Lietuvoje socialinė parama yra svarbi pagalbos priemonė tiems, kurie susiduria su finansiniais sunkumais. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad parama būtų naudojama efektyviai ir skatintų žmones integruotis į darbo rinką, įgyvendinama visuomenei naudingos veiklos atlikimo praktika. Šiame straipsnyje aptariami socialinės pašalpos atidirbimo įstatymai, savivaldybių patirtis ir gyventojų nuomonės apie šią praktiką.
Nuo rugsėjo 1 d. 2012 metais pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą prasidėjo visuomenei naudinga veikla.
Anot savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Daivos Pilypaitytės, šis įstatymas priimtas jau gana seniai, šiuo metu yra parengtas naujas įstatymo projektas, kuriame numatomi kai kurie pakeitimai dėl visuomenei naudingos veiklos organizavimo. Įstatymas įsigalios nuo rugsėjo 1 d.
Tiesa, diskusijos dėl išmokų prasidėjo jau po pirmojo karantino. Praėjusią savaitę vykusiame seniūnų pasitarime D. Pilypaitytė norėjo iš seniūnų išgirsti, ką šie mano apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą.
Visuomenei Naudinga Veikla Seniūnijose
Seniūnijose kone ištisus metus visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami pašalpos gavėjai, kurie žiemą kasa sniegą, kerta krūmus, moterys ravi ir laisto gėlynus, atlieka kitus darbus, kuriuos nurodo seniūnai. Pastarieji pripažįsta - tokių darbo rankų visada reikia.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Atidirbančių už pašalpas žmonių rankos ypač reikalingos seniūnijose nudirbant svarbiausius aplinkos tvarkymo darbus, atsisakius šių asmenų darbo, seniūnai pripažįsta, trūktų dirbančiųjų.
D. Pilypaitytė įsitikinusi, kad veiklos pašalpų gavėjams kaimo teritorijose tikrai galima atrasti, seniūnijose yra nemažai pagyvenusių žmonių, gausu aplinkos tvarkymo darbų.
„Manau, turėtume būti visuomeniški, nes tai yra visų mūsų pinigai. Todėl žmonės, kurie gauna socialinę pašalpą, bent kažkokia dalimi turėtų prisidėti prie mūsų bendruomenės gerovės kūrimo, juk pašalpų gavėjas yra toks pats bendruomenės narys. Kai žmogui atsitinka kokia bėda, sudega namas, visa bendruomenė skuba padėti atkurti gyvenimo sąlygas“, - kalbėjo D. Pilypaitytė.
„Manau, turėtume nepritarti kai kuriems tokiems siūlomiems pakeitimams, kad pašalpų gavėjams visuomenei naudingos veiklos nereiktų atlikti. Man dar norisi iš ministerijos platesnės diskusijos šiuo klausimu dėl siūlomų pakeitimų, kažkokių pavyzdžių“, - teigė D. Pilypaitytė.
Gaunantys piniginę socialinę paramą gyventojai per karantiną buvo atleidžiami nuo visuomenei naudingos veiklos. Ir toliau siūloma naudingos veiklos per karantiną neorganizuoti.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
„Visi einam į darbus, žmonės kepa duoną. O šituos, dažniausiai ūkinius darbus galima dirbti išlaikant atstumą, darbai daugiausiai vyksta lauke“, - svarstė D. Pilypaitytė.
Ji pasakojo, kad atidirbdami už paramą žmonės kartais suranda nuolatinius darbus, pasikelia kvalifikaciją, iškrenta iš nuolatinių pašalpų gavėjų tarpo. Ji įsitikinusi, kad su pašalpų gavėjais reikia kalbėtis, daugiau bendrauti, taip galima juos integruoti į darbo rinką.
„Jei šiuos žmones paliksim nuošalyje, tai jie liks visai užriby. Manau, darbas už pašalpas - vienintelė proga jiems išeiti į visuomenę, nes kai kurie net žmonių bijo. Manau, tai gera žmonių socializacija“, - kalbėjo Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis.
Pašalpų gavėjai turi atidirbti keliasdešimt valandų per mėnesį, kalbėję seniūnai net siūlė padidinti atidirbamų valandų skaičių. Gavę siuntimą atlikti visuomenei naudingą darbą ir be pateisinamos priežasties neatėję dirbti tiek valandų, kiek priklauso, žmonės praranda socialinę pašalpą.
