Įtraukiojo ugdymo tematika teoriniu ir empiriniu lygmeniu yra itin aktuali ir diskutuotina tema pedagogikoje šiuo metu. Į humanizmą orientuotoje visuomenėje būtina propaguoti ugdymo filosofiją, kurioje akcentuojamas ugdymas visiems be skirtumo ir be atskirties, kad įvairovė taptų norma.
Įtraukties samprata ir indeksas
Įtraukties indeksą apibrėžė Įtraukiojo ugdymo tyrimų centras Didžiojoje Britanijoje. Indeksas apibrėžia, kas yra įtraukusis ugdymas, nurodo žingsnius, kurie yra reikalingi, kad įtraukties procesai būtų geriau įgyvendinami praktikoje (Booth et al., 2004, 2006). Įtraukties indeksą sudaro keturi pagrindiniai ramsčiai: Įtrauktis yra procesas - tai nesibaigiantis procesas, kurio metu ieškoma individualių ir sisteminių atsakymų į nuolat kintančią visuomenės ir mokyklų įvairovę.
Įtrauktis yra susijusi su kliūčių nustatymu ir šalinimu - norint nustatyti kliūtis, reikia rinkti, kaupti ir vertinti išsamius duomenis iš įvairių šaltinių, kad būtų galima tobulinti politiką ir praktiką. Įtrauktis reiškia visų vaikų buvimą, dalyvavimą, sėkmę ir laimę - sėkmė siejama su ugdymo proceso rezultatais, kurie peržengia žinių patikrinimo rėmus.
Įtraukties praktikos ir savęs vertinimo poreikis
Tyrimas orientuotas į savęs vertinimo įrankio, skirto ikimokyklinių ugdymo įstaigų įtraukties lygiui nustatyti, sukūrimą ir jo patikrinimą praktikoje. Savęs vertinimo tikslas - patobulinti esamus standartus, siekiant efektyvesnio auklėjimo ir ugdymo. Efektyviai veikiančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos turėtų nuolat iš naujo vertinti savo praktiką ir ieškoti būdų, kurie prisidėtų prie darželio kokybės gerinimo, akcentuojant jo įtraukumą.
Būtina suvokti, kad tarp profesinio tobulėjimo ir mokyklos savęs vertinimo yra tiesioginis ryšys. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagoginių ir profesinių darbuotojų savęs vertinimas prisideda prie jų savęs pažinimo, savirefleksijos ir savikritikos, grindžiamos jų pačių veiklos rezultatais ir profesiniu tobulėjimu. Atsižvelgiant į tai, tyrime daugiausia dėmesio skiriama ugdymo įstaigos savęs vertinimo modeliui kurti, kuris leistų pačioms įsivertinti savo įtraukiojo ugdymo praktiką.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Savęs vertinimo klausimynas yra įtraukiojo ikimokyklinio ugdymo metodinio vadovo (Šilonová ir Klein, 2020) dalis, kuris grindžiamas individualia analize ir vertinimu, reikalauja tolesnio konsultavimosi ir nuomonių konfrontacijos bei konsensuso paieškos, taip skatinant abipusį bendravimą srityse, kuriose reikia tolesnio tobulėjimo ir plėtros.
Savęs vertinimo instrumentas: sritys ir taikymas
Tyrimo tikslas - patikrinti atrinktų vietovių ikimokyklinių ugdymo įstaigų įtraukties indeksą, atliekant jų savęs vertinimą. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų savęs vertinimo priemonę sudaro trys pagrindinės įtraukties indekso sritys: kultūra, politika ir praktika.
Kultūros srityje buvo stebimi šie aspektai: ugdymo įstaigos klimatas, bendradarbiavimas su tėvais, mokyklos administracija ir bendruomene, vidinis ir išorinis bendravimas. Politikos srityje buvo stebimi ugdymo įstaigos tikslai ir planai, sprendimų priėmimo procesai, asmenybės ugdymas, erdvinės ir materialinės-techninės sąlygos, mokyklos ugdymo programa.
Iš viso 115 darželių (762 respondentai) dalyvavo pagal nacionalinį PRIM projektą, o 96 darželiai (559 respondentai) dalyvavo išorės savianalizėje. Norint patikrinti hipotezes dėl kintamųjų, kurių didžiausias vertinimas buvo 2, buvo naudojamas porinis t-testas, nes abi matavimų grupės buvo pagrįstos ta pačia respondentų imtimi, kuri buvo tikrinama du kartus, ir jie buvo lyginami tarpusavyje. Sukurtas klausimynas gali būti vertinga ir veiksminga priemonė, skirta įvertinti įtraukties indeksą ikimokyklinių ugdymo įstaigų aplinkoje.
