Kūno įvaizdis yra tai, kaip ir ką galvojame apie savo kūną. Teigiamas ir sveikas kūno įvaizdis yra džiaugimasis ir pasitenkinimas savo kūnu, taip pat - jautimasis patogiai savame kūne ir priėmimas to, kaip atrodome. Neigiamas arba nesveikas kūno įvaizdis yra nepasitenkinimas tuo, kaip atrodome. Gyvenimo eigoje kūno įvaizdis gali keistis, ir tai yra glaudžiai susiję su savigarba ir sveikos gyvensenos pasirinkimu. Sveikas kūno įvaizdis vaikystėje kloja pamatus gerai fizinei ir psichinei savijautai tolimesniame gyvenime.
Kūno įvaizdžio infografikas
Berniukai, mergaitės, vyrai ir moterys - visi gali būti paveikti tam tikrų kūno įvaizdžio aspektų. Pavyzdžiui, paauglės merginos, nepatenkintos savo kūnu, dažnai nori mesti svorį ir būti lieknesnės. Paaugliai vaikinai taip pat nori mesti svorį, būti aukštesni, turėti daugiau raumenų. Jūsų vaiko kūno įvaizdis salygojamas daugelio aplinkybių, apimančių šeimos aplinką, gebėjimus ir/ r neįgalumą, santykius su bendraamžiais, žiniasklaidą ir reklamas, mados industriją ir kultūrinę terpę. Kai vaikas ima lytiškai bręsti, lygiavimasis į kitus ir atrodymas kaip kiti tampa ypač svarbus. Kai kurie vaikai yra labiau linkę jaustis nelaimingi dėl to, kaip jie atrodo, nei kiti. Neigiamas vaikų ir paauglių kūno įvaizdžio suvokimas tiesiogiai susijęs su žema saviverte, kuri lemia prislėgtą nuotaiką ir nuotaikų svyravimus. Normalu, kai vaikas, vėliau - paauglys sąmoningai suvokia kūną, nori gerai atrodyti ir gyventi sveiką gyvenimą.
Socialinių tinklų įtaka jaunimo psichinei sveikatai
Socialiniai tinklai skatina jaunimo psichinės sveikatos krizę. Vis daugiau vaikų ir paauglių susiduria su depresija, dėl to kaltinami socialiniai tinklai. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, 2011-2021 metais amerikiečių paauglių mergaičių, jaučiančių liūdesį ir nerimą, padaugėjo nuo 36 proc. iki 57 proc., o paauglių berniukų - nuo 21 proc. iki 29 proc[1]. Beveik kas trečias paauglys (arba 30 proc. paauglių) rimtai svarstė apie savižudybę. Tai net 60 proc. daugiau nei prieš dešimtmetį. Be to, 1 iš 5 arba 18 proc. jaunuolių per pastaruosius metus patyrė seksualinį smurtą. Tai yra net 20 proc. daugiau nei 2017 m., kai CDC pradėjo sekti šį rodiklį. Daugiau nei 1 iš 10 paauglių kada nors buvo priverstas turėti lytinių santykių ne savo noru. Tai 27 proc. daugiau nei 2019 m[2]. Šiuolaikiniai paaugliai, nuo gimimo augę su socialiniais tinklais bei internetu, vis dažniau patiria spaudimą ir neigiamas emocijas tiek dėl savo išvaizdos ar elgesio, tiek ir dėl socialinės klasės, lyties bei rasės.
Paaugliai, naudojantys socialinius tinklus
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Suaugusieji - tėvai, artimieji, mokytojai - ne tik nesugeba tinkamai ir efektyviai spręsti šių jautrių problemų, tačiau kai kuriais atvejais, jas dar labiau gilina. Kaip teigia „Fox News“ kanalo vedėjas, žurnalistas Trey Gowdy , tokia yra „dviprasmiška technologijų prigimtis“. Socialinė žiniasklaida gali būti naudojama tiek geriems, tiek žalingiems tikslams, gali padėti, o kartu ir kenkti. Regis, kad tai suprasti ima ir pati jaunoji karta, kurios atstovai dar paauglystės pradžioje susidūrė su socialinių tinklų keliamais iššūkiais ir dabar siekia apsaugoti jaunesniuosius.
