Šiame straipsnyje nagrinėjama vertybių ir elgesio normų samprata, jų klasifikacija, ryšys ir reikšmė visuomenėje. Aptariamos įvairios normų rūšys, moralės ir teisės sąveika, pabrėžiant jų svarbą reguliuojant žmonių tarpusavio santykius.
Socialinių normų apibrėžimas
Norma (lot. norma) - tai elgesio taisyklė, kuri reguliuoja tam tikrus visuomeninius santykius. Elgesio taisyklės, kurios reguliuoja santykius tarp žmonių, visuomeninių ir kitų organizacijų, vadinamos socialinėmis normomis. Kaip socialinių normų grupė, moralės normos yra tam tikros elgesio taisyklės, apibrėžiančios žmonių tarpusavio elgesio santykius. Bet kuri socialinė norma yra bendro charakterio, todėl adresuojama ne konkrečiam visuomenės individui, bet visai visuomenei, ar jos daliai.
Klasifikacija pagal reguliuojamus santykius ir priemones
Pagal reguliuojamus santykius ir jų reguliavimo priemones, normos skirstomos į:
- Technines normas: reguliuoja žmogaus ir gamtos santykį.
- Socialines normas: reguliuoja žmonių tarpusavio santykius.
- Socialines technines normas: pavyzdžiui, sporto žaidimų taisyklės.
- Religines normas: reguliuoja žmonių elgesį pagal tam tikrus religijos reikalavimus.
Klasifikacija pagal nustatymo šaltinį ir vykdymo garantijas
Pagal tai, kas jas nustato ir kaip garantuojamas jų vykdymas, socialinės normos skirstomos į:
- Teisės normas: reikšmingiausios normos, kurių laikymąsi garantuoja valstybė.
- Moralės normas: atitinka konkrečios visuomenės kultūros ir laikotarpio moralės sampratą.
- Paprotines normas (papročius): susiformuoja pamažu, dažniausiai jų laikomasi iš įpročio, asmeninės naudos.
- Visuomeninių organizacijų (korporatyviosios) normas: privalomos tam tikros korporacijos nariams.
Moralės normos: esmė, funkcijos ir garantijos
Moralės normos atitinka konkrečios visuomenės kultūros ir laikotarpio moralės sampratą, išreiškia visuomenės požiūrį į įvairias vertybes, pavyzdžiui, gėrį, blogį, teisingumą, pareigą, garbę. Dažniausiai jos yra nerašytos. Moralės normų laikymuisi įtakos turi sąžinė, autoritetas, visuomeninio poveikio priemonės (visuomeninis pasmerkimas už amoralų elgesį), naudingumas, pasmerkimo baimė. Moralės normų laikymasis priklauso nuo asmens principų, tradicijų, auklėjimo ir socialinės aplinkos.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Moralės ir teisės normos glaudžiai susijusios, bet moralės normai prieštaraujantis elgesys ne visuomet prieštarauja teisės normai. Ir teisės, ir moralės normos reguliuoja žmonių socialinį elgesį, dažnai sutampa jų turinys ir tikslai, pavyzdžiui, jose įtvirtinami draudimai žudyti, vogti ir kita. Skirtumus lemia kilmė, reguliavimo mastas, teisių ir pareigų detalizavimo laipsnis, išraiškos forma, būdai, kuriais garantuojamas normų vykdymas.
Pavyzdys: moralės ir teisės normų santykis praktikoje
Pavyzdžiui, per brangiai pardavus pigiau įsigytą automobilį artimam giminaičiui būtų pažeistos moralės normos „nekalbėk netiesos“ ir „mylėk savo artimą kaip save patį“, bet ši veika neprieštarauja teisės normai.
Paprotinės normos: tradicijos, įpročiai ir transformacija
Paprotinė norma yra bendroji elgesio taisyklė (paprotys), susidariusi dėl daugkartinio tam tikro elgesio pasikartojimo pakankamai ilgą laikotarpį, tapusi žmonių įpročiu (pavyzdžiui, etiketo, įvairių apeigų norma). Paprotinės normos susiformuoja pamažu, dažniausiai jų laikomasi iš įpročio, asmeninės naudos, jų laikymosi nereikia papildomai garantuoti. Paprotinė norma gali virsti teisės norma, jei ją sankcionuoja valstybė.
Visuomeninių organizacijų (korporatyvių) normų ypatybės
Visuomeninės organizacijos (korporatyvioji) norma yra tam tikros korporacijos (visuomeninės organizacijos, politinės partijos, susivienijimo ir kitų) nariams privalomos elgesio taisyklės (pavyzdžiui, organizacijos įstatai, statutas). Jų laikymąsi garantuoja tos korporacijos turimos poveikio priemonės (papeikimas, pareigų pažeminimas, pašalinimas iš korporacijos ir kita).
