Lietuvoje socialinė sistema apima dvi pagrindines paramos formas - socialinę pašalpą ir socialinį draudimą. Nors abi šios sistemos skirtos padėti žmonėms esant finansinėms ar socialinėms problemoms, jos tarpusavyje žymiai skiriasi pagal paskirtį, gavimo sąlygas, skyrimo mechanizmus bei finansavimo šaltinius. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius socialinės pašalpos ir socialinio draudimo skirtumus, remdamiesi teisės aktais bei praktinėmis gavimo sąlygomis.
Socialinės pašalpos ypatumai
Socialinė pašalpa yra tiesioginė valstybės parama šeimoms ar asmenims, kuriems yra nepakankamos pajamos arba sudėtinga socialinė situacija. Socialinė pašalpa šeimai skiriama įvairiais atvejais, kai tėvai (vienintelis iš tėvų) dirba arba nedirba dėl tam tikrų priežasčių. Pavyzdžiui, pašalpa skiriama išsituokusiam šeimos nariui, kuris augina vaiką, jei vaikui yra priteisti alimentai arba buvęs sutuoktinis juos moka asmeniškai, bet ne mažesnė kaip minimalus gyvenimo lygis, nustatytas vienam vaikui per mėnesį.
Taip pat socialinė pašalpa skiriama nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaikus iki 18 metų, šeimoms, jei teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui, išskyrus atvejus, kai įstatymais reguliuojama tėvystės nustatymo tvarka ir tėvui (motinai) negali būti priteistas išlaikymas.
Socialinės pašalpos skyrimą vykdo vietos savivaldos institucijos, į kurias šeimos kreipiasi pagal savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Pašalpai gauti būtina pateikti prašymą su išsamia informacija apie šeimos narius, jų turtą, pajamas ir papildomus dokumentus: asmens tapatybės, vaikų gimimo liudijimus, pajamų pažymas, socialinio draudimo pažymėjimus, pensininko ar invalido pažymėjimus, pažymas apie slaugą, darbo biržos pažymas ir kt.
Socialinės pašalpos skyrimo metu vertinamos ir šeimos pajamos bei turtas. Nuo 2004 metų sausio 1 d. pagal Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą atsižvelgiama į turimą turtą, pavyzdžiui, būsto plotą, žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Turto normatyvai yra detalizuoti: būsto naudingojo ploto ribos šeimai, žemės sklypų dydžiai miestų ir kaimo vietovėse.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Į šeimos pajamas įskaitomi įvairūs atlyginimai, pensijos, stipendijos, pašalpos, išeitinės išmokos, pajamos iš asmeninio ūkio ir kt. Jei šeimos narys gyvena kitoje valstybėje ir turi darbo pajamų, jos taip pat įskaitomos į bendras šeimos pajamas.
Skyrus pašalpą, šeima gali kas 3 mėnesius pateikti reikiamus dokumentus dėl tęstinio jos gavimo. Jeigu šeimos sudėtis arba pajamos pasikeičia, pašalpa perskaičiuojama pagal atnaujintus duomenis. Taip pat nustatytos kontrolės priemonės: jei nustatoma, kad pašalpa naudojama ne pagal paskirtį arba pateikti melagingi duomenys, pašalpa gali būti sustabdyta ar nutraukta, o naudojimasis neteisėta parama turi teisinių pasekmių.
Socialinės pašalpos dydžio ir skyrimo sąlygos
Socialinę pašalpą galima gauti, jei asmens ar šeimos vidutinės mėnesio pajamos neviršija nustatyto ribinio dydžio - 161,7 Eur (iki 2024 m. balandžio 30 d.). Pašalpos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus: antram šeimos nariui skiriama 90 proc., o tretiems ir vėlesniems - 70 proc. nuo bazinės sumos.
Socialinę pašalpą gavęs asmuo, net įsidarbinęs, gali gauti papildomą socialinę pašalpą:
- pirmus 3 mėnesius - 100 proc. buvusios socialinės pašalpos;
- 4-6 mėnesius - 80 proc.;
- likusius 6 mėnesius - 50 proc.
