Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) yra viena svarbiausių socialinių garantijų Lietuvoje, užtikrinanti, kad susirgus ar prireikus medicininės pagalbos, už paslaugas nereikėtų mokėti iš savo kišenės. Daugelis gyventojų apie šio draudimo statusą susimąsto tik tuomet, kai tenka registruotis pas gydytoją arba vaistinėje įsigyti kompensuojamųjų vaistų. Tačiau nežinojimas apie nutrūkusį draudimą gali brangiai kainuoti ne tik finansiškai, bet ir sukelti nemažai streso kritinėse situacijose.
PSD galiojimas yra tiesiogiai susijęs su mokesčių mokėjimu, todėl statusas gali pasikeisti vos per vieną dieną - pavyzdžiui, nutraukus darbo sutartį ar laiku nesumokėjus įmokos dirbant savarankiškai.
Šiuolaikinės technologijos leidžia sužinoti savo draudimo būseną vos per kelias minutes, neišeinant iš namų. Valstybė yra sukūrusi kelias patogias sistemas, kuriose pateikiama visa informacija apie jūsų socialinį draudimą. Tai yra pats patikimiausias ir informatyviausias būdas. Prisijungus prie asmeninės paskyros, pagrindiniame lange (suvestinėje) iš karto matysite statusą.
Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?
Ne visiems gyventojams reikia mokėti PSD įmokas savarankiškai. Didelė dalis visuomenės yra draudžiama valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad už jų sveikatos priežiūrą sumoka valstybė iš surinkto biudžeto. Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme.
Valstybės lėšomis draudžiami:
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos
- Žmonės iki 18 metų
- Nuolatinių (dieninių) studijų studentai, studijuojantys Lietuvos ir kitų ES šalių aukštosiose mokyklose.
- Valstybės remiami asmenys
- Bedarbiai
- Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
- Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai.
- Reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
- Asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.
Dalis valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiamų žmonių turėtų kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti jų teisę į PSD pagrindžiančius dokumentus. Specialistai primena, kad tokių dokumentų nepateikusiųjų gydymo įstaigose gali laukti netikėtumai.
„Būna atvejų, kai gyventojai tik gydymo įstaigoje išsiaiškina, kad yra nedrausti PSD ir jiems negali būti suteiktos kompensuojamos paslaugos. Dažniausiai tai būna niekur nedirbantys ir auginantys nepilnamečius vaikus tėvai arba nedirbančios būsimos mamos. Šių grupių gyventojai turi teisę į draudimą valstybės lėšomis, tačiau automatiškai netampa drausti, todėl jiems reikia kreiptis į ligonių kasą. Svarbu žinoti, kad valstybės lėšomis socialiai pažeidžiamų grupių gyventojai draudžiami tik tuo laikotarpiu, kai nedirba ir negauna jokių pajamų nei Lietuvoje, nei kurioje nors Europos Sąjungos šalyje", - teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė.
Net 99,9 proc. apdraustųjų kompensuojamomis paslaugomis gali naudotis nesirūpindami jokių duomenų dėl PSD ligonių kasoms pateikimu, nes VLK gauna duomenis iš įvairių valstybės institucijų, registrų. Tačiau yra tokių gyventojų grupių, kurių duomenys nekaupiami jokiose informacinėse sistemose, todėl tokie asmenys turėtų patys pasirūpinti duomenų pateikimu ir kreiptis į ligonių kasas dėl PSD galiojimo.
Pasak N. Jelenskienės, reikiamus duomenis PSD laikotarpiui tvarkyti ligonių kasoms galima pateikti nuotoliniu būdu. Tinkamai užpildytą prašymą, t. y. pašto adresu (prašymas šiuo atveju turi būti pasirašytas ir nuskenuotas arba pasirašytas elektroniniu parašu); pateikti elektroniniu būdu per portalo „Mano vyriausybė" skiltį „E. pilietis".
Auginantiems vaikus duomenų pateikimui parengta speciali prašymo forma, kurią galima rasti VLK bei bet kurios TLK interneto svetainėje. Pasirinkti galimybę draustis valstybės lėšomis gali tik vienas iš auginančių vaiką arba vaikus tėvų - nedirbanti mama arba tėvas. Šiuo atveju tėvai tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas valstybės lėšomis.
