Socialinės garantijos apima įvairias socialinės apsaugos priemones: pensijas, sveikatos draudimą, ligos ir motinystės išmokas, teisinę pagalbą, kompensacijas už būsto nuomą ir kitas išmokas. Vidaus Tarnybos Statutas garantuoja pareigūnams įvairias socialines garantijas. Kiekviena institucija gali turėti papildomų socialinių garantijų.
Statutinių pareigūnų socialinės garantijos
Statutinių pareigūnų valstybinė pensija
Statutiniai pareigūnų valstybinė pensija yra skirta už tarnybą, ir tai yra viena svarbiausių socialinių garantijų. Ši pensija yra mokama asmenims, kurie baigia tarnybą statutiniuose organuose ir atitinka tam tikrus pensijų gavimo reikalavimus. Statutiniai pareigūnai gali pradėti gauti pensiją, kai pasiekia 55 metų amžių ir turi ne mažiau kaip 25 metus tarnybos stažo. Pensijos dydis priklauso nuo tarnybos stažo ir paskutinio darbo užmokesčio. Skaičiuojant pensiją, įvertinamas pareigūno atlyginimas, kuris buvo gautas paskutinius tarnybos metus. Paprastai pensija sudaro tam tikrą procentą nuo šio atlyginimo, atsižvelgiant į darbo stažą.
Sveikatos ir gyvybės draudimas
Statutiniai pareigūnai Lietuvoje turi svarbias socialines garantijas dėl sveikatos ir gyvybės draudimo. Tai apima tiek medicinines paslaugas, tiek draudimą dėl sužalojimų tarnybos metu. Statutiniai pareigūnai turi teisę į valstybinę sveikatos draudimo sistemą, kurioje apmokamos visos pagrindinės medicininės paslaugos. Tam tikros statutinės tarnybos užtikrina, kad pareigūnai, atlikdami pavojingą darbą, turėtų gyvybės draudimą, kuris apsaugo juos ir jų šeimas, jei pareigūnas žūsta ar gauna sunkią traumą tarnybos metu. Draudimas gali apimti ir šeimos narius, užtikrinant finansinę paramą, jei pareigūnas netikėtai miršta.
Įsipareigojimas dėl sveikatos priežiūros tarnybos metu: statutiniai pareigūnai, turintys profesinį rizikos laipsnį (pavyzdžiui, kovos su gaisrais, ekstremaliomis situacijomis ar darbo su nusikaltimais srityse), dažnai gauna išsamesnę sveikatos apsaugą.
Butpinigiai
Butpinigiai - tai socialinė garantija vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, skirta padengti išlaidas, susijusias su gyvenamosios vietos nuoma tarnybos vietovėje. Ši kompensacija yra nustatyta pagal tarnybos vietą, ir didžiausi butpinigių dydžiai siekia 770 eurų, o mažiausi - 399 eurai, priklausomai nuo to, kur pareigūnas dirba. Kompensacija skiriama pareigūnams, kurie nuomoja būstą vietovėje, kurioje jie eina pareigas, o butpinigiai gali būti mokami tik tuo atveju, jei nuosavybės teise priklausančio būsto nėra ta vietovė arba yra kitame mieste ar savivaldybėje. SVARBU: Jei šeimoje gyvena du pareigūnai, butpinigius gali gauti tik vienas asmuo.
Taip pat skaitykite: Viskas apie socialines garantijas Ispanijoje
| Tarnybos vieta | Maksimalus butpinigių dydis (eurais) |
|---|---|
| Vilniaus miesto, Vilniaus rajono savivaldybės | 770 |
| Kauno miesto, Kauno raj., Klaipėdos miesto, Klaipėdos raj., Palangos miesto arba Neringos savivaldybės | 672 |
| Šiaulių miesto, Šiaulių raj., Panevėžio miesto, Panevėžio raj. | 511 |
| Visos kitos savivaldybės, nenurodytos viršuje | 399 |
Teisinė pagalba
Statutiniai pareigūnai Lietuvoje gauna teisinę pagalbą įvairiose situacijose, susijusiose su jų tarnybos metu atsiradusiomis problemomis. Ši teisinė pagalba užtikrina pareigūnų teises ir gynybą, tiek dirbant tarnyboje, tiek po jos. Pareigūnai turi teisę gauti teisinę pagalbą, jei kyla ginčai dėl darbo sąlygų, darbo užmokesčio, tarnybinių pareigų atlikimo ar kitų su darbu susijusių klausimų.
