdys ir Teisiniai Aspektai

Darbo sutartis yra pagrindinė teisinė asmens teisės į darbą įgyvendinimo forma. Todėl įstatymas darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja ypač griežtai. Darbo sutartį galima nutraukti tik remiantis įstatyme numatytu pagrindu ir laikantis jame nustatytos procedūros.

Vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra numatytas LR darbo sutarties įstatymo 28 straipsnyje. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu yra numatytas LR darbo sutarties įstatymo (toliau - DSĮ) 26 str. 3 punkte ir detalizuotas 28 straipsnyje.

Darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį, turi pateikti darbdaviui raštišką prašymą, kuriame būtų išreikšta tikroji jo valia palikti darbą. Darbuotojo rašytinis prašymas ir jo parašymo savanoriškumas yra būtinos sąlygos atleidžiant pagal DSĮ 28 straipsnį.

Pasitaiko, kad vadovai pasiūlo darbuotojui rašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru, kai atsiranda galimybė nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės. Darbdavio ketinimas atleisti darbuotoją už darbo drausmės pažeidimus ar dėl kitokių darbuotojo kaltų veiksmų, kurie pagal įstatymą yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, negali būti laikomas prievarta rašyti prašymą.

Šiuo atveju atleidimas iš darbo darbuotojo prašymu (jeigu jis būtų parašytas) bus laikomas teisėtu. Pasitaiko, kad darbuotojai prašo atleisti iš darbo dėl paties darbdavio veiksmų. Tarkime, darbdavys vienašališkai pakeičia būtinąsias darbo sutarties sąlygas. Darbuotojas yra priverstas prašytis atleidžiamas iš darbo.

Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie pensijas

Ar prašymą būtina patenkinti, priklauso nuo to, kokia su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis (neterminuota ar terminuota) ir kokiomis priežastimis darbuotojas grindžia savo prašymą. Jeigu darbo sutartis neterminuota, įstatymas numato vienintelę sąlygą, kurią privalo įvykdyti darbuotojas, kad jo prašymas būtų patenkintas: apie ketinimą nutraukti neterminuotą darbo sutartį darbuotojas turi raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytas ir trumpesnis įspėjimo terminas.

Įstatymas neįpareigoja darbuotojo nurodyti priežastis, dėl kurių jis nori nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti atleidimą pagal DSĮ 28 str. Jei reikalavimą nutraukti neterminuotą darbo sutartį darbuotojas grindžia savo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, įtvirtintomis kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartis turi būti nutraukta nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Šiuo atveju įspėjimo terminas netaikomas ir atleidimas įforminamas pagal DSĮ 28 str.

Terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos darbuotojas gali nutraukti tik esant įstatyme numatytoms priežastims: darbuotojo liga ar invalidumas, trukdantis tinkamai atlikti darbą; kitos svarbios priežastys, įtvirtintos kolektyvinėje sutartyje; taip pat, jei darbdavys pažeidė darbuotojo teises, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje ar darbo sutartyse. Jei darbuotojo prašyme yra nurodyta bent viena iš šių priežasčių, darbdavys tokį prašymą privalo patenkinti ir įforminti atleidimą pagal DSĮ 28 str. 4 dalį.

Įstatyme nenumatyta, prieš kiek laiko tokiu atveju darbuotojas privalo įspėti darbdavį. Darbo sutarties įstatyme nedraudžiama atleisti darbuotoją paties prašymu jo kasmetinių atostogų metu. Darbuotojas prašymą atleisti iš darbo gali įteikti sirgdamas, atostogaudamas, būdamas komandiruotėje ir pan.

Kaip minėta, darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Darbuotojo įspėjimo termino svarbiausia paskirtis - sudaryti darbdaviui galimybę į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą surasti kitą darbuotoją, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. Taigi toks terminas nustatytas darbdavio naudai.

Taip pat skaitykite: Kaip pildyti prašymą motinystės išmokai

Jeigu darbuotojas prašo atleisti iš darbo anksčiau nei po 14 kalendorinių dienų ir nėra DSĮ 28 str. 2 dalyje numatytų aplinkybių, toks prašymas gali būti patenkintas tik darbdaviui sutikus. Jeigu darbdavys nesutinka atleisti darbuotojo iš darbo nuo pastarojo nurodytos dienos ir laikosi nustatyto įspėjimo termino, apie tai jis turi pranešti darbuotojui. Darbo sutartis galioja tol, kol pasibaigs įspėjimo terminas.