Socialinės vertybės: idealai, funkcijos ir reikšmė
Socialinės vertybės - tai visuomenėje plačiai pripažįstama dorinių, politinių ir estetinių nuostatų sistema, susijusi su siekiamu idealu. Socialinės vertybės yra socialinėmis normomis reiškiami ir tam tikrus veiksmus bei tikslus pateisinantys bendri elgesenos standartai, pavyzdžiui, teisingumas, laisvė, patriotizmas, meilė. Jos skatina užimti tam tikrą poziciją įvairių klausimų ar problemų atžvilgiu, yra konfliktų sprendimų atskaitos taškas, padedantis individui ar socialinėms grupėms pasirinkti iš kelių alternatyvų.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinės vertybės, atspindėdamos idealizuotus elgesenos tipus ar trokštamus galutinius tikslus, atlieka motyvacines funkcijas ir suteikia individų ar socialinių grupių poreikių tenkinimui tam tikras išraiškos formas. Jos sudaro kultūros esmę, yra kriterijus, nusakantis, kas yra gerai ir blogai, teisinga ir neteisinga, lemia pavienio žmogaus ar žmonių grupių elgseną (socialinė elgsena). Visuomenėje nesant socialinių vertybių stabdoma socialinė pažanga, įsigali chaosas, sumaištis.
Vertybinė orientacija ir socialiniai konfliktai
Vertybinė orientacija yra vidinė asmens charakteristika, veikianti jo elgseną. Socialinės vertybės individualioje sistemoje gali būti skirtingai integruojamos į vertybių hierarchinę struktūrą, pakeičiamos mažiau reikšmingomis ar joms suteikiama kita prasmė. Žmogaus pagrindinėje veikloje patirtos nesėkmės gali būti kompensuojamos atsidavimu pomėgiams, pasilinksminimams, kurie pamažu gali tapti individo gyvenimo pagrindine prasme. Kitu atveju individai gali pradėti kitaip interpretuoti tokias vertybes kaip draugystė, drąsa, meilė ir kita.
Vertybių sistemų hierarchijų neatitikimai tampa įvairių socialinių konfliktų priežastimi ir asocialaus elgesio prielaida. Tas pačias socialines vertybes pripažįstantys individai gali nesutikti dėl konkrečių normų, kurios įkūnija šias socialines vertybes.
Socialinių vertybių tipai ir kaita
Socialinės vertybės gali būti materialios (vardai, apdovanojimai) ir nematerialios (įsitikinimai, veikla, nuomonės, siekiai, dorinės normos, švietimas, mokslinės teorijos, tradicijos, vaizduotė, viešoji nuomonė). Kiekvienai kultūrai būdingos savitos socialinės vertybės, laikui bėgant požiūris į jas keičiasi, bet amžinosios vertybės (sąžiningumas, garbingumas, nuoširdumas, ištikimybė tiesai, pamaldumas, pagarba ir kita), nurodančios žmogaus gyvenimo kryptį, sudarančios pagrindą kitokių, žemesnio lygio, vertybių formavimuisi, išlieka žmonių sąmonėje kaip gyvenimo pagrindiniai siekiai, tikslai ir yra perduodamos iš kartos į kartą.
Socialinės vertybės kinta dėl religinių įsitikinimų, dorinių vertybių raidos, žiniasklaidos, ekonominių pokyčių, technologinių naujovių, demografinės kaitos ir kitų priežasčių. Socialinių vertybių evoliuciją ir kaitą lemia samprata, kas yra moralu ir amoralu, kas yra asmeninė nuodėmė ir nusikaltimas (už kurį taikomos valstybėje galiojančios sankcijos), ar siekiama lygybės, arba reikalaujama nelygybės (lyties, rasės ar kitu pagrindu), akcentuojamos individualios ar socialinės teisės. Dažnai socialinį veiksmą paskatina ne sąmoningas galimų alternatyvų naudos įvertinimas, o mažiau sąmoningas paklusimas įsigalėjusioms socialinėms vertybėms.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Teisės normos: ypatybės ir funkcijos
Teisės norma yra pirminis ir bene svarbiausias teisės sistemos elementas, kuris reguliuoja svarbius valstybei visuomeninius santykius. Pagal visuomeninių santykių reguliavimo sferą socialinės normos skirstomos į teisės, moralės, papročių, tradicijų, politines, ekonomines, visuomeninių organizacijų ir kitas normas. Labiausiai paplitusi socialinių normų rūšis yra teisės norma, kuri yra bendra taisyklė, veikianti nepertraukiamai laiko, bet kurios asmenų grupės atžvilgiu, numatyta neribotam atvejų skaičiui.
Teisės normos požymiai:
- Formalus teisės normos apibrėžtumas: teisės normos turi būti formaliai apibrėžtos, skiriamas vidinis ir išorinis teisės normos formalus apibrėžtumas. Terminas vidinis teisės normos apibrėžtumas reiškia, kad norma turi būti suformuluota tiksliai ir nedviprasmiškai. Teisės normos išorinis apibrėžtumas reiškia, kad „teisės normos yra suformuluotos ir išdėstytos oficialiuose t.y. valstybės išleistuose teisės aktuose“.