Socialiniai tinklai - masinio naikinimo ginklas?
Žurnalistas T. Gowdy, kalbėdamas apie socialinių tinklų poveikį paaugliams pateikė pavyzdį, jog paauglys ar net vaikas negali balsuoti, pirkti cigarečių arba alkoholinių gėrimų, žiūrėti filmų suaugusiems, tačiau turi visišką ir neribojamą prieigą prie socialinių platformų, kuriose talpinamas turinys gali būti ypač žalingas. Šioje diskusijoje dalyvavo ir Ema Lembke, judėjimo „Log Off“ įkūrėja, skatinanti vaikus ir paauglius atsakingai žvelgti į socialinius tinklus. Ji teigia, kad technologijų milžinių veikla ir neigiamas poveikis jauniesiems visuomenės nariams yra ignoruojami dėl to, kad milijardinės kompanijos iš jaunų vartotojų gauna didžiulę naudą.
„Šioms didelėms technologijų platformoms, kuo daugiau vartotojų, tuo daugiau pelno. Taigi šios bendrovės elgiasi taip: nesvarbu, kokio amžiaus yra naudotojas, jos stengsis maksimaliai išnaudoti tą gaunamą dėmesį, kad gautų kuo didesnį pelną. Nors iš tikrųjų tai skatina jaunimo psichikos sveikatos krizę, su kuria šiandien susiduriame. Atvirai kalbant, manau, kad tai su kuo susiduriame, yra mano kartos tabako krizė - būtent tai yra socialinė žiniasklaida. Nereguliuojama socialinė žiniasklaida mano kartai tapo masinio naikinimo ginklu“, - teigia E. Lembke[3].
Kritiškai apie socialinius tinklus E. Lembke atsiliepia ne be reikalo - ji kalba iš savo asmeninės patirties. Kai ji buvo 12-metė, 6 klasės moksleivė, ji įsitraukė į interneto ir socialinių medijų pasaulį, kurio žavesys greitai išblėso. Paauglė pradėjo vertinti savo vertę pagal sekėjų skaičių ir „patinka“ skaičių, neilgai trukus ji ėmė kritiškai vertinti savo išvaizdą, kas paskatino valgymo sutrikimą.
„Pamačiau, kad mano draugai ir visi aplinkiniai vis dažniau patiria nerimą, depresiją, susiduria su kūno suvokimo problemomis. Bet tai buvo pagrindinėje mokykloje. Neįsivaizduoju, kokią psichinės sveikatos krizę ir fizinę krizę tai sukels ištisoms kartoms, nes technologijos vis labiau skverbiasi į šių vaikų gyvenimus ir raidos laikotarpius, tai vyksta vis anksčiau“, - teigia E. Lembke, dabar jau Vašingtono universiteto studentė[4]. Šiandien mergina jau siekia, kad socialinės žiniasklaidos kompanijos pagaliau taptų atskaitingos. Kartu su Brauno universiteto studente Aliza Kopans, jos įkūrė lobistinę grupę „Tech(nically) Politics“, kuri siekia socialinės žiniasklaidos reguliavimo.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Merginos ima interviu, bendrauja, filmuoja kitus jaunuolius, kurie pasakoja panašias į jų istorijas ir siunčia filmuotą medžiagą šalies įstatymų leidėjams, taip tikintis paveikti juos pakankamai, kad pagaliau būtų priimti atitinkami teisės aktai.