Vadovams kyla klausimas, kaip elgtis tuomet, kai darbuotojas prašyme nutraukti darbo sutartį nenurodo konkrečios atleidimo iš darbo dienos. Tokiu atveju nebūtina, kad darbuotojas perrašytų prašymą. Su juo darbo sutartis gali būti nutraukta 14-ąją dieną po pareiškimo gavimo dienos.

Kitoks įspėjimo terminas numatytas, kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį per bandomąjį laikotarpį, kai išbandymas nustatytas siekiant patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui. Šiuo atveju darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 dienas. Kai bandomasis laikotarpis nustatytas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, apie ketinimą nutraukti sutartį darbuotojas privalo įspėti darbdavį bendra tvarka prieš 14 kalendorinių dienų.

Sezoninių darbų darbo sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus sutarties terminui, apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 kalendorines dienas (LR Vyriausybės 1994 03 07 nutarimu Nr. Įspėjimo apie atleidimą terminas pradedamas skaičiuoti nuo rytojaus po prašymo įteikimo administracijai dienos. Įspėjimo termino pabaiga laikoma įspėjimo 14-oji kalendorinė diena. Tai kartu ir paskutinė darbo diena.

Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę palikti darbą, nors darbdavys jo atleidimo ir nebūtų įforminęs (tačiau juridiškai darbdavys tai privalo padaryti). Per įspėjamąjį laikotarpį darbuotoją galima atleisti kitais įstatyme numatytais pagrindais: už pravaikštą, už neblaivaus pasirodymą darbe, už vagystę darbovietėje. Šiais atvejais darbo sutartis gali būti nutraukta ne vėliau kaip iki įspėjimo termino pabaigos.

Taip pat skaitykite: Kas priklauso vienkartinė pašalpa?

DSĮ 28 str. 3 dalyje teigiama: "Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti pareiškimą tik darbdaviui sutikus". Kai darbuotojas pateikia prašymą nutraukti darbo sutartį vėliau nei po 3 dienų, taikant minėtą įstatymo nuostatą neaiškumų nekyla.

Sunkumų dėl prašymo atšaukimo gali atsirasti tuomet, kai darbuotojas prašo atleisti iš darbo nuo tos pačios dienos, kai pateikė prašymą, ar nuo rytojaus, t. y. anksčiau nei po 3 dienų. Pirmiausia darbdaviams kyla klausimas, ar galima atleisti darbuotoją anksčiau nei po 3 dienų? Antra, ar darbuotojui išlieka teisė per 3 dienas atšaukti savo prašymą? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiais klausimais yra pateikęs konsultaciją teisėjams.

Kai darbuotojas prašyme nurodo konkrečią atleidimo iš darbo datą ir laikotarpis tarp šios datos ir prašymo padavimo dienos yra trumpesnis nei 3 dienos, įstatymai nedraudžia darbdaviui sutikti su tokiu darbuotojo prašymu. Darbuotojas, pateikęs prašymą nutraukti darbo sutartį per laikotarpį, trumpesnį nei DSĮ 28 str. 3 dalyje numatytos 3 kalendorinės dienos, pats apriboja savo teisę atšaukti prašymą. Toks disponavimas teise įstatymo nėra draudžiamas.

Kadangi tokiu atveju darbuotojas pats apriboja savo teisės galiojimą laiko atžvilgiu, jo teisė atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį galioja iki tol, kol darbdavys įformins atleidimą. Darbdaviui sutikus su darbuotojo prašymu ir įforminus atleidimą, darbo sutartis pasibaigia. Minėtais atvejais darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, kuri turi būti ne ankstesnė kaip 7 kalendorinės dienos nuo prašymo padavimo dienos.

Darbo Sutarties Nutraukimas, Kai Darbuotojui Nemokamas Darbo Užmokestis

Išsamiau aptarsime darbo sutarties nutraukimą, kai darbuotojui daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį pagal DSĮ 28¹ straipsnį išlieka, jeigu darbo užmokestis buvo mokamas ne visas, o dalimis arba jeigu už paskutinį mėnesį jis buvo išmokėtas visas (Teisėjų senato 1996 06 21 nutarimo Nr. 42 16 p.).