Įtraukusio ugdymo principai ir gairės ikimokykliniam amžiui
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Taip pat gairėse išskiriami: vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si) principas ir reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Ugdymo(si) kontekstai ir universalus dizainas
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.
Kontekstų pavyzdžiai
- žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius;
- judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą;
- kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą;
- kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams;
- tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą;
- realų ir virtualių aplinkų kontekstas - papildyti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti;
- kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Vertybinė nuostata. Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai. A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
Socialinis ir emocinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje
Socialinis ugdymas ikimokykliname amžiuje yra itin svarbus vaiko raidai. Šis ugdymas apima įvairias metodikas, kurios padeda vaikams ugdyti socialinius įgūdžius, emocinį intelektą ir gebėjimą bendrauti su kitais. Ikimokyklinis amžius yra kritinis laikotarpis vaiko socialinei raidai. Šiuo metu vaikai pradeda aktyviai bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, mokosi dalintis, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus.
Socialinis ugdymas padeda vaikams: Formuoti teigiamus santykius: Vaikai mokosi, kaip užmegzti ir palaikyti draugiškus santykius su kitais. Ugdo empatiją: Vaikai supranta kitų jausmus ir išmoksta į juos atsižvelgti. Mokosi spręsti konfliktus: Vaikai įgyja įgūdžių, kaip taikiai išspręsti nesutarimus. Stiprina savigarbą: Vaikai pasitiki savimi ir savo gebėjimais.
Socialinio ugdymo metodikos: Žaidimai yra vienas efektyviausių būdų ugdyti socialinius įgūdžius. Vaikai žaisdami mokosi bendradarbiauti, dalintis, laikytis taisyklių ir spręsti konfliktus. Užduotys grupėse skatina bendradarbiavimą ir komandinį darbą.
Diskusijos ir pokalbiai padeda vaikams išreikšti savo nuomonę, išklausyti kitus ir suprasti skirtingus požiūrius. Pedagogai turėtų skatinti vaikus dalintis savo jausmais ir patirtimi, taip pat aptarti socialines situacijas ir dilemas. Pavyzdžiai ir modeliavimas: Vaikai mokosi stebėdami suaugusius ir kitus vaikus. Pedagogai ir tėvai turėtų rodyti teigiamą pavyzdį, kaip bendrauti, spręsti konfliktus ir elgtis socialinėse situacijose.
Muzikinės teatro dienos Vandenio darželyje
Literatūra ir istorijos gali būti naudojamos kaip priemonė aptarti socialines temas ir situacijas. Skaitydami istorijas apie draugystę, pagalbą ir konfliktų sprendimą, vaikai gali geriau suprasti socialinius santykius ir išmokti naujų elgesio modelių. Pedagogo vaidmuo socialiniame ugdyme: Kurti saugią ir palaikančią aplinką: Vaikai turi jaustis saugūs ir priimti, kad galėtų laisvai reikšti savo jausmus ir mintis. Skatinti bendradarbiavimą ir pagalbą: Pedagogas turėtų skatinti vaikus padėti vieni kitiems ir dirbti kartu. Būti pavyzdžiu: Pedagogas turėtų rodyti teigiamą pavyzdį, kaip bendrauti ir spręsti konfliktus. Stebėti ir įvertinti: Pedagogas turėtų stebėti vaikų socialinę raidą ir įvertinti, ar jie pasiekia reikiamus įgūdžius.
Programos ir priemonės
„Kimochis“ socialinio-emocinio intelekto ugdymo programa. Ji ugdo penkias socialines ir emocines kompetencijas: savęs pažinimą, savęs valdymą, socialinį pažinimą, santykių kūrimo įgūdžius, atsakingų sprendimų priėmimą ir remiasi charakterį ugdančiomis savybėmis: pagarba, atsakingumu, atsparumu, atjauta ir geranoriškumu. „Kimochi“ ikimokyklinio ugdymo programa pateikta pamokomis. Pamokų seka suskirstyta į skyrius.