Tarp būtinųjų sąlygų yra ir registracija Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius prieš įsidarbinimą, minimalus darbo užmokestis arba minimalus valandinis atlygis ir bent vieno mėnesio socialinės pašalpos mokėjimas paskutinį ketvirtį iki įsidarbinimo.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Papildoma valstybės parama nepasiturinčioms šeimoms
Ne mažiau svarbi socialinė parama yra kompensacijos už būsto šildymą ir vandens išlaidas. Šildymo kompensacija skiriama nepriklausomai nuo šildymo būdo, kompensuojant išlaidas, viršijančias 10 proc. pajamų. Kompensacijos už geriamąjį vandens tiekimą mokamos, jei išlaidos viršija 2 proc., o už karštą vandenį - kai viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Įdomu, kad kompensacijos gali būti didinamos šeimoms, kurios įgyvendina valstybės remiamus daugiabučių namų renovacijos projektus. Tokiu atveju buto savininkams gali būti skirta 100 proc. valstybės parama.
Vaikams auginamoms nepasiturinčiose šeimose mokamos papildomos išmokos, kurios gali būti nutrauktos, jei šeimos pajamos padidėja ar vaikas nebeatitinka šeimos sudėties. Be to, visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje, nepriklausomai nuo šeimos pajamų lygio.
Socialinio draudimo sistema
Socialinis draudimas - tai apdraustųjų asmenų ir valstybės bendra finansavimo sistema, kurios tikslas suteikti socialines garantijas asmenims, susidūrusiems su nedarbo, ligos, motinystės, neįgalumo ar senatvės rizikomis. Socialinis draudimas dažniausiai finansuojamas iš įmokų, kurias moka darbuotojai, darbdaviai ir valstybė.
Socialinio draudimo išmokos apskaičiuojamos remiantis asmens darbo užmokesčiu ar pajamomis, o jų dydis priklauso nuo įmokų sumos, sumokėtos per draudiminį stažą. Šios išmokos skirtos ne tik socialinei apsaugai, tačiau ir motyvacijai dirbti - jos skiriamos pagal aiškiai apibrėžtas teisines sąlygas, pagrįstas įmokų mokėjimu ir įgyta draudžiamąja patirtimi.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Skirtingai nuo socialinės pašalpos, kuri yra paramos forma, socialinio draudimo išmokos neturi tiesioginio ryšio su šeimos pajamų lygiu, jos yra labiau susietos su darbo santykiais ir draudžiamuoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, ligos išmoka, motinystės pašalpa ar nedarbo draudimo išmoka yra skiriamos atsižvelgiant į įmokas ir draudžiamą laikotarpį, o ne pagal turimą turtą ar šeimos pajamas.
Skirtumai tarp socialinės pašalpos ir socialinio draudimo
| Aspektas | Socialinė pašalpa | Socialinis draudimas |
|---|---|---|
| Finansavimo šaltinis | Valstybės biudžetas, savivaldos institucijos | Apdraustųjų įmokos (darbuotojai, darbdaviai, valstybė) |
| Skyrimo pagrindas | Finansinės ir socialinės situacijos vertinimas, pajamos ir turtas | Draudžiamasis stažas ir įmokų sumos |
| Skirtumas | Paramos forma, priklausanti nuo poreikio | Garantuota išmoka, susieta su darbo istorija |
| Tikslinė grupė | Socialiai pažeidžiami asmenys, nepasiturinčios šeimos | Darbuotojai, dirbantys savarankiškai asmenys, pensininkai |
| Skyrimo mechanizmas | Prašo ir pateikia dokumentus, vertinama šeimos situacija | Išmoka skiriama automatiškai pagal draudimo teisės aktus |
Kaip kreiptis ir kur gauti pagalbą?
Nepriklausomai nuo paramos formos, paramos gavėjai savo gyvenamosios vietos savivaldybėje gali konsultuotis ir pateikti prašymus dėl socialinės pašalpos, šildymo kompensacijų, papildomų išmokų vaikams ar socialinių paslaugų. Šiuolaikinės e. paslaugos, tokios kaip Socialinės paramos šeimai informacinė sistema (spis.lt), leidžia efektyviai teikti prašymus internetu.
Socialinė pašalpa ir socialinis draudimas Lietuvoje yra esminės socialinės apsaugos dalys, kurios kartu sudaro kompleksinę pagalbos sistemą gyventojams įvairiose gyvenimo situacijose.
tags: #socialines #pasalpos #socialinis #draudimas