Seniūnai pripažino, kad pasikeitus tvarkai arba atsisakius pašalpininkų, seniūnijos liks be darbininkų, darbo rankų ypač reikia prižiūrint aplinką. Tiesa, socialinių pašalpų gavėjai, turėdavę už pašalpas atidirbti, mieliau rinkosi gauti darbo paieškos išmoką, už kurią nereikia atidirbti. Kaip informavo D. Pilypaitytė, nuo rugsėjo padaugės besikreipiančių pašalpų, kadangi Užimtumo tarnyba baigs mokėti minėtą išmoką.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Pernai Šakių rajone visuomenei naudingų darbų atliko 453 asmenys, įsidarbino 26 asmenys. Žvelgiant į seniūnijas daugiausiai už pašalpas atidirbo Griškabūdyje - 50, Šakiuose - 63, Barzduose, kur bene didžiausias nedarbas, - 37.
D. Pilypaitytė norėjo iš seniūnų išgirsti, ką šie mano apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą.
Pas mus už soc.pašalpą reikia atidirbti tam tikras valandas. Maža to įdarbinus, ne tik kad nesudaroma jokia darbo sutartis, bet tai neužsifiksuoja kaip darbo stažas.
Socialines pasalpos skyrimo tvarka nustato kiekviena savivaldybe. Yra reikalavimai asmenims, kurie tokias pasalpas nori gauti.
Pasalpu skyrimas nera privalomas dalykas, valstybe ir savivaldybe neprivalo islaikyti darbingo amzius nedirbanciu asmenu. Tam tikrose savivaldybese uz socialines pasalpas reikia atidirbti, kai kuriose vietoj piniginiu lesu parama skiriama maisto produktais.
Jei netenkinate nustatytu reikalavimu socialinei pasalpai gauti, jos tiesiog negausite. Jei yra nustatyta tokia tvarka, teisinio pagrindo reikalauti pasalpos jus neturite, nes atidirbimas reglamentuotas teises aktuose, o ne isgalvotas ir vykdomas neteisiniu keliu.
Taigi prieiname prie to, kad jusu niekas uz pakarpos pagaves dirbti nevercia, su botagu vergvaldys uz nugaros nestovi - jus galite i pasalpa nepretenduoti ir jos neimti (o jos moketi jums savivaldybe pareigos neturi).
Del darbo sutarties sudarymo - cia jau kiti klausimai, susije su mokesciais uz darbuotoja, reikalavimais patiems norintiems dirbti ir eile kitu dalyku. Jei manote, kad atitinkate visus reikalavimus i laisva darbo vieta - galite dalyvauti konkurse ir ji laimejus busite idarbintas. Taciau idarbinimas ir socialines pasalpos nera tapatus dalykas. Taigi visi tik apsidziaugs kai isidarbinsite - nereikes ir jums atidirbineti valandu, o savivaldybei nereikes moketi pasalpos.
Kol asmuo yra nedirbantis, jei atitinka visas salygas ir normaliai mokejo nustatytus mokescius - jam yra mokama bedarbio pasalpa. Uz bedarbio pasalpas atidirbti nereikia ir niekada nereikejo. Socialine pasalpa yra kiekvienos valstybes ar administracinio vieneto reikalas ir jokiu prievoliu valstybe moketi socialines pasalpas neturi. Tolabiau, kad tokia atidirbimo praktika buvo pradeta taikyti pagrinde piktybiniams bedarbiams, t.y. asmenims, kurie yra darbingo amziaus, taciau labai ilga laika nedirba ir piktnaudziauja socialiniu pasalpu gavimo tvarka.
Labai dziaugiuosi, kad socialiniu pasalpu tvarka yra sugrieztina ir mokama puse metu be jokio atidirbimo, o paskui reikia atidirbineti arba ji yra mazinama arba nutraukiama. Puse metu mokama bedarbio pasalpa + puse metu socialine pasalpa = per vienerius metus darba tikrai imanoma susirasti.
SADM keičia tvarką, kad aplinkai tvarkyti ir kitiems nuolatinio pobūdžio darbams savivaldybės žmonių už pašalpas pasitelkti negalės. „Mūsų noras yra, kad žmonės, kurie šiandien faktiškai dirba, būtų įdarbinti ir dirbtų, nes kokią mes matome problemą, kad dalis pašalpų gavėjų yra tapę pigia darbo jėga, tai reiškia, kad seniūnai ir savivaldybės yra suinteresuotos, kad aplinka būtų tvarkoma, bet 90 proc.
