Lietuvos miškai užima svarbią vietą šalies ekosistemoje ir ekonomikoje. Todėl svarbu užtikrinti jų apsaugą, atkūrimą ir racionalų naudojimą. Šiame straipsnyje aptariami teisės aktai, reglamentuojantys miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, kompensacijos už tai ir paramos galimybės miško savininkams.
Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis: teisinis reglamentavimas
Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnį, miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tam tikrais atvejais, kurie numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose. Tai apima: Buvusių sodybų atstatymą privačioje miško žemėje.
Pataisų rengėjai siūlo nustatyti atvejus, kada galima ir kada draudžiama miško žemę paversti kitomis naudmenimis. Priėmus kitas siūlomas Miškų įstatymo pataisas ir papildymus, būtų supaprastintas tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas ir sudarytos palankios sąlygos turizmo paslaugų infrastruktūrai kaimo gyvenamosiose vietovėse plėtoti, bus leidžiama į dalis skaidyti privačią miško valdą tais atvejais, kai ją pageidaus pasidalyti bendrosios nuosavybės teise valdantys savininkai.
Įteisinus kompensacines priemones už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, leidžiančias kompensuoti šio proceso metu aplinkai daromą žalą, būtų sudarytos sąlygos teritorijų planavimo proceso metu lengviau derinti su visuomene bei suinteresuotomis institucijomis planuojamus įrengti visuomenei svarbius valstybės ar verslo infrastruktūros objektus mišku apaugusioje žemėje, o kompensavimo principas būtų skaidrus ir aiškus.
Kas privalo mokėti kompensaciją ir kas ją gauna
Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalėtų į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją. Šią kompensaciją sudarytų kitomis naudmenimis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo bei išauginimo iki atitinkamo amžiaus išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Privačios miško žemės savininkai ar naudotojai, organizuojantys šios žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalėtų įveisti mišką ne mažesniame plote nei kitomis naudmenimis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.
Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atvejį, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose - trigubo dydžio piniginė kompensacija. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis negu dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose - ne mažesnis negu trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas.
Kompensacijos už nustatytus veiklos apribojimus saugomose teritorijose ir „Natura 2000“
Saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose ūkinei veiklai taikomi skirtingi reikalavimai. Tai priklauso nuo to, kokiu tikslu saugoma teritorija įsteigta, kokios saugomos rūšys ir natūralios buveinės randamos vietovėje. Dauguma saugomų teritorijų Lietuvoje „persidengia“ su EB svarbos rūšims ir buveinėms išsaugoti įsteigtomis „Natura 2000“ teritorijomis.
Privatinių miškų savininkai ir valdytojai, kurių valdose įsteigus naują saugomą teritoriją, pakeitus esamos saugomos teritorijos ribas arba nustačius naujus veiklos apribojimus yra uždrausta anksčiau vykdyta veikla (pvz., brandžių medynų kirtimas) arba realiai sumažėja gaunama nauda (pvz., dalis kirstinų medžių turi būti palikti neiškirsti), gali prašyti kompensacijų.
Privataus miško savininkas ar valdytojas, siekiantis gauti kompensaciją, privalo turėti miško valdai parengtą ne senesnį kaip 10 metų miškotvarkos projektą su nuostolių už ūkinės veiklos apribojimus paskaičiavimais (kompensacijai apskaičiuoti reikalingus duomenis nustato miškotvarkos projekto rengėjas). Kreiptis dėl šių kompensacijų reikia į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinį poskyrį pagal miško valdos buvimo vietą.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Kompensacijų, kurios gali būti vienkartinės ar kasmetinės, dydis apskaičiuojamas individualiai kiekvieno miško sklypo atveju, atsižvelgiant į paliekamos neiškirstos medienos vertę. Kartu su kompensacijomis už nustatytus apribojimus galima prašyti kompensuoti miškotvarkos projekto parengimo išlaidas. Tam, kad kompensacijos būtų išmokėtos kitais metais, privataus miško savininkas ar valdytojas Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui iki einamųjų metų balandžio 1 d.
Kompensacijos pagal Lietuvos kaimo plėtros programą
Tokiais atvejais privačių miškų savininkams jų patiriami nuostoliai kompensuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. Pagal šią priemonę išmokos skiriamos privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kai valda patenka į „Natura 2000“ teritoriją ir joje siekiant išsaugoti EB svarbos rūšis bei jų buveines, taip pat natūralias miškų buveines draudžiami ar ribojami miško kirtimai.
Pavyzdžiui, kai draudžiami ar atidėti vėlesniam laikui pagrindiniai miško kirtimai arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 procentų medyno tūrio per 10 metų), mokama 272 Eur už ha (pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu) kompensacija, o pasibaigus pirminiam 5 metų laikotarpiui - 200 Eur už ha. Kai miško valdoje ar jos dalyje draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha, mokama 155 Eur už ha dydžio kompensacija.