Siekiama įteisinti amžių, kada naudotis socialiniais tinklais būtų legalu
O patys JAV įstatymų leidėjai imasi savų iniciatyvų. Montanos valstijos respublikonų senatorius Joshas Hawley ragina kolegas priimti teisės aktą, kuriuo būtų nustatytas teisinis amžius, nuo kurio vaikams leidžiama legaliai naudotis socialine žiniasklaida[5]. Senatorius taip pat teigia, kad technologijų bendrovės ėmėsi žalingos ir vaikams bei paaugliams nesaugios interneto vartojimo praktikos, nes pelnas joms tiesiog svarbesnis už vaikų apsaugą. J. Hawley teigimu, jo įstatymo projektas gali sulaukti abiejų partijų paramos, nes demokratai taip pat kritiškai vertina dideles technologijų bendroves. „Per daugelį metų turėjau daug pokalbių su demokratais šia tema. Nebemanau, kad tai yra partinis klausimas. Turiu omenyje, kad kalbama apie vaikų apsaugą nuo neatsakingų ir grobuoniškų didžiųjų technologijų bendrovių. Su tuo gali sutikti kiekvienas Amerikos tėvas, kad ir kokių politinių įsitikinimų būtų, arba jei jų tiesiog neturi“, - sako J. Hawley.
Socialiniai tinklai ir kūno suvokimas
Nepamankštinimasis dėl svorio kontrolės ar figūros tobulinimo, siejamas su padidėjusiu nepasitenkinimu savo kūnu, sutrikusiu valgymu ir žemesne savigarba. Mankštinimasis dėl figūros tobulinimo plinta dėl socialinių ir kultūrinių išvaizdos lūkesčių. Kodėl šį spaudimą labiausiai jaučia moterys, aiškina sudaiktinto kūno suvokimo teorija, kuri teigia, kad dėl socialiai moters išvaizdai keliamų aukštesnių reikalavimų moterys savo kūną suvokia tarsi išorinės apžiūros objektą, t. y. kaip atskirai egzistuojantį daiktą. Socialinės žiniasklaidos reiškinys, kuriuo siekiama įkvėpti žiūrovus gyventi sveikesnį gyvenimo būdą, tačiau galintis sukelti neigiamų psichologinių pasekmių, pavyzdžiui, kūno nepasitenkinimą.
„Instagram“ yra vienas populiariausių internetinių socialinių tinklų, 2021 m. jame 1,3 milijardo vartotojų visame pasaulyje. Tačiau tyrimai rodo, kad ribota eksponuojamų kūno formų įvairovė (iš kurių ryškiausias yra itin tinkamas ir plonas kūno sudėjimas) reiškia, kad sveikais ir gražiais laikomi tik ploni ir tonizuoti kūnai. „Instagram“ naudotojų praktika manipuliuoti ir koreguoti savo išvaizdą nuotraukose gali turėti neigiamų pasekmių, bent jau merginoms, kurios linkusios į socialinius palyginimus. Nerimą kelia tai, kad net trumpas kontaktas su nepažįstamais bendraamžiais tyrimo aplinkoje gali sukelti tiesioginius kūno įvaizdžio pokyčius.
Analizuodami mokslinius tyrimus, galime teigti, kad „Instagram treneriai ir motyvatoriai“ neretai pateikia gerus pratimų pavyzdžius ir jų atlikimo technikas savo sekėjams. Tačiau seksualumas ir nerealios kūno proporcijos koreguotuose nuotraukose prasilenkia su realomis kūno formomis ir taip žaloja klientus. Reklamuojami maisto papildai ir demonstruojamas gyvenimo būdas, neatitinka realybės ir nėra sveikatai palankūs.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Iliuzijos ir realybė socialiniuose tinkluose
Socialiniuose tinkluose verda gyvenimas, žmonės dalinasi kiekvienu savo žingsniu, rodo kasdienes akimirkas, bet tenka pripažinti, jog matome tik tai, kas yra gražu ir pavydėtina. Niekas nenori rodyti savo silpnumo, ašarų ar išgyvenimų, patiriamų sunkumų. Todėl žmonės viešina gražiąją pusę: kur atostogauja, kokį naują automobilį ar prabangią rankinę įsigijo, kokie šaunūs jų vaikai ar kaip puikiai klostosi poros santykiai. Taip pat tiek vyrai, tiek moterys puikuojasi ištreniruotais kūnais, idealiomis figūromis, nepriekaištingai atrodančiais prabangiais drabužiais. Visa tai pateikiama nuotraukose, kurios gniaužia kvapą - jose matomi kerintys vaizdai iš įvairių pasaulio vietų, o demonstruojamas gyvenimo būdas ne vienam kelia pavydą.