„Zipio draugai” moko darželinukus kalbėti apie jausmus. Programos „Zipio draugai“ tikslas - pagerinti emocinę vaikų savijautą ir padėti jiems įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. 5-7 metų vaikams skirta programa nuo 2000 metų vykdoma Lietuvos ikimokyklinių ir visų tipų bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinėse grupėse ir pirmosiose klasėse lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. 2017 metais pradėtas įgyvendinti programos segmentas, skirtas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
Specialistų nuomone, programa „Zipio draugai“ yra išskirtinė programa kitų prevencinių programų tarpe, nes ji skirta ir tinka visiems mažiems vaikams. Kai tuo tarpu daugelis prevencinių programų skirtos paaugliams arba vaikams turintiems specifinių poreikių ar problemų. Ši programa, įvertinus jos ypač pozityvų poveikį vaikams, buvo įtraukta į Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programą ir Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu rekomenduojama programą plėtoti ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Lietuvos kontekstas ir prieinama parama
Lietuvoje pirmieji konkrečiai įgyvendinami žingsniai įtraukiojo ugdymo srityje pradėti 2020 metais, atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius švietimo pokyčius. Pagal Švietimo įstatymo nuostatas nuo 2024 m. rugsėjo visos bendrojo ugdymo mokyklos įgyvendina įvairių ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą. Nepriklausomai nuo vaiko turimų negalių, gebėjimų, jų socialinės aplinkos ar kitų ypatumų, - visi vaikai laukiami ir priimami ugdytis kartu su bendraamžiais.
Nuo naujų mokslo metų savivaldybės sulauks valstybės finansinės paskatos plačiai atverti ikimokyklinio ugdymo įstaigų duris vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų. Jų ugdymui, maitinimui ir pavėžėjimui, įskaitant ir lydinčius asmenis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija papildomai skiria 1,3 mln. „Savivaldybių pateiktais duomenimis, Lietuvoje auga apie 4 tūkstančiai vaikų, kuriems pagal Švietimo įstatymą turėtų būti užtikrintas privalomas ikimokyklinis ugdymas ir taip sukurtos sąlygos lygiam mokymosi startui mokykloje, išlyginami skirtumai, kuriuos vaikai patiria dėl skirtingos šeimos socialinės, ekonominės, kultūrinės ir kt. situacijos.
Dažnai tokių šeimų tėvai nėra linkę patys rodyti iniciatyvos ir atvesti vaikus į darželį, ypač jei reikia vežioti. Nors ikimokyklinis ugdymas yra savarankiška savivaldybių funkcija, iki šiol ne visos savivaldybės užtikrindavo privalomą ikimokyklinį vaikų iš socialiai pažeidžiamų šeimų ugdymą. Vaikams privalomas ikimokyklinis ugdymas skiriamas, jei jis auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką. Privalomas ugdymas taip pat gali būti skiriamas ir vaikui, jei tėvai stokoja socialinių ar pozityvių tėvystės įgūdžių, jei vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, bet tėvai nesudaro sąlygų juos tenkinti, jei vaiko tėvai išgyvena sunkumus ar yra netekę darbo ir pan. atvejais.
Vertybės ir įsipareigojimai
Visi turime lygias teises, nepriklausomai nuo mūsų tautybės, rasės, kalbos, religijos, socialinės padėties, lyties, negalios, gebėjimų, išvaizdos ar kitų skirtumų. Visi vaikai yra vienodai svarbūs ir vertingi, visi turi vienodas teises į ugdymąsi kartu. Būdami kartu jie gali geriausiai atsiskleisti, mokytis vieni iš kitų, tobulėti ir siekti geriausio. Visi vaikai, nepriklausomai nuo turimų ugdymosi poreikių, gali mokytis kartu. Tik turime būti tinkamai tam pasiruošę.
| Sritys | Pagrindiniai aspektai |
|---|---|
| Kultūra | Ugdymo įstaigos klimatas, bendradarbiavimas su tėvais, vidinis ir išorinis bendravimas |
| Politika | Tikslai ir planai, sprendimų priėmimas, erdvinės ir materialinės sąlygos, ugdymo programa |
| Praktika | Ugdymo(si) kontekstų kūrimas, universalus dizainas, metodikos socialiniam ugdymui |
Įtraukusis ugdymas - tai nuoseklus, tęstinis ir nuolat besikeičiantis procesas. Kuriant įtraukiojo ugdymo kultūrą ir praktiką mokyklose, reikalingas nuolatinis švietimo aplinkos atnaujinimas, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijų tobulinimas, išankstinių neigiamų nuostatų mažinimas ir mokymosi barjerų šalinimas. Įtrauktis - tai vertybė, kuri ne tik atveria galimybes visiems ugdytis kartu, bet ir stiprina visą mokyklos bendruomenę.
tags: #socialine #itrauktis #ir #ivairove #ikimokykliniame