Taip pat skaitykite: Naujausia Pensijų Įstatymo redakcija
„Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų ar įtėvių, auginantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, PSD valstybės lėšomis draudžiamas pagal asmens prašymą. Vienas tėvų gali būti apdraustas valstybės lėšomis iki kol vaikui sukaks 8 metai. Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų. Tačiau abiem atvejais vienas iš tėvų, pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi informuoti ligonių kasas apie savo pasirinkimą. PSD galiojimas suformuojamas pagal prašyme pateiktus duomenis visam Sveikatos draudimo įstatyme numatytam laikotarpiui, t. y. prašymo nereikia pildyti kasmet. Tačiau, jei šeimoje gimsta kitas vaikas arba tais atvejais, kai teisę į draudimą valstybės lėšomis norima perduoti kitam tėvui, dėl anksčiau nustatyto PSD laikotarpio tikslinimo (pratęsimo) į ligonių kasas reikėtų kreiptis pakarotinai", - sako N. Jelenskienė.
Valstybės lėšomis taip pat gali būti draudžiamas vienas iš globėjų (rūpintojų), nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju (rūpintoju), šeimoje globojantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų ir pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, nes nedirba. Šiuo atveju ligonių kasom reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius pripažinimą globėju (rūpintoju) ir globos (rūpybos) laikotarpius (teismo nutartį, sprendimą, kitą vykdomąjį dokumentą).
Valstybės lėšomis draudžiami ir slaugantieji neįgalius vaikus. Šiuo atveju į ligonių kasas turėtų kreiptis šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių), slaugantis namuose vaiką invalidą, arba draudžiamasis globėjas ar rūpintojas, nustatyta tvarka paskirtas globėju (rūpintoju). Globėjai (rūpintojai) turėtų turėti dokumentą, patvirtinantį jo pripažinimą globėju (rūpintoju) ir globos (rūpybos) laikotarpius (teismo nutartį, sprendimą, kitą vykdomąjį dokumentą), taip pat dokumentą, patvirtinantį laikotarpį, kuriam yra nustatytas slaugomo asmens neįgalumo (nedarbingumo) lygis arba specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Valstybės lėšomis draudžiamos ir niekur nedirbančios, kūdikio besilaukiančios moterys. Valstybės lėšomis būsimos mamos draudžiamos nėštumo laikotarpiu - 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo. PSD galiojimui suformuoti ligonių kasoms reikėtų pateikti gydymo įstaigos išduotą nėštumą patvirtinančią pažymą, kurioje nurodytas nėštumo savaičių skaičių arba numatoma gimdymo data.
„Neretai nedirbančios nėščiosios dėl draudimo nesikreipia iki pat gimdymo ir tik gydymo įstaigoje sužino, kad PSD yra nedraustos. Bereikalingo nerimo, nesusipratimų išvengti padėtų ligonių kasoms laiku pateikti duomenys", - teigia N.
Taip pat skaitykite: Nauji pareigūnų pensijų įstatymai
Rūpimus klausimus gyventojai ligonių kasoms gali pateikti el.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad išvykstant iš Lietuvos reikia deklaruoti savo išvykimą. Jei išvykstate ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, privalote deklaruoti išvykimą. Tai padarius, prievolė mokėti PSD Lietuvoje nutrūksta nuo išvykimo datos.
Viena dažniausių situacijų, kai susidaro didelės PSD skolos, yra išvykimas gyventi į užsienį nedeklaravus išvykimo. Tokiu atveju „Sodrai“ reikia pateikti dokumentą (dažniausiai E104 formą arba kitą oficialią pažymą iš užsienio draudimo įstaigos), patvirtinantį draudimo laikotarpį užsienyje.
PSD įmokos: Kaip ir kada mokėti?
PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas visiems gyventojams. Minimali vieno mėnesio PSD įmoka šiais metais - 64,50 euro. Savarankiškai PSD besidraudžiančių žmonių įmokos mokamos vienu įmokos kodu 444.
Dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą, PSD mokėjimo tvarka yra kitokia nei samdomiems darbuotojams. Savarankiškai dirbantys asmenys PSD įmokas turi mokėti kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos. Įmokos dydis yra fiksuotas ir priklauso nuo tą mėnesį galiojančio Minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). 2024 metais šis dydis siekia 6,98 proc. nuo MMA.
Išimtis taikoma tik tiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie tuo pat metu dirba ir pagal darbo sutartį.
Jei mokate įmoką savarankiškai (pvz., pagal verslo liudijimą), draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kai įmoka sumokama, tačiau duomenų atvaizdavimas sistemose gali užtrukti 2-3 dienas.
Standartinė PSD įmoka savarankiškai besidraudžiantiems asmenims yra 6,98 proc. nuo Minimalios mėnesinės algos (MMA). Kadangi MMA kinta, kinta ir įmoka.