Socialinės garantijos vykdantiems individualią veiklą
Dirbantieji pagal individualią veiklą dažnai renkasi šią darbo formą dėl lankstumo, galimybės savarankiškai planuoti savo laiką ir nepriklausomybės nuo darbdavio. Tačiau šis savarankiškumo privalumas neretai kelia klausimų dėl socialinių garantijų - ar savarankiškai dirbantys asmenys turi teisę į pensiją, sveikatos draudimą, nedarbo išmokas ar kitą socialinę apsaugą?
Mokami mokesčiai ir jų reikšmė garantijoms
Valstybinei mokesčių inspekcijai yra mokamas tik vienas mokestis, tai yra - Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Dirbantys pagal individualios veiklos pažymą - jį moka tik kartą metuose. GPM mokestis dirbantiems savarankiškai kinta priklausomai nuo to - kiek asmuo uždirbo. Jeigu per mokestinius metus asmuo uždirba iki 20 000 eurų - tokiu atveju jam yra taikomas 5 procentų GPM mokestis. Jeigu uždarbis yra didesnis - procentas varijuoja nuo 5 iki 15.
Štai kur kas daugiau mokesčių reikia mokėti Sodrai. Tačiau būtent jie ir garantuoja, kad bus gaunamos visos minėtos socialinės garantijos. Pirmiausia visi dirbantys pagal pažymą turi mokėti Privalomojo socialinio draudimo mokestį arba trumpiau - PSD. Mokant suteikiama galimybė gauti didžiąją dalį nemokamų paslaugų sveikatos įstaigoje. PSD turėtų būti mokamas kiekvieną mėnesį ir jo minimali suma kinta priklausomai nuo tuo metu esamos minimalios algos (MMA). Pavyzdžiui, šiuo metu MMA yra 840 eurų, tad ši suma dauginama iš PSD procento, kuris siekia 6,98 %. Taigi, per mėnesį šiuo metu tenka sumokėti 58,63 eurus.
Sodrai taip pat yra mokamas ir Valstybinio socialinio draudimo mokestis (VSD). Įmokos jam yra skaičiuojamos nuo 90 procentų apmokestinamųjų pajamų. Mokėti galima kartą per metus po deklaravimo arba kiekvieną mėnesį. Mokėti kas mėnesį yra geriau, kadangi tuomet prireikus išmokų - jos bus gaunamos esamuoju metu, o ne po deklaravimo. Tiesa, mokant kas mėnesį reikia nepamiršti pateikti ir Savarankiškai dirbančio asmens pažymos (SAV).
Taip pat skaitykite: Individualios veiklos socialinio draudimo principai
Taip pat dirbantys savarankiškai turi įvertinti tai, vykdant veiklą pirmais metais galima nemokėti VSD ir PSD mokesčių, tačiau tokiu atveju nebus gaunamos ir socialinės garantijos.
VSD ir PSD tarifai
Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą, privalo mokėti šias socialinio draudimo įmokas:
- Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos. Tarifai: 12,52% - jei asmuo nekaupia pensijai papildomai; 15,52% - jei asmuo dalyvauja pensijų kaupime ir moka papildomą 3% įmoką. VSD įmokos skaičiuojamos nuo 90 % individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, t. y. pajamų, atėmus leidžiamus atskaitymus, bet neatskaičius VSD ir PSD įmokų. Metinė VSD įmokų bazė negali viršyti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VSD įmokų „lubos“).
- Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Tarifas: 6,98% (kas mėnesį mokama PSD įmoka lygi 6,98 % × MMA, t. y. 64,50 €. Įmoka mokama ne vėliau kaip iki paskutinės mėnesio dienos). PSD įmokos taip pat skaičiuojamos nuo 90% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Jei per mėnesį gautos pajamos yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga (MMA) - asmuo privalo sumokėti PSD įmoką nuo MMA.