- Visuotinis privalomumas: teisės normos turi būti privalomos visiems visuomenėje, tai reiškia, kad norma yra privaloma visiems, kurie patenka į jos reguliavimo sritį.
- Valstybės apsauga: pareigos nevykdymas ar draudimo pažeidimas sukelia valstybės prievartos priemonių taikymą.
- Sistemingumas: teisės normų struktūra pagrįsta normų tarpusavio ryšiais ir sistema. Teisės norma veikia kaip tam tikrų vidinių jos elementų (hipotezės, dispozicijos ir sankcijos) organizacija.
- Institucinis pobūdis: norma tampa teisine norma, kai ją užrašo valstybė arba kažkaip kitaip išreiškia savo poziciją. Teisės norma - visada rašytinė.
- Bendrumas: teisės normomis laikomos bendro pobūdžio ir abstrakčios elgesio taisyklės, kurias galima daug kartų taikyti ir kurios neturi personalau at kaip adresato.
- Orientavimas į ateitį: teisės norma įvykdymu nesibaigia, ji skirta ateičiai.
Teisės normų klasifikacija
Teisės teorijoje teisės normos klasifikuojamos įvairiais pagrindais:
- Pagal teisinio reguliavimo objektą teisės normos skirstomos į konstitucines, baudžiamąsias, civilines, šeimos, darbo, finansų ir kitas.
- Pagal juridinę galią teisės normos yra įstatyminės, turinčios didžiausią juridinę galią, ir poįstatyminės-mažesnės juridinės galios.
- Pagal teisinio reguliavimo metodą teisės normos skirstomos į imperatyvias, dispozityvias, skatinamąsias ir rekomendacines.
- Pagal galiojimo apimtį teisės normos skirstomos į bendrąsias, specialiąsias ir individualias.
Teisės ir moralės santykis visuomenėje
Žmonių tarpusavio santykius reguliuoja ne tik moralės, bet ir teisės normos. Būdama subjektinių teisinių ir pareigų vienovė, teisės norma nustato galimo ir privalomo žmonių elgesio ribas, jų išorinės laisvės mastą. Teisės norma - teisėto elgesio pagrindas, nes nurodo, kaip privalo elgtis visuomeninio santykio dalyviai, kad būtų užtikrinta abipusė jų teisių apsauga ir sudaromos vienodos tų teisių įgyvendinimo teisinės sąlygos.
Ne pats žmogus apsisprendžia, koks turi būti jo santykis su kitu žmogumi, ne atskirai paimtas individas vertina savo poelgius t.y. priskiria savo poelgiui gerų ar blogų santykių kategorijas, o visuomenė duoda tokį įvertinimą. Būtent visuomenė gali pripažinti elgesį moraliu ar amoraliu. Jau nuo I. Kanto laikų egzistuoja įsitikinimas, kad moralės sfera apima tik vidinį žmogaus pasaulį. Todėl įvertinti moralę galima tik iš kito žmogaus „varpinės“.
Praktinė reikšmė ir taikymas
Visuomeninių santykių reguliavimas įgyvendinamas realizuojant socialines normas, kurios skirstomos į: visuomeninių organizacijų, teisės, moralės, papročių normas ir pan. Nėra tokių situacijų visuomenėje, kur veiktų tik viena normų grupė, visos jos reguliuoja kartu. Teisės normų specifika atsiskleidžia tame, jog teisės normos pažeidėjas būtinai patiria valstybės prievartą. Teisės normos yra nustatomos arba sankcionuojamos kompetentingos valstybės institucijos. Normoje išreiškiama valstybės valia, kaip turi būti reguliuojami vienos ar kitos rūšies visuomeniniai santykiai.
Praktiniai pavyzdžiai
- Sporto žaidimų taisyklės - socialinės techninės normos, reguliuojančios žaidimą ir saugumą.
- Organizacijos įstatai ar statutas - visuomeninės organizacijos normas, užtikrinančios organizacijos narių elgesį.
- Draudimas vogti ar žudyti - pavyzdys, kai teisės ir moralės normos sutampa.
| Normos rūšis | Kilmė | Vykdymo garantija | Pavyzdys |
|---|---|---|---|
| Teisės normos | Valstybės nustatytos | Valstybės prievarta | Baudžiamieji draudimai |
| Moralės normos | Visuomenės kultūra ir tradicijos | Visuomeninis pasmerkimas, sąžinė | „Nekalbėk netiesos“ |
| Paprotinės normos | Daugkartinis elgesio pasikartojimas | Įprotis, tradicija | Etiketas, apeigos |
| Korporatyvinės normos | Organizacijos vidaus aktai | Korporacijos poveikio priemonės | Organizacijos įstatai |
Socialinių normų tyrinėjimas apima ir nusistatymų, tarpusavio sąveikos, socialinės struktūros tyrimą. Socialinės vertybės glaudžiai susijusios su socialine aplinka, lemia žmogaus tikslus ir būdus jiems pasiekti, objektų ir elgsenos pasirinkimą.
tags: #socialines #normos #ir #lukesciai