Visuomenė nuolat susiduria su skurdo ir socialinės atskirties problemomis. Paradoksalu, tačiau technikos pažanga ir spartus ekonomikos vystymasis pastarąjį šimtą metų ne visada ir ne visur sumažino skurstančiųjų skaičių, tam tikrais atvejais jis net padidėjo.
Paramos gavėjų kategorijos pagal įstatymus
2025 m. (nuo 2024 m. mokestinio laikotarpio pajamų) ir vėlesniais metais (nuo 2025 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamų) gyventojai gali paskirti tokias pajamų mokesčio dalis:
- iki 1,2 procento - paramos gavėjams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą (LPĮ) turintiems teisę gauti paramą:
- nevyriausybinėms organizacijoms (nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomus savanoriškumo pagrindais įsteigtiems visuomenėms ar jos grupės naudai veikiantiems viešiesiems juridiniams asmenims, kurių tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus), kurioms Juridinių asmenų registre suteikta nevyriausybinės organizacijos žyma ir paramos gavėjo statusas (išskyrus tradicines religines bendruomenes, bendrijas, centrus, kuriems nereikia įgyti paramos gavėjo statusą)
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytoms užsienyje įsteigtoms lietuvių bendruomenėms ir kitoms lietuviškoms įstaigoms ar organizacijoms, kurios gali būti priskiriamos nevyriausybinėms organizacijoms, tačiau kurioms nevyriausybinės organizacijos žyma Juridinių asmenų registre nėra suteikiama
- meno kūrėjams, paramos gavėjais įregistruotiems Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje (sąrašas)
- 0,6 procento - politinėms organizacijoms, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės organizacijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra;
- 0,6 procento - profesinėms sąjungoms ir (ar) profesinių sąjungų susivienijimams, pagal LPĮ turintiems teisę gauti paramą.
Ar paramos gavėjas yra nevyriausybinė organizacija (NVO), galite patikrinti VĮ Registrų centro svetainėje. Jeigu įstaiga yra NVO, stulpelyje Pavadinimas, buveinės adresas, pastabos, matysite žymą Nevyriausybinė organizacija.
Paramos teikimo teritorinės ir tarptautinės sąlygos
Parama pagal šį įstatymą pripažįstama ir tais atvejais, kai ji teikiama Europos ekonominės erdvės valstybėse ir į Vyriausybės sudarytą sąrašą įtrauktose demokratinėse bei teisinėse valstybėse, patiriančiose nusikaltimus, kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ratifikuotą Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo“, ir jo pakeitimus, ratifikuotus Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto pakeitimų dėl agresijos nusikaltimo ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ratifikavimo“, ir šių nusikaltimų padarinius, įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams, taip pat kai parama teikiama šių demokratinių bei teisinių valstybių valstybinėms institucijoms visuomenei naudingiems tikslams tenkinti.
Paramos teikėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus dokumentus, įrodančius, kad jo parama teikiama šių juridinių asmenų ar kitų organizacijų veiklos dokumentuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje. Vyriausybės įgaliota institucija nustato šių dokumentų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarką.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinės paramos gavėjai fizinių asmenų lygmenyje
Socialinės apsaugos išmokos yra skiriamos į draudžiamąsias ir nedraudžiamąsias, o šios - į kategorines (universalias) ir testuojamas, kitaip - socialinės paramos išmokas. Socialinės paramos poreikį parodo gyventojų gaunamos pajamos, tiksliau skurdo rizikos riba (angl. at-risk-of-poverty threshold), apskaičiuojama kaip 60 proc. nacionalinių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos, ir skurdo rizikos lygis (angl. at-risk-of-poverty rate).
Socialinės parama gali būti efektyvi tik tuo atveju, jei ji mažina gyventojų skurdą ir socialinę atskirtį. Vis dėlto senosiose ir Rytų Europos šalyse reikšmingiausiai skiriasi draudžiamųjų ir kategorinių socialinių išmokų, teikiamų ligos atveju, pensinio amžiaus žmonėms, šeimos nario mirties atveju, dalis.
Gyventojų, patiriančių sunkų materialinį nepriteklių, dalis ES šalyse mažėjo, tačiau kai kuriose Rytų Europos šalyse (Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje) ji išlieka vis dar didelė.
Kas šiuo metu gauna socialinę pašalpą Lietuvoje?
- Socialinę pašalpą gauna tik apie 2-3 proc.
- Socialinės pašalpos gavėjai išlieka skurde, nes jų pajamos yra gerokai žemiau skurdo rizikos ribos.
- Nuo 21 proc. 2018 m. iki 26 proc. 2020 m. padaugėjo socialinę pašalpą gaunančių šeimų su vaikais, kurių bent vienas šeimos narys įsidarbino.
- Per pastaruosius ketverius metus 26 proc. padidėjo pajamos, kurias vidutiniškai per mėnesį gavo socialinės pašalpos gavėjai. Jos didėjo nuo 43 proc. 2017 m. iki 69 proc. 2020 m. minimalaus vartojimo poreikių dydžio (MVPD).