Kaip ministerija kontroliuos, kada tai visuomenei naudinga veikla, o kada jau darbas, viceministras sako dar nežinantis. Taip pat planuoja perpus - iki 20 - mažinti visuomenei naudingos veiklos valandų skaičių, kurių neatlikus pašalpa gali būti atimama.
Gyventojai taip pat piktinosi, kodėl vienose savivaldybėse už piniginę paramą tenka atidirbti kartais net visu etatu, kol kiti pinigus gauna už nieką. Dalis skundėsi ir tuo, kad lygiaverčiai pašalpų gavėjai net ir toje pačioje savivaldybėje darbams gali būti pasitelkiami, kol kiti ramiai gali sėdėti namuose ir nieko neveikti.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokia tvarka egzistuoja skirtingose savivaldybėse, kokie asmenys gali būti kviečiami atlikti visuomenei naudingus darbus ir kiek valandų už pašalpas jie turi atidirbti, kol kitiems to daryti nereikia.
Viena moteris socialiniame tinkle pasiteiravo, ar gali tekti atidirbti tiek už socialinę pašalpą jai, tiek už skiriamą jos vaikams. Komentaruose tai sukėlė itin prieštaringą diskusiją, mat vieni tikino, kad atidirbti už pašalpas reikės, nesvarbu, kam jos skirtos. Kiti prieštaravo ir tvirtino, kad už vaikams skiriamą pašalpą dirbti tikrai nereikia.
Pašalpų Gavėjų Skaičius ir Pašalpų Dydžiai
Kiek gyventojų ir kokias pašalpas gauna?
- Kaune šiuo metu socialinę pašalpą gauna 4 379 asmenys (3 053 šeimos). Vidutinis gaunamos išmokos dydis - 162 eurai.
- Klaipėdoje socialines pašalpas gauna 1 456 gyventojai, vidutinis jų dydis - 147,91 euro.
- Vilniaus rajono savivaldybėje yra 2 369 išmokų gavėjai, o jų dydis siekia apie 160,44 euro.
- Palangoje už 2024 m. birželį pašalpas gavo 150 asmenų (113 šeimų), vidutinis dydis asmeniui - 168 eurai.
- Kėdainių rajono savivaldybėje 2024 m. birželio mėn. pašalpą gavo 1 149 asmenys, kurios vidutinis dydis buvo 132,49 euro.
Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė pridūrė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. vienam gyvenančiam asmeniui, neturinčiam pajamų, pirmus 6 mėn. mokama 246,40 euro socialinė pašalpa, kitus 6 mėn. - 211,20 euro, o vėliau - jau 193,60 euro. Ji paminėjo, kad pašalpos dydis priklauso nuo gaunamų pajamų. Mažiausias išmokamas jos dydis - 1,45 euro.
Kas Gali Būti Pasitelkiami Visuomenei Naudingoms Veikloms?
Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Irena Šatkauskienė aiškino, kad visuomenei naudingai veiklai yra pasitelkiami ilgalaikiai pašalpos gavėjai, kuriems pagal Įstatymą turi būti mažinamas socialinės pašalpos dydis.
O Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė papildė, kad šioms veikloms gali būti pasitelkiami socialinę pašalpą gaunantys asmenys, kurie yra:
- ne jaunesni kaip 18 metų;
- darbingo amžiaus (darbingi nedirbantys arba dirbantys, atsižvelgiant į darbo laiko trukmę);
- nesimokantys;
- nedalyvaujantys užimtumo programose.
Anot jos, visuomenei naudinga veikla gali būti aplinkos teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams, tvarkymas ir kita specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui.
Kauno miesto savivaldybės atstovė įvardijo, kad taip pat tai gali būti parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra, pagalba socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės, švietimo, sveikatos, kultūros, aplinkosaugos srityse, taip pat organizuojant kultūros, sporto ir kitus renginius.
Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė pridūrė, kad šiai veiklai gali būti pasitelkiami ir aukštųjų mokyklų studentai, besimokantys pagal vakarinės, neakivaizdinės ar ištęstinės studijų formos programas, atsižvelgiant į studijų organizavimo procesą.
„Pareiškėjai nėra pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai kiekvieną kartą, kai teikia prašymą dėl socialinės pašalpos. Po karantino, tik praėjusių metų pabaigoje, organizacijos išreiškė poreikį organizuojamai veiklai“, - pridūrė Palangos miesto savivaldybės atstovė.