Teismų praktika rodo, kad darbdaviai kartais ignoruoja darbuotojo prašymą nutraukti darbo sutartį 28¹ straipsnio pagrindu ir prieš jo valią atleidimą įformina pagal DSĮ 28 straipsnį. Iš pirmo žvilgsnio darbo sutarties nutraukimas pagal DSĮ 28¹ straipsnį mažai kuo skiriasi nuo atleidimo savo noru (DSĮ 28 str.): abiem atvejais darbuotojas rašo prašymą, jam sumokamas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, ir darbo santykiai nutrūksta. Tačiau skirtumas yra ir kaip tik dėl jo darbdaviams priimtinesnis atleidimas pagal DSĮ 28 straipsnį.

Nutraukiant darbo sutartį pagal 28¹ straipsnį, darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa. Ši pašalpa didinama atsižvelgiant į darbuotojo nepertrauktąjį darbo stažą toje įmonėje. Darbdavys, pakeitęs prašyme išreikštą darbuotojo valią ir darbo sutartį nutraukęs pagal 28 straipsnį, pažeidžia asmens darbo teises. Darbdavys neturi teisės, nesuderinęs su darbuotoju, nutraukti darbo sutartį kitu pagrindu, nei nurodyta pareiškime.

Paskutinę darbo dieną (t. y. paskutinę įspėjimo termino dieną), kuri yra kartu ir atleidimo iš darbo diena, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju (DSĮ 41 str.). Darbuotojui turi būti išmokėtas visas jam priklausantis darbo u˛mokestis ir kompensacija u˛ nepanaudotas atostogas. Kai darbuotojas atleidžiamas jo paties prašymu esant svarbioms priežastims (DSĮ 28 str. 2 ir 4 d.), jam išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Darbuotojui, atleidžiamam pagal 28¹ straipsnį, priklauso dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa, kuri gali būti išmokėta lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (DSĮ 40 str. 3 d.).

Atkreipsime darbdavių dėmesį, kad abi pašalpos - vieno ir dviejų mėnesių - didinamos atsižvelgiant į darbuotojo turimo nepertrauktojo darbo stažo trukmę toje įmonėje: darbuotojui, kurio nepertrauktojo darbo stažas toje įmonėje yra didesnis nei penkeri metai, - pusantro karto, didesnis nei dešimt metų - du kartus ir didesnį kaip dvidešimt metų - tris kartus (DSĮ 40 str. 2 d.). Nepertrauktasis darbo stažas skaičiuojamas nuo darbuotojo priėmimo į tą įmonę dirbti dienos iki atleidimo iš darbo dienos.

Atsakymai į Dažniausiai Užduodamus Klausimus

Darbdavys prašo parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Šiuo metu esu nedarbingumo atostogose. Ką man reikėtų daryti, kai baigsis biuletenis? Ar galiu nutraukti darbo sutartį dėl ligos pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą?

Taip. Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių svarbių priežasčių yra tuomet, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Darbuotojas teikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, kuriame turėtų būti sveikatos priežiūros specialisto išvada (tai gali būti ir ANTA sprendimas dėl dalinio dalyvumo, pvz., 50%, gydytojo pažyma arba specialisto išvada dėl darbo apribojimų). Kiekvienu atveju darbdavys pats vertina darbuotojo kartu su pareiškimu nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu pateiktus dokumentus. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pakanka fakto, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos.

Darbo kodekso straipsnis, kuris numato atleidimą dėl ligos yra numatytas darbuotojo naudai, t.y. Svarbu: darbdavys negali nei Jūsų, nei kito darbuotojo atleisti iš darbo dėl „per dažno“ sirgimo ar apskritai dėl ligos.

Kokie galimi maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai?

Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y. Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA). Taigi, GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui - dėl nedarbingumo pažymėjimų pratęsimo ir siuntimo į ANTAA kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia GKK, atsižvelgiant į asmens būklę, ar ji atitinka nustatytus dalyvumo lygio nustatymo kriterijus.

Ką daryti, jei dėl sunkios sveikatos būklės nebegaliu dirbti, nedarbingumo laikotarpis jau išnaudotas, o darbdavys nori, kad grįžčiau į darbą?

Kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, kad būtų įvertintas dalyvumo lygis. Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Svarbu pasitarti su gydytoju dėl siuntimo dalyvumo nustatymui, kad būtų oficialiai patvirtinta, jog žmogus nebegali dirbti.

Darbdavys nori mane atleisti iš darbo dėl sveikatos problemų. Kokios yra mano teisės ir kokios garantijos priklauso?

Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo. Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.). Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn. Be to, priklauso papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo stažo pas tą darbdavį, jei pas darbdavį nepertraukiamai buvo dirbta daugiau negu 5 metus.

Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis).

Noriu nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p. (dėl sveikatos būklės). Įmonė yra apdraudusi darbuotojus papildomu sveikatos draudimu. Personalo vadovė pasakė, kad galiu rinktis - arba draudimo išmoką, arba išeitinę kompensaciją, nes abiejų gauti negalėsiu. Ar tai teisėta?

Ne, tai nėra teisėta. Atleidžiant iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, ir šios teisės darbdavys negali apriboti. Papildomo draudimo išmoka yra visiškai atskiras santykis tarp darbuotojo ir draudimo bendrovės, todėl ji neturi įtakos darbdavio pareigai išmokėti išeitinę. Darbdavys negali versti rinktis tarp šių dviejų išmokų.

Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka, jei darbuotojas buvo nedarbingume prieš darbo sutarties nutraukimą?

Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Ar galiu prašyti darbdavio dirbti trumpesnę darbo savaitę, bet gauti visą atlyginimą kaip už pilną etatą?

Pagal Darbo kodekso 112 str. 4 d. sutrumpinta darbo laiko norma nustatoma darbuotojams, kurių darbas susijęs su tam tikrais žalingais veiksniais, ir kurie patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintas Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašas).Darbo kodekso 40 str. 6 d. įtvirtina, kad už darbą ne visą darbo laiką darbuotojui apmokama proporcingai jo dirbtam laikui - tai reiškia, darbuotojo teisių apimčiai darbas ne visą darbo laiką poveikio negali turėti.

Pvz., jei darbdavys yra nustatęs, jog atitinkamos kategorijos darbuotojai yra siunčiami į mokymus tobulinti kvalifikacijos, tai į tokius mokumus turės būti siunčiami ir darbuotojai, laikinai dirbantys ne 40, bet 20 darbo valandų per savaitę. Jei darbdavys apriboja ne visą darbo laiką dirbančio darbuotojo teises, pažeistas teises darbuotojas gali ginti kreipdamasis į darbo ginčų komisiją Darbo kodekso 220 str.

Susirgau onkologine liga ir apie tai informavau darbdavį. Vis dėlto jis padidino mano darbo krūvį, nors prašiau to nedaryti gydymo metu. Nesutikus mažinti darbų apimties, pasiūlė mažintis etato dalį. Kokios yra mano teisės?

Darbdavys negali vienašališkai didinti jūsų darbo krūvio. Pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalį, kai darbuotojui padidinamas darbo mastas, turi būti sudarytas susitarimas ir mokamas didesnis atlygis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai paprastai nustatomi kolektyvinėje arba darbo sutartyje. Jei nesutinkate su papildomu darbo krūviu, darbdavys neturi teisės versti jūsų jo imtis ar mažintis etato dalį prieš jūsų valią. Svarbu, kad visi darbo sąlygų pakeitimai būtų derinami raštu.

Ar galiu išsiimti II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas dėl sunkios ligos?

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką (iki 2025-12-31) II pakopos lėšų vienkartinis išsiėmimas dėl ligos nenumatytas. Nuo 2026-01-01 įsigaliojus įstatymo pakeitimams, esant sunkiai ligai iš Sveikatos apsaugos arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtinto sąrašo arba paskyrus paliatyviąją pagalbą, galėsite nutraukti kaupimą ir be mokesčių atsiimti visas sukauptas lėšas. Tam reikės pateikti medicininius dokumentus.

Dėl ligos galite atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Nuo 2026 metų įsigalios antros pensijų pakopos pokyčiai. Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtino sunkių ligų sąrašą, dėl kurių pensijų kaupimas tampa sunkus ar betikslis. Šis sunkių ligų sąrašas svarbus, nes pensijų kaupimo dalyviai, apsisprendę baigti kaupimą dėl ligos, įtrauktos į šį sunkių ligų sąrašą (taip pat kaip ir asmenys, turintys siuntimą paliatyviajai slaugai, bei asmenys su nustatytu iki 30 proc. siekiančiu dalyvumu) galės atgauti visas lėšas, netaikant jokių atskaitymų.

Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA.

Kaip elgtis netekus darbo

Kaip elgtis netekus darbo

tags: #prasymas #atleisti #is #darbo #kai #nustatytas