Tiesa, svarbu suvokti vieną esminį dalyką. Tai, kas rodoma internete, dažnu atveju neatitinka realybės. Tobulai atrodančią veido odą galima patobulinti naudojantis nuotraukų koregavimo programėlėmis arba filtrais, kūno linijas taip pat dailinama photoshop pagalba, daug ką lemia poza ir apšvietimas. Deja, tai sukuria iliuziją, jog aplink esantys žmonės atrodo tobulai, o pateikiamos fotografijos skatina merginas ir moteris, tuo pačiu ir vyriškąją lytį stotis prieš veidrodį ir savyje ieškoti trūkumų, kol ilgainiui tai tampa rimta psichologine problema. Internetinėje erdvėje matomas turinys skatina lyginimąsi tarpusavyje, tai tampa lyg lenktynės: kas pademonstruos įspūdingesnį kūną, kas pasipuikuos prabangesniu pirkiniu, kas atostogaus egzotiškesnėje ir tolimesnėje šalyje.
Vis mažėja žmonių, kurie nuoširdžiai mėgaujasi gyvenimu, nesistengdami kažko pralenkti ar pasirodyti už ką nors geresniais, pranašesniais, turtingesniais. Tiems, kuriems stinga pasitikėjimo savimi, kurių gyvenimai klostosi kiek kitaip, internetinėje erdvėje matomi vaizdai gali sukelti pyktį ar net kenkti psichologinei būsenai, savęs suvokimui ir priėmimui. Socialiniai tinklai ir psichologinės traumos ar atsirandantys kompleksai tampa neatsiejami. Sutinkate su tuo, tiesa? Viską apmąstant, kyla suvokimas, jog socialiniai tinklai ir juose esantis turinys sukuria nerealias iliuzijas, tampa sunku atskirti, kas realu, o kas tėra imitacija ir labai toli nuo tikrovės. Paminėti aspektai gali sukelti labai rimtų problemų ir palydėti net iki psichologo kabineto.
Nuo nuolatinio lyginimosi su kitais gali išsivystyti nepilnavertiškumo jausmas, slėgti kaltė ar gėda, kad neatrodote būtent taip, kaip žinoma mergina Instagram platformoje ar negebate sukurti darnių santykių, kuriuos demonstruoja iš pažiūros tobulai atrodanti nuomonės formuotojų pora. Tiesa yra tokia, jog niekas nežino, kas vyksta tuomet, kai telefonai išjungiami ir padedami į šalį. Tikriausiai ir tie, kurie demonstruoja prabangą ir estetiką spinduliuojančius gyvenimus, verkia, kovoja su savo demonais ir kompleksais, tačiau visa tai maskuoja prisidengdami kaukėmis. Nė vieno žmogaus gyvenimas neapsieina be nuopuolių, sunkumų ir iššūkių, o tai, kas matoma socialiniuose tinkluose, yra lyg spektaklis, kuriame kiekvienas nori suvaidinti geriausią savo versiją. Ne veltui yra posakis „ne viskas auksas, kas auksu žiba“. Ne viskas, kas atspindi tobulumu alsuojančią kasdienybę, yra tobula. Laikas išmokti atskirti tiesą nuo imitacijos ir nustoti lyginti save su kitais, nes kiekvienas esame unikalus ir nepakartojamas. Tame ir slypi žavesys - kito tokio kaip jūs šiame pasaulyje nėra.
Patarimais, kaip atskirti realybę nuo kuriamos iliuzijos bei padėti sau išvengti nepilnavertiškumo jausmo, konkuravimo ir lyginimosi su kitais, dalinasi geštalt psichoterapijos konsultantė Leela Edita Skopič.
Psichologo patarimai: kaip atskirti realybę nuo iliuzijos socialiniuose tinkluose
- Kokią įtaką socialiniai tinklai ir juose matomas turinys daro emocinei savijautai kasdienybėje?
Kitas niuansas, neigiamai veikiantis mūsų gyvenimus, socialiniai tinklai tampa gyvo bendravimo pakaitalu šeimose, kur šeimos nariai vis mažiau kalbasi tarpusavyje, o vis daugiau laiko leidžia savo telefonuose ar planšetėse. Tai sukelia atitolimo, vienišumo jausmą, kurį bandome nuslopinti socialinių tinklų pagalba.