156 Eur už ha dydžio kompensacija mokama, kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių, 62 Eur už ha - kai sanitariniais kirtimais draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius. Nuo 2015 m. miškų savininkai, kurių valda nepatenka į „Natura 2000“ teritoriją, tačiau valdoje yra nustatyta EB svarbos paukščių veisimosi vieta, taip pat gali prašyti kompensacijų už draudžiamus pagrindinius miško kirtimus.
Šiuo atveju privataus miško savininkui už miško valdoje ar jos dalyje draudžiamus pagrindinius miško kirtimus pirmus 5 metus būtų mokama 272 Eur už ha kompensacija, vėliau, pasibaigus 5 metų laikotarpiui, - 200 Eur už ha kompensacija.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Parama miško savininkams ir įveisimas
Šiuo metu miško valdytojai gali pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą. Paraiškos priimamos nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. kol pakanka lėšų projektams įgyvendinti (4 000 000 eurų), bet ne ilgiau kaip 18 mėn. nuo kvietimo pradžios, t.y. iki 2026 m. kovo 16 d.
Paraiškų teikimo sąlygos: Pareiškėjai privalo mišką įveisti per 2 artimiausius miško želdinimo sezonus nuo paramos paraiškos pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. Būtina pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris atitiktų įgyvendinimo taisyklių nuostatas, patvirtintą atsakingos institucijos. Želdinių rūšinėje sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių.
Apskaičiuojamos atskirai kiekvieno projekto vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties. Į miško įveisimo išmoką įtrauktos ir projektuotų miško apsaugos priemonių (tvorų įrengimo ir pan.) išlaidos.
Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius - 30. Prašymą Valstybinei miškų tarnybai patvirtinti inventorizacijos duomenis. Prašymą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojui (VĮ Registrų centras) įrašyti medžiais apaugusį plotą į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Žemės sklypo, kuriame yra pageidaujamas įrašyti medžiais apaugęs plotas, planą. Medžiais apaugusio ploto inventorizacijos duomenis (jei inventorizacija atlikta žemės savininko iniciatyva).
Įrašius mišką į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą ne vėliau kaip per du metus turi būti patikslinti žemės sklypo duomenys Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, už miško žemę mokesčių mokėti nereikia.
Kompensacija už medžių savaiminukų inventorizaciją
Aplinkos ministerija skiria vienkartinę lėšų sumą medžių savaiminukais apaugusios žemės sklypų inventorizacijos darbų atlikimo išlaidoms apmokėti.
Miškų grupių ekologinė vertė ir kompensacijų dydžiai
Atsižvelgiant į didesnę II ir III grupės miškų ekologinę ir socialinę vertę, miško žemę kitomis naudmenomis paverčiant III grupės miškuose turėtų būti mokama dviguba piniginė kompensacija, II grupės miškuose - triguba. Šios kompensacijos būtų naudojamos atitinkamai didesnio ploto miškui įveisti ir išauginti. Tai iš dalies kompensuotų II ar III miškų grupės miško didesnės ekologinės ir socialinės vertės praradimą.
Kaip kreiptis ir kokius dokumentus turėti
Privataus miško savininkas ar valdytojas, siekiantis gauti kompensaciją, privalo turėti miško valdai parengtą ne senesnį kaip 10 metų miškotvarkos projektą su nuostolių už ūkinės veiklos apribojimus paskaičiavimais (kompensacijai apskaičiuoti reikalingus duomenis nustato miškotvarkos projekto rengėjas). Kreiptis dėl šių kompensacijų reikia į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinį poskyrį pagal miško valdos buvimo vietą.
Kartu su kompensacijomis už nustatytus apribojimus galima prašyti kompensuoti miškotvarkos projekto parengimo išlaidas. Tam, kad kompensacijos būtų išmokėtos kitais metais, privataus miško savininkas ar valdytojas Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui iki einamųjų metų balandžio 1 d.
Prašymo pateikti išvadą dėl techninio darbo projekto nagrinėjimo juridiniams asmenims | INSTRUKCIJA
Praktinis pavyzdys: draustinio įsteigimas
Pavyzdžiui, gamtiniu požiūriu vertingoje vietovėje įsteigiamas botaninis draustinis ir miškai priskiriami IIA (ekosistemų apsaugos) miškų grupei. Prieš draustinio įsteigimą miškai buvo priskirti IV (ūkinių miškų) miškų grupei. Privataus miško savininkas ar valdytojas, kurio valdose įsteigus naują saugomą teritoriją ... gali prašyti kompensacijų.
Kaip naudojamos sumokėtos piniginės kompensacijos
Sumokėtos piniginės kompensacijos būtų naudojamos naujiems miškams įveisti. Sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas ir naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti.
Nuorodos į teisės aktus ir institucijas
- Miškų įstatymas ir siūlomos pataisos - Miškų įstatymo nuostatos dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis.
- Valstybinė miškų tarnyba - kreiptis dėl kompensacijų ir pateikti reikiamus dokumentus.
- Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės - parama miško įveisimui ir priežiūrai.
Rodyti diskusiją