Socialinės paramos veiksmingumo stebėsena savivaldybėse
Socialinės Paramos Veiksmingumo Stebėsenos Duomenys Lietuvos Savivaldybėse rodo, kad Lietuvoje nėra savivaldybių, kurios žymiai atsiliktų ar ryškiai lyderiautų socialinės paramos veiksmingumu. Stebėsenos duomenimis, per pastaruosius ketverius metus 6 proc. Lietuvoje padidėjo dalis socialinio būsto laukiančių žmonių, kuriems šis būstas buvo suteiktas.
Nuo 2017 m. iki 2020 m. padaugėjo socialinio būsto laukiančių asmenų, kurie kaip alternatyvą socialiniam būstui gavo būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas. Pasak ministrės M. Navickienės, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos galėtų būti labiau išnaudojamos sprendžiant būsto prieinamumo problemas šalies mastu.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Tarp neigiamų tendencijų pastebima, kad nuo 61 proc. 2017 m. iki 53 proc. 2020 m. sumažėjo socialinės pašalpos gavėjų, per metus gavusių bent vienos rūšies socialinę paslaugą. Per šį laikotarpį nuo 28 proc. iki 11 proc. sumažėjo ir socialinės pašalpos gavėjų dalis, kurie dalyvavo Užimtumo tarnybos organizuojamose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Anot ministrės M. Navickienės, įvertinę pasiteisinusias užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas bei priemones, planuojame plėtoti atvejo vadybą ilgalaikiams bedarbiams ir ją taikyti visose šalies savivaldybėse.
Lentelė: pagrindiniai socialinės paramos rodikliai (2017-2020)
| Rodiklis | 2017 m. | 2020 m. |
|---|---|---|
| Dalies socialinio būsto laukiančių žmonių, kuriems šis būstas buvo suteiktas | - | Padidėjo 6% |
| Socialinę pašalpą gaunančių šeimų su vaikais, kurių bent vienas šeimos narys įsidarbino | 21% (2018 m.) | 26% |
| Socialinės pašalpos gavėjų, per metus gavusių bent vienos rūšies socialinę paslaugą | 61% | 53% |
| Socialinės pašalpos gavėjų dalis, kurie dalyvavo Užimtumo tarnybos priemonėse | 28% | 11% |
| Pajamos, kurias vidutiniškai per mėnesį gavo socialinės pašalpos gavėjai (nuo MVPD) | 43% | 69% |
Problemos ir siūlymai paramos gavėjams
Neužtenka pinigų? nustatyti, kad 100 procentų dydžio socialinė pašalpa, mokėta iki įsidarbinimo, būtų mokama 6 mėn. „Priemonė skirta skatinti žmones dirbti, o ne formaliai registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti ilgalaikiais paramos gavėjais. Esą analogiška situacija, kai paramos gavėjai slaugo (prižiūri) savo artimuosius su negalia - jiems ir dabar nekeliama sąlyga būti registruotiems Užimtumo tarnyboje, kad gautų piniginę socialinę paramą.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė svarstė, kad Lietuvoje paramos gavėjai sudaro apie 2 proc. Tačiau, pasak jos, siūlomi pakeitimai reikšmingi, nes didina paramos prieinamumą ir įgalina žmones.
Kalbant apie mūsų skurdo rizikos rodiklius, paramos prieinamumas yra labai menkas - vienas mažiausių Europos Sąjungoje. O skurdo rizikos rodiklis - vienas didžiausių. Tai reiškia, kad per mažai žmonių gauna reikiamą pagalbą ir šią situaciją turime keisti“, - svarstė A. Jos teigimu, daugiau nei 80 proc.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
„Žinomi atvejai, kuomet žmonės mėnuo iš mėnesio eina atlikti tvarkymo, valymo ir kitų darbų pagal iš anksto sutartą grafiką, tačiau už tai jiems nėra mokamas atlyginimas, jie nėra draudžiami. Be to, už tokias pat paslaugas verslas turi mokėti ar įdarbinti žmones, mokėti jiems „Sodros“ įmokas, savivaldybės išnaudodamos esamą sistemą šito išvengia.
Administraciniai šaltiniai ir statistika
Pajamų mokesčio dalies apskaičiavimo / pervedimo statistika pagal FR0512 formos prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms skelbiama čia.
Stebėsena yra vykdoma atrinkus pagrindinius socialinės paramos rodiklius skurdo mažinimo, pagalbos ir prevencijos srityse ir juos apjungus į bendrą indeksą. Indeksas parodo savivaldybės tų metų situaciją palyginti su kitomis savivaldybėmis, kur 1 reiškia blogiausią rezultatą, o 10 - geriausią. Penkių balų indeksas rodo, kad savivaldybei sekasi vidutiniškai. Indeksą sudaro 35 rodikliai.
tags: #socialines #paramos #gavejai #gali #buti