- Kaip nuolatinis aplinkinių „tobulų gyvenimų“ stebėjimas veikia žmogaus savivertę, pasitikėjimą savimi?
- Nuolatinis aplinkinių „tobulų gyvenimų“ stebėjimas socialiniuose tinkluose gali turėti didelį, deja, dažniausiai neigiamą poveikį žmogaus savivertei ir pasitikėjimui savimi. Gali išsivystyti nuolatinis lyginimasis savo nenaudai. Kadangi mes, žmonės, esame bendruomeniniai gyvūnai, dėl to natūraliai lyginame save su kitais, tačiau, kai nuolat matome idealizuotas nuotraukas ir istorijas socialiniuose tinkluose, palaipsniui galime pradėti imti jausti, kad mūsų pačių gyvenimas yra „netobulas“. Taip pat tai gali priversti mus pačius stengtis būti „tobulais“ ir siekti nepasiekiamų standartų, na, o iš to kyla kasdienis stresas, nerimas ir koja kojon žengiantis nepasitenkinimas savimi. Baisiausia tai, kad nors sąmoningai nepriimame matomų „tobulų gyvenimų“ už „gryną pinigą“, ir, atrodytų, žinome, kad jie dažnai yra iškreipti ir neatskleidžia realybės, bet į mūsų pasąmonę vis tiek nueina žinutė, kad jie, tie „tobulieji“, gyvena geriau, įdomiau, laimingiau ir gauna viską, ko nori. Visa tai gali stipriai sumažinti mūsų savivertę, o jeigu ji ir taip sužeista, mes galime nugrimzti į amžiną nepasitenkinimo gyvenimu būseną ar netgi depresiją.
- Ar esate pastebėjusi, jog skirtingų amžiaus kategorijų, lyčių, socialinių sluoksnių atstovus socialiniai tinklai veikia skirtingai?
- Man aiškiausiai pastebimas skirtumas tarp skirtingo amžiaus atstovų. Pastebėjau, kad jauni žmonės, ypač paaugliai, yra labiausiai pažeidžiami socialinių tinklų poveikio. Jie dažnai jaučia didesnį spaudimą dėl išvaizdos, populiarumo ar socialinio patvirtinimo, kas apskritai yra būdinga paauglystėje, ir dar labiau amplifikuojama socialiniuose tinkluose. Taip pat socialiniai tinklai dažnai perima tėvų rolę vertybių, nuostatų formavimo srityje, dėl to paauglystė tampa vis didesniu iššūkiu tiek patiems paaugliams, tiek jų tėvams, globėjams, mokytojams ir kitiems paauglių aplinkoje esantiems svarbiems žmonėms. Na, o suaugusieji dažniau susiduria su profesiniu konkuravimu ar socialiniu lyginimusi, ypač su pažįstamais žmonėmis, dėl ko patiria nemažai streso ir nusivylimo savimi akimirkų.
- Kaip manote, ar žmonės, kurie naudojasi socialiniais tinklais, remiasi „sekėjų“, „laikų“, komentarų skaičiumi, jog įvertintų save? Ar šie rodikliai daro įtaką žmogaus savęs suvokimui ir vertinimui?
- Liūdna, bet kai kurie žmonės save tikrai pradėjo matyti per „sekėjų“ ir „laikų“ prizmę. Gal, visgi, daugumai tai nėra esminis savęs suvokimo ir vertinimo rodiklis, tačiau įtakos jis tikrai turi. Šiuo atveju mus stipriai veikia „šlamštmaistinis“ greitas laimės hormonas dopaminas, kuris išsiskiria surinkus daug peržiūrų, „laikų“, tad jis mums leidžia pasijausti gerai ir save vertinti geriau, o jų negavus taip pat negaunam ir dopamino, pajaučiame nusivylimo emociją, kuri verčia mus nusivertinti arba jaustis nesuprastais. Be abejo, labai skausmingai, net žalojančiai mus gali paveikti neigiami, „heito“ komentarai. Taigi, visi šie faktoriai tikrai gali turėti nemenkos įtakos savęs suvokimui ir vertinimui, skatindami priklausomybę nuo išorinių patvirtinimų ir įvertinimų, o tai gali sukelti sriprius savivertės svyravimus, priklausomus nuo įvertinimų socialiniuose tinkluose.