PSD skola yra viena dažniausių problemų, su kuria susiduria emigrantai arba asmenys, laikinai nedirbę ir nesiregistravę Užimtumo tarnyboje. Norint vėl tapti draustu, neužtenka tik pradėti mokėti einamąsias įmokas. Pirmiausia privaloma padengti visą susidariusią skolą ir sumokėti įmoką už einamąjį mėnesį. Tik atlikus šiuos veiksmus, draudimas atsinaujina.
Ar galima nemokėti PSD įmokų?
Ne, negalite. PSD yra privalomas mokestis, pagrįstas solidarumo principu.
Gyvenime dažnai pasitaiko pereinamųjų laikotarpių, kai keičiame darbus, baigiame studijas ar pradedame savarankišką veiklą. Būtent šiais momentais atsiranda didžiausia rizika likti be sveikatos draudimo.
Jei keičiate darbą ir tarp sutarčių yra kelių dienų pertrauka, bet ji telpa į tą patį kalendorinį mėnesį, dėl draudimo nerimauti nereikia - būsite apdraustas visą tą mėnesį. Tačiau jei pertrauka persikelia į kitą mėnesį (pvz., išėjote iš darbo sausio 31 d., o naują pradėsite tik vasario 5 d.), už vasario mėnesį PSD įmoką gali tekti susimokėti savarankiškai, nebent naujas darbdavys spės pateikti duomenis „Sodrai“ laiku ir padengti visą mėnesio įmoką.
Nutraukus darbo santykius, PSD galioja iki to paties mėnesio pabaigos, jei už tą mėnesį buvo sumokėtos įmokos.
PSD ir studentai
Moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) studijų studentai PSD yra draudžiami valstybės lėšomis ir šis draudimas galioja iki rugpjūčio pabaigos. Rugsėjį jaunuoliai, kurie šiais metais baigė vidurinę arba aukštąją mokyklą, bet dar nepradėjo dirbti ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, turėtų atkreipti dėmesį į savo naujus įsipareigojimus.
Jei studentas nuspręs derinti studijas su darbu, jam reikės mokėti PSD įmokas nuo savo uždirbtų pajamų. Savarankiškai dirbantis studentas neprivalo kas mėnesį mokėti minimalių PSD įmokų - jis apdraustas valstybės lėšomis ir prireikus gali kreiptis į gydytoją. Tik kartą per metus - iki gegužės pradžios - deklaravus uždirbtas pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Nuolatinių studijų studentai ES šalyse yra draudžiami valstybės lėšomis, tačiau tam būtina kasmet Ligonių kasoms pateikti pažymą iš universiteto apie studijų statusą.
Tie jaunuoliai, kurie išvyksta studijuoti į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, kasmet kviečiami pateikti teritorinei ligonių kasai pažymą ant originalaus aukštosios mokyklos blanko. Dokumentas patvirtina, kad jie studijuoja nuolatinių studijų programoje.
Išvykstantiems studijuoti į minėtas šalis verta turėti Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią išduoda Teritorinės ligonių kasos.
Vykstantys studijuoti į kitas šalis (pvz., JAV, Jungtinę Karalystę) nėra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu prisiminti, kad kitose šalyse studijuojantys jaunuoliai savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys ir draustis privačioje draudimo bendrovėje.
Panaši tvarka galioja studentams vykstantiems į užsienio universitetus pagal mainų programas. Jei vykstama į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, PSD mokėti nereikės, o tose šalyse studentas galės naudotis medicinos paslaugomis.
Studijuojantiems užsienio aukštosiose mokyklose taip pat patariama atkreipti dėmesį, kada oficialiai prasideda mokslo metai.
Nuotrauka iš Valstybinės ligonių kasos archyvo
Pagrindinės PSD įmokos:
| Asmens kategorija | PSD įmokos mokėjimo tvarka |
|---|---|
| Samdomi darbuotojai | Įmokas moka darbdavys |
| Dirbantys pagal individualią veiklą | Įmokas moka kiekvieną mėnesį iki mėnesio pabaigos |
| Studentai (nuolatinės studijos) | Draudžiami valstybės lėšomis (iki rugpjūčio pabaigos) |
| Išvykstantys į užsienį ilgesniam laikui | Privalo deklaruoti išvykimą, kad sustabdytų PSD mokėjimą |
Sužinokite daugiau apie PSD žiūrėdami šį vaizdo įrašą:
Kaip įsijungti išankstinius apmokėjimus savo Watalook profilyje?
tags: #jus #nesate #draudziamas #valstybiniu #socialiniu #draudimu