Valandų skaičius, kurį reikia atidirbti už pašalpą skirtingose savivaldybėse:
| Savivaldybė | Siuntimų skaičius (2023/2024) | Atidirbimo trukmė |
|---|---|---|
| Kaunas | 600/400 | Nenurodyta |
| Klaipėda | 636/469 | Nenurodyta |
| Palanga | Nenurodyta/31 | 20-40 val. per mėnesį |
| Kėdainiai | 370/375 | 32 val. per mėnesį |
| Vilniaus rajonas | 288/Nenurodyta | Apie 18 val. per mėnesį |
Kaune 2023 m. buvo išduota 600 siuntimų dėl visuomenei naudingos veiklos, per pirmą 2024 m. pusmetį - 400. Tačiau, anot E. Kačiulienės, ne visi asmenys veiklą atlieka.
Klaipėdoje per pirmus septynis 2024 m. mėnesius buvo išduoti 469 siuntimai visuomenei naudingai veiklai atlikti 310 asmenų. Per 2023 m. buvo išduoti 636 siuntimai 360 asmenų. „Kai kurie asmenys yra pasitelkiami daugiau nei vieną kartą“, - pridūrė A. Liesytė.
Palangoje per pirmus septynis 2024 m. mėnesius buvo išduotas 31 siuntimas, kuris išduodamas iškart, pareiškėjui pildant prašymą dėl socialinės pašalpos pratęsimo. „Veiklos atlikimo trukmė yra nustatoma atsižvelgiant į asmens gaunamos piniginės socialinės paramos dydį, intervale nuo 20 iki 40 val. Pareiškėjas su visuomenei naudingos veiklos organizatoriumi derina veiklos atlikimo pradžią ir trukmę, kuri neturi viršyti 8 val. per dieną“, - nurodė I. Šatkauskienė.
Kėdainiuose 2023 m. visuomenei naudingoms veikloms buvo pasitelkta 370 asmenų, per pirmąjį 2024 m. pusmetį - 375 asmenys. Anot J. Blinstrubaitės, veiklos trukmė - 32 val. per mėnesį, iki 4 val. per dieną.
Vilniaus rajono savivaldybėje 2023 m. visuomenei naudingoms veikloms buvo pasitelkti 288 asmenys. „Pašalpos gavėjai dėl visuomenei naudingos veiklos informuojami atėję pildyti prašymą arba seniūnijai gavus prašymą kitais būdais. Veiklos trukmė - apie 18 val. per mėn.“ - aiškino atstovė Jolanta Gulbinovič.
Kas Atleidžiami Nuo Atidirbimo?
Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės išskyrė, kad nuo visuomenei naudingos veiklos yra atleidžiami:
- neįgalūs asmenys;
- laikino nedarbingumo pažymėjimą turintys asmenys, pateikę gydytojų išvadą, kurioje nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje;
- asmenys, kurie slaugo ar prižiūri savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (ar suaugusį asmenį), kuriam nustatyta globa ar rūpyba šeimoje. Taip pat, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros kompensacijos;
- nėščios moterys;
- asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus;
- asmenys, auginantys vaikus iki 3 metų;
- asmenys, auginantys vaikus iki 8 metų, negalinčius lankyti švietimo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją.
Atstovės pridūrė, kad tie, kurie gauna tik išmokas vaikams, visuomenei naudingoms veikloms taip pat nėra pasitelkiami.
Palangos miesto savivaldybės atstovė pridūrė, kad šioms veikloms nepasitelkiami ir tie asmenys, kurių per 3 mėn. iki kreipimosi mėnesio dėl piniginės socialinės paramos jos dydis vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnis negu 35,2 euro.
Taip pat tie asmenys, kurie negali atlikti veiklos dėl objektyvių priežasčių. Pvz.: gauna paslaugas psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigose, turint priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų; atlieka savanorišką veiklą; elgetauja; valkatauja; stokoja socialinių įgūdžių; turi akivaizdžių sveikatos sutrikimo požymių ir kt.
O Vilniuje nuo 2020 m., kai prasidėjo COVID-19 pandemija, socialinės paramos gavėjai į veiklas išvis nebėra įtraukiami, nurodė Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
Skurdo mažinimo organizacijų tinklas teigia, kad tai žmogaus teisių ir darbo teisės pažeidimas bei ragina naikinti „atidirbimo“ už socialinę paramą sistemą.
tags: #socialines #pasalpos #atidirbimo #istatymas