- Ar savo darbo arba gilinimosi į psichologiją praktikoje esate pastebėjusi, jog naudodamiesi socialiniais tinklais žmonės susikuria netikras tapatybes? Kokios to pasekmės?
- Savo praktikoje su tuo tiesiogiai susidurti neteko, tačiau tikrai tenka išgirsti apie tokius atvejus ir tai gana plati tema, nes netikrų tapatybių būna įvairių rūšių ir jos kuriamos dėl skirtingų priežasčių. Kai kurie žmonės tiesiog nori išsaugoti savo asmeninę informaciją ir kuria anoniminius profilius, kad galėtų laisviau reikšti savo mintis, nuomones ar dalintis turiniu be baimės, kad bus atpažinti. Kai kurie tai daro, nes bijo patirti persekiojimą, priekabiavimą ar kitokias grėsmes, todėl renkasi slėpti savo tikrąją tapatybę. Kiti žmonės kuria netikras tapatybes, siekdami atitikti tam tikrus socialinius standartus arba tapti populiariais, ir kuria tokią gyvenimo bei savęs iliuziją, kuri, jų manymu, atitinka „publikos“ reikalavimus. Na, ir, žinoma, dar kita dalis vartotojų gali kurti netikras tapatybes siekdami apgauti, išnaudoti kitus, kartais po netikra tapatybe gali slėptis nusikaltėlis ar provokatorius. Socialiniai tinklai suteikia galimybę išbandyti įvairius identitetus, elgesio formas ar interesus, kurie, galbūt, nesutampa su realiame gyvenime priimtinomis normomis, tad netikra tapatybė gali būti sukuriama, siekiant pasislėpus po kauke išbandyti tai, kas laikoma tabu šeimoje ar visuomenėje.
Priklausomai nuo to, kokiu tikslu sukuriamos netikros tapatybės, būna ir to pasekmės. Ko gero, liūdniausi atvejai yra tada, kai tie žmonės, kurie slepiasi po netikra tapatybe dėl noro gauti įvertinimą, dėmesį, meilę, populiarumą, tarsi praranda save, pradeda jausti, kad jų gyvenimas yra tarsi suskaldytas, netikras, kartais tai gali baigtis visiška identiteto krize, depresija ar net savižudybe. Bendruoju požiūriu, dėl netikrų tapatybių atsiradimo mes visi internetinėje erdvėje jaučiamės vis mažiau saugūs.
- Kaip galvojate, kodėl socialinėje erdvėje žmonės bijo būti savimi, bando pasirodyti geresniais, gražesniais, turtingesniais nei yra iš tikrųjų? Kokie faktoriai tai lemia?
- Dažnai socialinėje erdvėje bijoma būti savimi, nes norima atitikti tam tikrus standartus ar lūkesčius, kuriuos diktuoja visuomenė ar net patys socialiniai tinklai. Norima prieš kitus parodyti, kaip gerai gyvename, ypač prieš tuos žmones, su kuriais yra likusių neišbaigtų emocinių „reikalų“. Rodant tik geriausias savo gyvenimo akimirkas, kuriama iliuzija, kad ir mes gyvename „tobulą gyvenimą“. Šią tendenciją lemia įvairūs faktoriai, įskaitant socialinį spaudimą būti sėkmingam gyvenime, norą būti priimtam, įvertintam bei baimę dėl neigiamo vertinimo ir atstūmimo.
- Galbūt pasidalintumėte patarimais ir prevencinėmis priemonėmis, kaip ugdyti sveiką informacijos, matomos socialiniuose tinkluose, suvokimą ir kritinį mąstymą bei mažinti socialinių tinklų žalą psichologinei sveikatai?
- Žinoma! Štai keletas mano pasiūlymų, kaip ugdyti sveikesnį santykį su socialiniais tinklais:
- Labai svarbu riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiko kiekį tiek mums, suaugusiems, o vaikams ir paaugliams - ypatingai.