Sveikatos apsauga, pensijų kaupimas ir išmokos
Sumokėjus PSD įmokas, asmenys įgyja teisę į visavertę sveikatos apsaugą Lietuvoje. Tai reiškia, kad jie gali naudotis visomis, privalomojo sveikatos draudimo sistemos teikiamomis, paslaugomis: gydytojų konsultacijomis ir diagnostika; ligoninių ir ambulatorinio gydymo paslaugomis; receptinių vaistų kompensacijomis; neatidėliotina medicinos pagalba. Svarbu pažymėti, kad PSD įmokas reikia mokėti reguliariai, net jei pajamų nėra. Jei įmokos nesumokėtos - asmuo netenka teisės į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Sumokėtos VSD įmokos įtraukiamos į asmens pensijų stažą ir lemia būsimą pensijos dydį. Kasmet mokamos VSD įmokos suteikia stažą senatvės pensijai. Stažas apskaičiuojamas pagal VSD įmokų dydį. Norint užtikrinti pilną stažą - reikia sumokėti įmokas nuo minimalios sumos, kuri prilygsta 12 MMA (minimalios mėnesinės algos, atėmus išlaidas). Kiekviena įmoka prisideda prie būsimos pensijos apskaičiavimo pagal įmokų bazę. Papildomas kaupimas II pensijų pakopoje (jei asmuo dalyvauja) taip pat priklauso nuo mokamų VSD įmokų.
Ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos
Dirbantys pagal individualią veiklą turi teisę gauti ligos išmoką (jei sumoka VSD įmokas). Išmoka mokama, jei asmuo dėl ligos ar traumos laikinai praranda darbingumą. Išmokos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų bazės ir laikotarpio. Norint gauti šią išmoką - reikia turėti ne mažiau kaip 3 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per pastaruosius 24 mėnesius.
Taip pat skaitykite: Socialinės garantijos Lietuvoje
Dirbantys pagal individualią veiklą taip pat gali gauti motinystės ir tėvystės išmokas, jei moka VSD įmokas. Tam reikia turėti bent 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Išmokų dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų bazės. Motinystės ir tėvystės išmokos suteikia finansinį pagrindą gimus vaikui ir leidžia savarankiškai dirbantiems asmenims skirti daugiau laiko šeimai.
| Garantija | Sąlygos gauti | Išmokos dydis | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Ligos išmoka | Bent 3 mėn. socialinio draudimo stažas per pastaruosius 12 mėn. arba 6 mėn. per 24 mėn. | ~62,06 % vidutinių pajamų už praėjusius 12 mėn. | Pradedama mokėti nuo 3-iosios nedarbingumo dienos. |
| Motinystės išmoka | Bent 12 mėn. socialinio draudimo stažas per 24 mėn. | ~77,58 % kompensuojamojo uždarbio | Mokama 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo (ilgiau, jei gimdymas komplikuotas arba gimsta dvyniai). |
| Tėvystės išmoka | Bent 12 mėn. socialinio draudimo stažas per 24 mėn. | ~77,58 % kompensuojamojo uždarbio | Mokama 30 kalendorinių dienų nuo vaiko gimimo iki jam sueis 1 mėnuo. |
| Vaiko priežiūros išmoka | Bent 12 mėn. socialinio draudimo stažas per 24 mėn. | Iki 1 m.: ~77,58 %; Iki 2 m.: 1 m. - ~54,31 %, 2 m. - ~31,03 % | Pasirenkamas laikotarpis: 18 arba 24 mėnesiai. |
| Pensija | Mokamos VSD įmokos pagal nustatytą minimalią bazę (12 MMA per metus) | Priklauso nuo sukaupto stažo ir sumokėtų įmokų | 2025 m. minimalus stažas pensijai - 35 metai. |
Dirbant pagal individualios veiklos pažymą, nedarbo išmoka nepriklauso, nes nėra mokamos su nedarbo socialiniu draudimu susijusios įmokos.
Socialinės garantijos sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis
Santaros klinikų gydytojų sąjunga kreipėsi į teisininkus, kad pateiktų išaiškinimą, dėl priklausančių socialinių garantijų sveikatos priežiūros specialistams sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Teisininkų pateiktame atsakyme garantijas darbuotojams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, galima išskirti į kelias grupes:
- Ligos išmoka. COVID-19 ligos atveju numatytas atskiras reglamentavimas, kuris numato, kad asmenims, kurie paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdė savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas kontaktas su COVID-19 liga sergančiu asmeniu, ir susirgo COVID-19 liga, elektroniniuose nedarbingumo pažymėjimuose nurodoma nedarbingumo priežastis „Profesinė liga“. Tokiu atveju, darbuotojui mokama 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio ligos išmoka (100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“) nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos.
