Socialinis Smurtas: Formos, Priežastys ir Pasekmės

Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Siekiant veiksmingos pagalbos nukentėjusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos, svarbu aiškiai identifikuoti ir tiksliai įvardinti reiškinį, su kuriuo susiduriama. Nepakanka kalbėti apie „smurtą artimoje aplinkoje“.

Smurtas Artimoje Aplinkoje

Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos.

Smurto Formos

Skiriamos įvairios smurto formos, kurios daro skirtingą poveikį aukai:

• Fizinis smurtas: Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas.
• Psichologinis smurtas: Tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Šis smurtas gali būti kitų jo formų pasekmė arba priežastis. Dažnai manoma, kad žodžiai nežeidžia, verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti. Tačiau smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu. Užgauliojimai apima žeminimą (privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių, kuriuos ypač nepatogu girdėti kitiems, vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus žmones (šeimos narius, draugus) sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas prieš auką arba prieš jai brangius žmones. Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija ar tradicijomis. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
• Ekonominis smurtas: Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso. Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija (moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai). Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos.
• Seksualinis smurtas: Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
• Pasyvus smurtas (Nepriežiūra): Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.

Smurtas Dėl Lyties

Smurtu dėl lyties (arba smurtu lyties pagrindu) vadinamas prieš asmenį nukreiptas smurtas dėl to asmens lyties, lytinės tapatybės ar lyties raiškos arba darantis neproporcingą poveikį tam tikros lyties asmenims (Europos lyčių lygybės institutas). Smurtu dėl lyties laikomas intymaus partnerio smurtas (smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje), moteriškų genitalijų žalojimas (angl. female genital mutilation), seksualinis smurtas, prievartavimai, seksualinis priekabiavimas, priverstinės santuokos, prekyba žmonėmis seksualiniam išnaudojimui (sekso vergija), nužudymai dėl garbės (angl. honors killing).

Tad kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje matome, kad lytis yra lemiamas veiksnys jam pasireikšti. Tokią situaciją lemia visuomenėje vyraujantys lyčių stereotipai, lyčių normos ir istoriškai susiklostę nelygiaverčiai galios santykiai tarp moterų ir vyrų. Pavyzdžiui, vyrų viršenybės prieš moteris viešojoje ir artimoje aplinkose akcentavimas („vyras - šeimos galva“, „vadovauti turi vyrai“ ir pan.) bei moterų subordinacijos vyrams palaikymas socialinėse ir kultūrinėse praktikose („moteris turi paklusti / klausyti savo vyro“, „moterų vieta virtuvėje“, „moterys turi kurstyti šeimos židinį“ ir pan.).

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Statistika

Absoliuti dauguma smurtą patyrusių asmenų Lietuvoje yra moterys. Absoliuti smurtautojų artimoje aplinkoje dauguma - vyrai. (2024 metų duomenimis, Lietuvoje 77 proc. visų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, o 85 proc. įtariamųjų smurtu - vyrai.) Net ir tais atvejais, kai nuo smurto nukenčia vyrai, jie dažniau nukenčia nuo kitų vyrų, nei nuo moterų.

Rodiklis	Procentas
Nukentėjusios moterys	77%
Įtariamieji vyrai	85%

Sisteminis Smurtas ir Pasipriešinimas

Sisteminis smurtas yra pasikartojantis elgesys, kai bauginant, naudojant prievartą ir kitas kontrolės taktikas su intymiu partneriu kuriami ir palaikomi dominavimu grįsti santykiai. Tai - planingas įvairių elgesio formų naudojimas siekiant suvaržyti kito žmogaus autonomiją. Pasipriešinimo smurtas reiškiasi kaip reakcija į ilgalaikę prievartą.

Smurtas intymiuose santykiuose (dar vadinamas smurtu šeimoje) yra labai skaudi problema visame pasaulyje. Europos Tarybos duomenimis, jis yra pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis. Fizinio smurto pasitaiko ir intymiuose jaunų žmonių santykiuose. Poros nebūtinai turi dalintis bendru gyvenamuoju plotu ar turėti vaikų, kad būtų fiziškai smurtaujama. Su smurtu viešose erdvėse dažnai susiduriama dėl prielaidų ir lūkesčių, siejamų su socialiniais moterų ir vyrų vaidmenimis.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

tags: #socialines #ismokos #apima