- Verta nusistatyti sau ir vaikams konkretų laiką, kurį praleisite socialiniuose tinkluose ir kiek įmanoma to laikytis. Taip išvengsite perteklinio naršymo, kuris gali neigiamai paveikti psichologinę sveikatą.
- Kas dar labai svarbu - tai pertraukos. Stenkitės daryti kuo ilgesnes reguliarias pertraukas - kitaip vadinamas šlamštinio dopamino detoksikacijas.
- Kartas nuo karto atsiribokite nuo socialinių tinklų, kad sumažintumėme streso ir nerimo lygį.
- Atkreipkite dėmesį į savo emocijas, kai naršote socialiniuose tinkluose. Jei jaučiate erzulį, nerimą ar pyktį, galbūt jau laikas daryti pertrauką.
- Būtinai stiprinkite tiesioginius ryšius su artimaisiais ir draugais, kad sumažintumėte priklausomybę nuo socialinių tinklų.
- Mažinkite negatyvios informacijos vartojimą: sekite profilius ir grupes, kurie skleidžia pozityvias žinutes, palaiko jūsų gerą savijautą ir skatina sveiką gyvenimo būdą.
- Lavinkite savo kritinį mąstymą ir filtruokite informaciją.
- Visų svarbiausia - įsiklausykite į save, į savo kūno tikruosius norus bei poreikius, mokykitės juos atpažinti ir patenkinti, nepaisant viso socialinių tinklų kuriamo emocinio triukšmo.
Tėvų vaidmuo ugdant sveiką požiūrį į kūną
Jei jūsų vaikas patiria bent vieną iš žemiau vardijamų simptomų, pasikalbėkite su juo apie tai, kas jums kelia rūpestį. Daugelis vaikų, beįžengiančių į paauglystę, jaučiasi pasimetę ar pernelyg susirūpinę, kai lytiškai bręstant keičiasi jų kūnas. Svarbu, kad šeimoje visi suvoktų, jog erzinti ir/ar laidyti pastabas dėl išvaizdos yra nepriimtina. Šaipymasis dėl svorio - įskaitant ir žiniasklaidą bei socialinius tinklus, viešinančius svorio atžvilgiu pašaipias nuotraukas - daro rimtą neigiamą įtaką kūno įvaizdžio suvokimui. Jei jūs teigiamai vertinate savo kūną ir gerai jame jaučiatės, jūsų vaikui bus daug lengviau priimti savąjį. Kartais patys nepajuntame, kaip savo komentarais ir jų nešama žinute skleidžiame neteisingą suvokimą apie kūną. Saugokitės svorio mažinimo dietų. Visos trumpalaikės ir / ar drastiškos dietos yra pavojingos. Jei jūsų vaikas nori pakeisti tam tikrus dalykus savo gyvenimo būde, įsitikinkite, kad tai daroma sveikatos labui.
Žiniasklaida, reklama ir socialiniai tinklai pasirūpina tuo, kad kasdien matytume daugybę „gražių žmonių“ nuotraukų - kartais atrodo, kad tuos žmones nuotraukose matome dažniau nei savo šeimos narius. Visų amžiaus grupių vaikams ir jaunuoliams reikalinga jūsų pagalbą susigaudant daugybėje kūno įvaizdžio žinučių ir suvokiant savąjį kūną. Nepamirškite džiaugtis savo vaiku. Džiaukitės tuo, koks jis yra ir ką jis moka. Patys geriausi ir teigiamiausi dalykai jūsų vaiko gyvenime nėra (ar bent neturėtų būti) susiję su jų kūnu ir išvaizda, tad leiskite savo vaikui žinoti kaip jūs džiaugiatės savo vaiko pasiekimais, humoro jausmu, pastangomis moksluose, paslaugumu ar kitais gebėjimais bei savybėmis.
Skaitmeninis pilietiškumas
Kaip tėvai gali padėti paaugliams?
- Adekvatus vaiko vertinimas, padrąsinimas ir teigiamas dėmesys labai vertingas bręstančiam paaugliui.
tags: #socialines #medijos #formuoja #kuna