- Draudimo išmoka, numatyta Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 straipsnyje. Įstatymas numato, kad darbuotojai, dirbantys su ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis, yra draudžiami valstybės biudžeto lėšomis darbingumo netekimo atvejams ir Vyriausybė nustato pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius ir išmokėjimo tvarką. Vyriausybė numatė, kad draudimo išmokos mokamos tik darbuotojams, kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis.
- Kompensacija sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, numatyta Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 33 straipsnyje.
- Kompensacija darbuotojui dėl apsikrėtimo ypač pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento ar dirbant židinyje. Ši kompensacija mokama netekus dalies sveikatos ir darbingumo ir pridedama prie draudimo išmokos.
Sprendimą mokėti (nemokėti) kompensaciją ir draudimo išmoką priima sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija, bet ji bus saistoma Vyriausybės nustatytais kriterijais t. y. turėtų prašyti pateikti netekto darbingumo lygį patvirtinantį dokumentą.
Teisiniai pagrindai ir atitinkami teisės aktai
Žemiau pateikiamos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios socialines garantijas:
- Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID-19 ligos laikinosios tvarkos aprašas (Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. V-238/A1-170). Darbuotojams, sergantiems profesine liga, ligos išmoka yra apskaičiuojama vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi (77,58%). Darbuotojams, esantiems saviizoliacijoje, ligos išmoka yra apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis (62,06%).
- Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 ir 33 straipsniai, nustatantys draudimo išmokas ir kompensacijas darbuotojams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis sergantiems pacientams.
- Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 446, detalizuojantis kompensacijų ir draudimo išmokų mokėjimo tvarką sveikatos priežiūros darbuotojams epidemijų metu.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar dirbant pagal individualią veiklą suteikiama teisė į sveikatos apsaugą? Taip, jei asmuo moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas - jis turi teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, finansuojamomis iš valstybės biudžeto.
- Ar dirbant pagal individualią veiklą kaupiasi stažas pensijai? Taip - mokant valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas - stažas pensijai kaupiasi. Tačiau stažas skaičiuojamas proporcingai sumokėtų įmokų sumai.
- Ar galima gauti ligos išmoką? Taip, ligos išmoka suteikiama, jei asmuo turi bent 3 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Ligos išmoka mokama nuo 3-iosios nedarbingumo dienos.
- Ar dirbant pagal individualią veiklą galima gauti motinystės ar tėvystės išmokas? Taip, jei asmuo turi bent 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius, jis gali gauti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas.
- Kokios socialinės garantijos suteikiamos senatvėje? Dirbant pagal individualią veiklą ir mokant VSD įmokas, asmuo įgyja teisę į senatvės pensiją. Jos dydis priklauso nuo sukaupto stažo ir sumokėtų įmokų dydžio.
- Ar dirbant pagal individualią veiklą suteikiama teisė į nedarbo išmoką? Ne, vykdant individualią veiklą pagal pažymą nedarbo draudimo įmokos nėra mokamos, todėl teisė į nedarbo išmoką nesuteikiama.
- Ar reikia mokėti PSD įmokas, jei nėra pajamų? Taip, PSD įmokas reikia mokėti kas mėnesį, net jei pajamų nėra. Jei įmokos nesumokėtos - asmuo netenka teisės į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
- Ką daryti, jei praleidau terminą, per kurį reikėjo sumokėti VSD ar PSD įmokas? Jei praleidote įmokų mokėjimo terminą - kuo skubiau jas sumokėkite. Nesumokėjus PSD įmokų laiku, galite prarasti teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, o VSD įmokų trūkumas sumažins sukauptą stažą ir būsimų išmokų dydį.
Kaip „Sąskaita123“ gali padėti, vykdant individualią veiklą? „Sąskaita123“ yra moderni sąskaitų išrašymo ir apskaitos sistema, kuri sukurta tam, kad palengvintų individualią veiklą vykdančių asmenų finansų valdymą. Ji suteikia galimybę greitai ir patogiai tvarkyti sąskaitas, apskaitą bei atitinka teisės aktų reikalavimus. Ši sistema ypač naudinga tiems, kurie dirba pagal individualią veiklą, nes taupo laiką, mažina administracines išlaidas ir padeda išvengti klaidų.
tags: #socialines #garantijos #kas #tai